Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-361-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
1A-50-361-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Valentinas Janonis
Nuteistasis
T. K.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-361/2011Teisėjas V. Alška Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.; 1.1.8.9.1.;1.1.8.9.2.; 1.2.23.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Valentino Janonio ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,nuteistajam T. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-02 nuosprendžio, kuriuo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dėl narkotinių medžiagų pardavimo E. J. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti 35 Lt į valstybės pajamas; pagal BK 260 str. 1 d. dėl narkotinių medžiagų pardavimo M. S. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti 35 Lt į valstybės pajamas; pagal BK 260 str. 1 d. dėl narkotinių medžiagų pardavimo D. Š. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti 70 Lt į valstybės pajamas. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, konfiskuota 140 Lt į valstybės pajamas. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2008-11-14 iki 2008-12-14.

Nuosprendžiu kaip nusikaltimo įrankiai konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7260“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7360“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 10 d., nenustatytą valandą, Klaipėdos mieste iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 5 vienetus polietileninių maišelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais – bei laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas parduoti, ir 2008 m. lapkričio 13 d. 17.35 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), E. J. už 35 Lt pardavė polietileninį maišelį su 0,868 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais.

T. K. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. lapkričio 10 d., nenustatytą valandą, Klaipėdos mieste iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 5 vienetus polietileninių maišelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais – bei laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas parduoti ir 2008 m. lapkričio 13 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), D. Š. už 70 Lt pardavė du polietileninius maišelius su 1,684 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais.

Be to, T. K. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. lapkričio 10 d., nenustatytą valandą, Klaipėdos mieste iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 5 vienetus polietileninių maišelių su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais – bei laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas parduoti, ir 2008 m. lapkričio 13 d. 20 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), M. S. už 35 Lt pardavė polietileninį maišelį su 0,868 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 62 str. 1 ir 2 d. arba BK 54 str. 3 d., paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad dėl padarytų veikų visiškai prisipažino ir gailisi, teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismas skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, tačiau turėjo teisę skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 62 str. numato galimybę skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Taikyti BK 62 str. nuostatas yra teismo diskrecija, o ne pareiga. Teismas, taikydamas šias nuostatas, turi nustatyti ne tik formalius BK 62 str. pagrindus, bet ir pagrįsti, kodėl teismo nustatytų aplinkybių visuma laikytina išimtiniu atveju taikyti švelnesnę bausmę, nei įstatymo numatyta. Nors pirmosios instancijos teisme buvo prašoma taikyti BK 62 str. nuostatas, tačiau teismas šios teisės normos nuosprendyje plačiau neaiškino, todėl motyvai, kodėl nepaskirta švelnesnė bausmė, nėra aiškiai žinomi. Vis dėlto byloje yra nustatytos visos aplinkybės, kad galima būtų paskirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas. Tiek tyrimo metu, tiek teisme jis parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo visiškai atsitiktinai Klaipėdos mieste iš nepažįstamo asmens. Po sulaikymo jis policijos pareigūnams tuoj pat paaiškino narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, prašė atlikti parodymų patikrinimą vietoje, o dar vėliau siekė išsiaiškinti asmenį, kuris jam pardavė narkotines medžiagas, ne kartą važiavo į Klaipėdos miestą, buvo prie parduotuvės, lankėsi jaunimo pasilinksminimo ir kitose vietose, tikėjosi pamatyti tą asmenį, kuris jam pardavė narkotines medžiagas, tačiau to asmens surasti nepavyko, galbūt dėl to, kad nuo 2008-11-14 iki 2008-12-14 buvo suimtas, iškart po sulaikymo apie jį buvo rašoma masinėse informacijos priemonėse, o tokiu atveju tas asmuo galėjo pradėti slapstytis ir nesirodyti viešumoje. Šios aplinkybės rodo, kad jis norėjo gera valia bendradarbiauti su pareigūnais, tačiau mano, kad jis pareigūnams nebebuvo svarbus, nes jie sulaikė jį, paskelbė apie atliktą darbą, o narkotines medžiagas pardavęs asmuo ir liko neišaiškintas. Jis norėjo pasirodyti prieš kitus savo bendraamžius tuo, kad gali gauti tokių neleistinų apyvartoje daiktų. Narkotinių medžiagų įgijo tik kartą, o ir iš jo narkotinių medžiagų įsigiję E. J., D. Š. ir M. S. negalėjo parodyti, kad narkotikus iš jo pirko ne pirmą kartą, nes to anksčiau nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kitų asmenų, kurie galbūt iš jo buvo įsigiję šių medžiagų. Kai jis įsigijo narkotinių medžiagų, tuomet ir pasiskelbė, kad jų turi, nes vaikinus, kuriems pardavė, pažįsta mažai ir žino juos tik iš matymo. Jeigu narkotinių medžiagų realizavimas būtų buvęs jo gyvenimo būdas, tuomet akivaizdu, kad būtų bent kiek maskavęsis, laikęsis kokios nors konspiracijos, kad neteisėto realizavimo metu nebūtų užkluptas. Narkotines medžiagas realizavo už tą pačią kainą, už kurią įsigijo, tai aiškiai įrodo, kad jo nusikalstama veika nebuvo nukreipta į pelno siekimą. Šios aplinkybės nuosprendyje nebuvo pakankamai atskleistos, o motyvai ir tikslai įrodo, kad ateityje jis neturi jokio pagrindo nepaklusti įstatymams ar vykdyti kitus teisės pažeidimus. Jis teismui pateikė 2010-10-07 turto perleidimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, sudarytą su seneliu A. L.. Iš pateiktų medicininių išrašų matyti, kad senelis yra prastos sveikatos, jam per savaitę reikia tris kartus lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Nors sutartis sudaryta neseniai, tačiau jo santykiai su seneliu yra susiklostę jau iki padarytų nusikaltimų. Jis senelį, kuris su kitais artimaisiais sunkiai bendrauja, prižiūri ir rūpinasi vienas pats, todėl supranta, kad padaręs nusikaltimus, padarė žalos ir seneliui, dėl to labai išgyvena. BK 62 str. 2 d. 1 punkte numatyta, kad teismas turi teisę skirti švelnesnę bausmę, jeigu kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Mano, kad sudaryta sutartis įrodo jo santykį su sunkiai sergančiu seneliu, be to, mama teisme paaiškino, kad senelis pripažįsta vien tik jį, tai reiškia, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę. Nuosprendyje nurodyta, kad jis nedirba, tačiau teismas padarė techninę klaidą, nes iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis dirbantis, tačiau mama ir brolis nedirba, jie yra darbo biržos įskaitoje, susirasti darbą dėl ekonominės krizės Lietuvoje labai sunku, o specialaus išsilavinimo tiek jis, tiek jo artimieji neturi, todėl terminuotos bausmės paskyrimas, žinoma, ir jiems turės įtakos. Pažymėta ir tai, kad jo paties sveikata nėra gera, nuo vaikystės jis jau patyrė septynias operacijas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neras teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatas, tuomet kolegija galėtų taikyti BK 54 str. 3 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, t. y. gali kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas. BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų (bausmės vidurkis 5 metai). Pirmosios instancijos teismas už tris atskiras nusikalstamas veikas, bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę skyrė terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, t. y. paskirdamas sankcijos minimumui artimą bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, įvertino ir tai, kad nebaustas administracine tvarka. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visos bylos aplinkybes, galėjo taikyti ir BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skirti švelnesnę bausmę. Nusikaltimus padarė prieš dvejus metus, per kardomosios priemonės paskyrimo laiką nepadarė nė vieno teisės pažeidimo, nes, kaip ir minėjo, nėra asmuo, kuris linkęs vykdyti teisės pažeidimus. Kardomosios priemonės laiką galima būtų priskirti prie savotiškos bausmės, nes jis susijęs su asmens gyvenimo ribojimais (negalėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos, paimti asmens dokumentai, turėjo registruotis periodiškai policijos įstaigoje). Byloje nėra nė vieno teisėsaugos institucijų pranešimo, kad paskirtas kardomąsias priemones būtų kaip nors pažeidęs, todėl mano, kad bausmės paskyrimo principai yra įvykdyti, nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje galėtų įvykdyti bent kokią nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. K. nepagrįstai nuteistas dėl trijų atskirų nusikalstamų veikų. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde neginčijama T. K. veikos kvalifikacija, o prašoma tik skirti švelnesnę bausmę, tačiau apylinkės teismo padaryta veikos kvalifikavimo klaida, kolegijos nuomone, gali būti ištaisyta, nes tai lemtų ir švelnesnės bausmės skyrimą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad T. K. 2008-11-10 nenustatytą valandą, Klaipėdos mieste, iš nenustatyto asmens įgijo 5 polietileninius maišelius su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais – bei laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jas parduoti, ir 2008 m. lapkričio 13 d. 17.35 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme apie 19 val. to paties namo laiptinėje bei 20 val. minėto namo kieme atitinkamai E. J. už 35 Lt pardavė polietileninį maišelį su 0,868 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais, D. Š. už 70 Lt pardavė du polietileninius maišelius su 1,684 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais, o M. S. už 35 Lt pardavė polietileninį maišelį su 0,868 g narkotinės medžiagos – kanapių žiedynų su apyžiedžiais. Šių faktinių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Nuosprendyje T. K. veika kvalifikuota kaip trys atskiri nusikaltimai, motyvuojant tuo, kad narkotinės medžiagos parduotos trims skirtingiems asmenims skirtingu laiku. Tačiau, kolegijos nuomone, tokie T. K. veiksmai vis dėlto turėjo būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Šiuo konkrečiu atveju byloje yra nustatyta, kad T. K. 2008-11-10 iš nenustatyto asmens įsigijo 5 polietileninius maišelius su kanapėmis, juos laikė savo bute, o 2008-11-13 vakare per 2,5 val. keturis iš įsigytų maišelių su kanapėmis pardavė trims skirtingiems asmenims. Kaip teisiamajame posėdyje parodė T. K., jis narkotines medžiagas įsigijo be aiškios priežasties, tiesiog norėdamas pasipuikuoti prieš draugus, uždirbti nenorėjo ir platino už tą pačią kainą, kaip ir pirko, iš tų asmenų, kurie pirko, žinojo tik E. J. vardą, kitų dviejų nepažinojo (b. l. 179, t. 3). Vadinasi, galima teigti, jog T. K. kanapių nusipirko nežinodamas, kam konkrečiai jas žada parduoti, o tiesiog turėdamas abstraktų tikslą platinti, be to, visi 5 pakeliai su kanapėmis įsigyti vienu metu, ir, kaip parodo T. K., iš vieno šaltinio, pardavė jis trims atsitiktiniams asmenims, kurie įvykio vakarą į jį kreipėsi, visi trys sandoriai įvyko per 2,5 val., faktiškai toje pačioje vietoje – šalia T. K. namų (namo laiptinėje ir kieme), pirkėjai patys pas jį atvyko. Taigi T. K., parduodamas narkotines medžiagas, atliko kelis tapačius, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusius veiksmus, padarė juos analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis ir įgyvendino jis vieną sumanymą – parduoti įsigytas narkotines medžiagas. Tokie T. K. veiksmai kiekvienas iš kurių vertinamas atskirai, nors ir atitinka BK 260 str. 1 d. nusikaltimo sudėties požymius, tačiau turėtų būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, o ne kaip trys atskiri nusikaltimai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Pasikeitus T. K. veikos kvalifikacijai, iš naujo spręstinas ir bausmės skyrimo klausimas. Apeliaciniame skunde T. K. prašo taikyti BK 62 str. 1 ir 2 d. arba BK 54 str. 3 d. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 260 str. 1 dalyje numatoma sankcija yra nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo. BK 54 str. 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtys iš šios bendros taisyklės numatytos BK 62 str. ir 54 str. 3 dalyje.

BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nors T. K. ir pripažino savo kaltę, tačiau pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą valstybės institucijoms ar jų tarnautojams, byloje nėra duomenų, kad jis būtų ketinęs kada nors atvykti ir pranešti apie padarytą veiką, netrukus po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas policijos darbuotojų. Taigi nėra visų būtinų sąlygų taikyti BK 62 str. 1 d.

Kolegija taip pat nemato galimybės taikyti BK 62 str. 2 d. Pagal BK 62 str. 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 d. 1–6 punktuose. Iš to išeina, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai buvo išsamiai išanalizuota ir patvirtinta teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-435/2008, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008 ir kt.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas T. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos (turto perleidimo sutarties su išlaikymu iki gyvos galvos, J. K., T. K. parodymų, dokumentų dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir kt.) taip pat matyti, jog T. K. prižiūri savo silpnos sveikatos senelį A. L. ir šią aplinkybę galbūt būtų galima vertinti kaip atitinkančią BK 62 str. 2 d. 1 p. Tačiau byloje be T. K. prisipažinimo ir jo nuoširdaus gailėjimosi daugiau nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra būtinų sąlygų taikyti ir BK 62 str. 2 d.

BK 54 str. 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Kolegija nemato jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors T. K. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dėl padarytos veikos gailisi, dirba, charakterizuojamas gerai, tačiau teigiamos asmeninės nuteistojo savybės vis dėlto nenusveria to, kad T. K. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tyčinis, savanaudiškas, kelia didelį pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, be to, narkotinės medžiagos parduotos netgi trims asmenims. Paminėtų aplinkybių visuma nesuteikia pakankamo pagrindo T. K. taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi bendrosiomis bausmių skyrimo nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad T. K. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaip minėta, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, dirba ir charakterizuojamas gerai (b. l. 160, 161, t. 3), rūpinasi sergančiu giminaičiu. Apeliaciniame skunde T. K. užsimena, kad santykiai su seneliu yra susiklostę iki padarytų nusikaltimų, be to, ir jo, T. K., sveikata nėra gera, yra patyręs septynias operacijas, tačiau akivaizdu, jog nei apelianto sveikatos sutrikimai, nei poreikis rūpintis artimu giminaičiu nebuvo pakankami, jog sulaikytų T. K. nuo nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismui T. K. gynėjas pateikė Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK išduotą raštą, kuriame nurodyta, kad T. K. pats savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu stengėsi nustatyti ir atskleisti asmenis, kurie jam pardavė narkotines medžiagas, bei suteikė vertingos informacijos kriminalinės policijos pareigūnams. Šis dokumentas patvirtina T. K. apeliacinio skundo teiginius, kad jis ėmėsi veiksmų, jog rastų narkotinių medžiagų pardavėją, o tokios apelianto pastangos, be abejo, vertintinos teigiamai. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, bausmės tikslai bus pasiekti T. K. paskyrus minimalią BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisiamajame posėdyje T. K. teigė, kad jis senelį mažiausiai kartą per savaitę veža į ligoninę dializei, nors taip pat nurodo, kad ši procedūra seneliui atliekama 3–4 kartus per savaitę, vadinasi, kažkas vis dėlto ir be T. K. padeda A. L. nuvykti pas gydytojus. Be to, T. K. dar turi ir brolį bei mamą, ir nors, kaip teisiamajame posėdyje nurodė tiek T. K., tiek J. K., A. L. daugiausiai prižiūri būtent apeliantas, tačiau tai reiškia, jog dar yra artimų giminaičių, kurie susidariusioje situacijoje galėtų pagelbėti prižiūrėti neįgalų asmenį, kol T. K. atlikinės paskirtą bausmę.

T. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nepažeidė paskirtos kardomosios priemonės, po nusikaltimo mėnesį laiko buvo kardomajame kalinime. Tinkamas kardomųjų priemonių vykdymas nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę bei patvirtina, kad konkreti kardomosios priemonės rūšis buvo pakankama, kad užtikrintų jai keliamus tikslus, o kardomajame kalinime praleistas laikas ir taip turi įtakos galutinės bausmės realiai trukmei, kadangi pagal BK 66 str. 1 d. kardomasis kalinimas įskaitomas į paskirtą bausmę ir pirmosios instancijos nuosprendžiu būtent tai ir buvo padaryta.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti.

T. K. nusikalstamą veiką dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, turint tikslą platinti, bei narkotinių medžiagų pardavimo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti rezoliucinės dalies nuostatas dėl BK 63 str. taikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Valentinas JanonisSavinijus Katauskas