Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 4 MGL, t. y. 500 Lt;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Bausmę atlikęs, 2020 m. vasario 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2024 m. birželio 30 d. apie 01.57 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį R. A., t. y. tyčia prispaudė R. A. prie automobilio, suėmė jį už galvos ir keliais sudavė mažiausiai du kartus į veidą, krūtinę, rankas, tuo nukentėjusiajam R. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies minkštųjų audinių sumušimą, dešinės rankos dilbio apatinės dalies bei riešo minkštųjų audinių sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad R. A. yra jo brolis. Su R. jie sutarė iki įvykusio įvykio labai gerai. Po 2024 m. birželio 30 d. įvykusio konflikto, bendrauja minimaliai, susirašo kartais SMS žinutėmis, bet santykiai atšalę, jei pasimato kieme, tik pasisveikina. 2024 m. birželio 29 d. kartu su sutuoktine A. ir broliu R. vyko į Marijampolę švęsti draugų šventės. Šventėje tiek jis, tiek brolis R. vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį grįžtant namo, automobilyje tarp jo su broliu R. įvyko žodinis konfliktas, po kurio užmigo. Grįžus į Kauną, vis dar miegojo, todėl sutuoktinė ir brolis bandė prikelti. Kai buvo prižadintas, jautėsi suirzęs, be nuotaikos, todėl su broliu vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Viso konflikto neatsimena, kadangi buvo tikrai stipriai neblaivus. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kadangi muštynės tarp jų įvyko. Kur tiksliai trenkė ir kaip trenkė, neatsimena, viskas vyko greitai. Todėl su viskuo sutinka, tikrai labai gailisi. Po įvykio brolio atsiprašė, jis atleido. Žalą dėl dantų ir akinių atlygino, kelis kartus pervesdamas pinigų sumą į banko sąskaitą. Taip pat atlygins Kauno teritorinės ligonių kasos patirtą žalą, dokumentus pridės prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Gailisi dėl savo elgesio, tikrai nenorėjo brolio sužaloti. Nuo įvykio atsisakė alkoholiniu gėrimų, lankėsi pas psichologą dėl pykčio nevaldymo, pabaigė visą gydymo kursą. Stengiasi kaip įmanoma tvarkytis su emocijomis, kad ateityje tokių įvykių nebūtų (e. b. b. l. 136–139, 140–142).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra E. A. brolis. 2024 m. birželio 29 d. rytą kartu su broliu ir jo sutuoktine A. A. automobiliu vyko į Marijampolę švęsti draugų šventės. Šventėje jis ir brolis vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. birželio 30 d. po 00.00 val. važiuojant namo, brolis, būdamas stipriai neblaivus, sakė įžeidžiančias replikas savo žmonos atžvilgiu dėl vairavimo ypatumų. Tai išgirdęs, stengėsi brolį nuraminti, o po kurio laiko brolis automobilyje užmigo. Atvažiavus prie E. A. gyvenamosios vietos, brolis vis dar miegojo, todėl kartu su brolio sutuoktine žodžiais, o po to rankomis kilstelėdami kėlė jį iš automobilio. Tačiau brolis buvo gana piktai nusiteikęs, prabudęs sakė įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius. Išgirdęs tokius žodžius, įsižeidė, todėl ir broliui atsakė panašaus pobūdžio žodžiais ir epitetais. Dėl kokių priežasčių brolis buvo piktai nusiteikęs, nurodyti negali, bet žino, kad E. A., išgėręs alkoholinių gėrimų, neretai elgiasi agresyviai, impulsyviai, todėl nenustebo. Supratęs, kad ginčytis beprasmiška, nuo brolio nusisuko, žengdamas žingsni tolyn link savo namų. Tačiau pradėjus eiti, pasivijo brolis ir į veidą įrėmė savo veidą, sakydamas, kad sumuš. Kai E. A. savo veidą įrėmė, jį atstūmė, todėl brolis susvirduliavo. Nusisukęs ketino eiti tolyn, tačiau pamatė, kaip iš už nugaros sparčiu žingsniu ateinantis brolis laikė suspaudęs kumštį. Suprato, kad galimai smūgiuos. Brolis pasivijęs prispaudė prie buvusio kito automobilio ir keliais, rankomis laikydamas galvą, smūgiavo į veido sritį. Kiek tiksliai kartų, negali pasakyti. Taip pat smūgiavo į krūtinę ir rankas. Jis (nukentėjusysis) nieko nedarė, nenorėjo brolio sužaloti. Po įvykio buvo pristatytas į Kauno klinikas. Dėl įvykio buvo nuskeltas vienas dantis, sulaužyti akiniai, ant kūno, t. y. dilbio ir akies, matėsi mėlynės. Pretenzijų broliui neturi. Brolis atsiprašė, prieš dvi savaites atlygino turtinę žalą už sudaužytus akinius ir danties plombavimo taisymą (e. b. b. l. 1–3).

Liudytoja A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra E. A. sutuoktinė. 2024 m. birželio 29 d. kartu su vyru E. A. ir jo broliu R. A. automobiliu vyko į Marijampolę švęsti kito draugo bernvakario šventės, kurioje sutuoktinis ir jo brolis vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžtant į Kauną, sutuoktinis E. A. jos atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius, o R. A. ją užstojo. Todėl tarp E. A. ir R. A. prasidėjo žodinis konfliktas, po kurio E. A. užmigo. Atvykus prie namų, pažadino E. A., o vėliau išgirdo, kad sutuoktinis ir R. A. pykstasi, vienas kitam sakė įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius. Sutuoktinis žodinio konflikto metu susinervinęs priėjo prie R. A. ir į jo veidą įrėmė savo veidą. R. A. jį pastūmė, kad neprovokuotų ir leistų eiti namo, todėl sutuoktinis nukrito ant šaligatvio. E. A. atsistojo ir greitu žingsniu nuėjo link einančio R. A. ir, jį sulaikęs, kelis kartus sudavė keliu. Kur tiksliai ir kiek kartų sudavė, nežino. Matė, kad E. A. ant kojos yra nubrozdinimas ir mėlynė. Ar E. A. jautė fizinį skausmą, nežino. Nematė, ar R. A. buvo sukeltas skausmas, jokių akivaizdžių sužalojimų nematė (e. b. b. l. 81–83).

2024 m. liepos 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. birželio 30 d. apie 01.57 val. adresu (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, tarp E. A. ir brolio R. A. įvyko konfliktas bei susistumdymas. E. A. nugriuvo ant grindinio, patirdamas fizinį skausmą, ir keldamasis vieną kartą kumščiu smūgiavo jį pastūmusiam broliui R. į smakrą, taip sukeldamas fizinius sužalojimus ir skausmą. Alkoholio kiekio matuokliu E. A. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, R. A. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. R. A. parodė, kad E. A. jį pasivijo ir įrėmė veidą į jo veidą, sakydamas, kad sumuš. Jis E. A. atstūmė. Po to, brolis jį pasivijo, prispaudė prie automobilio keliais, rankomis laikydamas jo galvą, smūgiavo į veido sritį, kiek tiksliai kartų, negali pasakyti, į krūtinę ir rankas. Po buvo pristatytas į Kauno klinikas. Pretenzijų broliui neturi. 2024 m. liepos 3 d. brolis jo atsiprašė, sakė atlygins turtinę žalą dėl akinių, dantų kosmetinio plombavimo. E. A. pripažino smurtavęs R. A. atžvilgiu. Nustatyta, kad E. A. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai (e. b. b. l. 7–11).

2024 m. birželio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024m. birželio 30 d. nustatyta, jog E. A. ir R. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems grįžtant namo, ant šaligatvio, įvyko konfliktas bei susistumdymas. Dėl šių veiksmų E. A. nugriuvo ant grindinio, o vėliau keldamasis vieną kartą kumščiu smūgiavo jį pastūmusiam broliui R. A. į smakrą, taip sukeldamas fizinius sužalojimus ir skausmą, t. y. nosies sužalojimas, dešinės rankos riešo patinimas. Alkoholio kiekio matuokliu E. A. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (e. b. b. l. 72–74).

2024 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Užfiksuota E. A. neblaivumo aplinkybė, E. A. apie įvykį pasakojo nechronologiškai, tarpais nenuosekliai. E. A. nurodė, kad su broliu susiginčijo, susipyko, brolis bandė jį pulti, tačiau jis buvo stipresnis, apsigynė. Brolis pradėjo jį kaltinti. Grįžo į kiemą, brolis puolė, jis atsistūmė, trenkė. Brolis nubėgo. Po to E. A. nurodė, kad brolis trenkė, jis parklupo, nukrito ant kelių, bet keldamasis nuo kelio, turėdamas didelę jėgą, iš po apačios sudavė broliui į dantų sritį. Brolis pradėjo rėkti, kad iškvies policijos pareigūnus. E. A. nurodė, kad būtent jam pirmą kartą buvo smūgiuota, brolis pradėjo jį skriausti, tačiau apsigynė, kadangi yra fiziškai pajėgesnis. Užpuolikas buvo R. A., o pats gynėsi. Sutuoktinei pasakė nepadorią repliką, todėl brolis jį puolė. Brolis sakė, „tu prieš savo žmoną šitaip nerėkausi“. Brolį atstūmė, panaudojo fizinę jėgą, kuri prilygsta puolimui. Tada broliui trinktelėjo. E. A. teigė, kad suklupo ant kelio, atsistojo ir sudavė į dantų sritį. E. A. sutuoktinė A. A. teigė, kad broliai susiginčijo, R. A. provokavo E. A. įvairiais žodžiais, E. A. brolį taip pat. R. A. pastūmus brolį, E. A. susvirduliavo ir nukrito ant grindinio, todėl prasidėjo muštynės. R. A. teigė: „jam nieko nepadariau, aš jį tik pastūmiau nuo krūtinės. Jis mane vijosi. Ir su kojom trenkė“ (e. b. b. l. 57–60, 61–63).

2024 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Užfiksuota, kad E. A. pranešė, jog tarp jo ir brolio įvyko konfliktas. Brolis puolė, todėl buvo užgautas, gynėsi. Gindamasis nuo brolio, jį sužalojo stipriau, t. y. išmušė broliui dantis. E. A. sužalotas kelis (e. b. b. l. 64–67).

2024 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos vyresniosios tyrėjos M. D. tarnybiniame pranešime dėl procesinių dokumentų gavimo ir prijungimo prie IT Nr. 01-1-29161-24 nurodyta, kad 2024 m. birželio 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24740-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal E. A. pranešimą dėl 2024 m. birželio 30 d. apie 01.57 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp jo ir brolio R. A.. Tyrimo metu gavus duomenų, kad R. A. galėjo nukentėti įvykusio konflikto metu, 2024 m. liepos 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis pripažintas nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29161-24 atliekamas dėl to paties įvykio, todėl prašo leisti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-24740-24, pasidaryti ir prijungti šio ikiteisminio tyrimo dokumentų kopijas (e. b. b. l. 35–37).

2024 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – šaligatvis, adresu (duomenys neskelbtini). Prie pėsčiųjų tako esančio kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, ant tako, matyti tamsiai raudonos spalvos lašai, akinių rėmelis su jame esančiu vienu stiklu. Šalia minėto ženklo, važiuojamojoje kelio dalyje, kampu į pėsčiųjų taką, matyti pilkos spalvos automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio variklio dangčio, priekinių grotelių ir priekinio buferio matyti raudonos spalvos skysčio lašai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Iš įvykio vietos nuo grindinio paimtas raudonos spalvos skysčio mėginys (e. b. b. l. 72–74, 75–82).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2024 m. birželio 30 d. 02.25 val. E. A. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas (e. b. b. l. 76–78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. A. konstatuota nosies minkštųjų audinių sumušimas ir dešinės rankos dilbio apatinės dalies bei riešo minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau traumuojančių kontaktų pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje minimu laiku ir aplinkybėmis. Minkštųjų audinių sumušimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi fiziniai sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį skausmą. Sužalojimų aprašymai nesuteikia galimybės individualiai apibūdinti žalojusių daiktų ir diferencijuoti traumos aplinkybių (mechanizmo). Sužalojimus galėjo patirti būdamas įvairiose padėtyse (e. b. b. l. 156–158).

Banko operacijos išraše matyti, kad E. A. 2024 m. liepos 11 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. R. A. bendroje sumoje pervedė 370 Eur neturtinei žalai atlyginti (e. b. b. l. 111–113).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamojo E. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kartu ir kaltinime nurodytas aplinkybes, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, kad sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, prieš R. A. smurtavo, patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis R. A. parodė, kad kaltinamasis jį prispaudė prie automobilio ir, rankomis laikydamas galvą, keliais smūgiavo į veido sritį, krūtinę ir rankas. R. A. buvo nuskeltas dantis, sulaužyti akiniai, ant kūno, t. y. dilbio ir akies, buvo sužalojimai. Kaltinamojo E. A. nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinius patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. A. konstatuota: nosies minkštųjų audinių sumušimas ir dešinės rankos dilbio apatinės dalies bei riešo minkštųjų audinių sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Asmens kaltę bei faktines bylos aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybinis pranešimas dėl procesinių dokumentų gavimo ir prijungimo prie IT Nr. 01-1-29161-24, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo E. A. kaltė 2024 m. birželio 30 d. nukentėjusiajam R. A. sukėlus fizinį skausmą yra įrodyta visiškai. Kaltinamojo veiksmų pobūdis patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad tokiais savo veiksmais jam gali sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, todėl yra kaltinamojo šeimos narys BPK 38 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl E. A. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę E. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, viena iš jų – laisvės apribojimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, byloje pareikštą civilinį ieškinį E. A. atlygino. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (laisvės apribojimas) bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis E. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. A. vedęs, dirbantis, BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, psichiatrijos klinikos stacionare ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Intensyvi priežiūra su laisvės apribojimo bausme neskirtina. Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

2024 m. rugpjūčio 7 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 160,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris kaltinamojo E. A. 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo atlygintas, todėl procesas dėl civilinio ieškinio byloje nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 160,52 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti, E. A. savanoriškai atlyginus žalą (BPK 107 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti, kad E. A., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.