Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei ir Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rimondui Kuzminui, atsakovo atstovei Andrei Burbulytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltspeda auto“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, MD ir KTM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 18-21, 22-23, 24-26).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje nustatyta, kad KTM atlikusi tyrimą dėl nebaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – NCTS) priemonėmis, ir negavusi informacijos iš paskirties įstaigos apie minėtos tranzito procedūros užbaigimą, taip pat nei pareiškėjai, nei UAB DK „Lamantinas“ nepateikus dokumentų, kuriais remiantis būtų galima užbaigti minėtą Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą, sprendimu pripažino, kad atsirado prievolė muitinei dėl nebaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros, įformintos naudojantis NCTS priemonėmis: 1 490 Lt muito, 2 950 Lt PVM ir 253 Lt PVM delspinigių, taip pat pripažino, kad skolininku procedūros vykdytoja yra bendrovė ir jai paskyrė 1 332 Lt baudą (Komisijos byla, b. l. 10-12).

MD, išnagrinėjęs pareiškėjos 2009-01-12 skundą dėl KTM sprendimo, sprendimu KTM sprendimą patvirtino (Komisijos byla, b. l. 7-8, 9, 27-28).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009-06-29 skundą dėl MD sprendimo, sprendimu MD sprendimą paliko nepakeistą (Komisijos byla, b. l. 1-2, 42-45).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008-05-07 UAB „Baltspeda auto“ (procedūros vykdytojas) Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai KTM deklaravo lengvąjį automobilį „Mitsubishi montero“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis paskirties įstaigai (Grebnevas MKP, Latvijos Respublika) turėjo būti pateiktas iki 2008-05-15, tačiau elektroninis pranešimas, patvirtinantis prekių atvykimą į paskirties įstaigą, nebuvo gautas (Komisijos byla, b. l. 22, 23). Kadangi užklausus pareiškėją ir jos garantą (UAB DK „Lamantinas“), atitinkami įrodymai pateikti nebuvo, todėl bendrovei buvo įregistruota skola muitinei dėl neužbaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros (Komisijos byla, b. l. 14, 15, 16, 17). Pareiškėja atsakovui pateikė transporto priemonės techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (Komisijos byla, b. l. 9). Remiantis šiuo dokumentu, MD 2009-02-20 raštu Nr. 3B-20.5/16-1703 kreipėsi į Rusijos Federacijos muitinės administraciją, kuri 2009-05-14 raštu Nr. 07-125/3555 informavo, kad automobilis Mitsubishi montero (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) į paskirties įstaigą ir muitiniam įforminimui pateiktas nebuvo. Rašte, be kita ko, nurodė, kad pagal 2009-04-28 Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atsakymą Nr. 37-18/11260, informacijos apie ginčo automobilio įvežimą ir muitinį įforminimą nėra. Pažymėjo, kad deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė Lietuvos pusė, kaip gavėjas nurodytas pilieties O. B. (gyvenantis Archangelske, (duomenys neskelbtini)), kuris Rusijos FMTV Archangelsko srities AIDS duomenimis nurodytu adresu nėra įregistruotas ir negyvena (Komiisjos byla, b. l. 33-34).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 92 str. tranzito procedūra baigiama kai prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Pagal minimo kodekso 96 str. 1 d., už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Vadovaujantis kodekso 203 str. 3 d., skolininku laikomas asmuo, kuris turėjo vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos procedūros taikymu. Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a p. ir 2 d. nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu. Skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatai) 365 str. reglamentuojama, jei muitinė negauna atitinkamo patvirtinimo apie procedūros užbaigimą, ji apie tai informuoja procedūros vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra užbaigta. Pagal minimo straipsnio 3 d., turi būti pateiktas dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, patvirtinantis, kad prekės buvo pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopija ar fotokopija (pastarosios turi būti patvirtintos jas išdavusios institucijos).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (LR ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovas ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo išgabentas. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl Bendrijos/bendroji tranzito procedūra pagrįstai pripažinta neužbaigta ir pareiškėjai įregistruota skola muitinei. Pareiškėja pateikė automobilio Mitsubishi Montero techninio paso kopiją, tačiau ji nepatvirtinta ją išdavusios institucijos, kaip tai yra numatyta Įgyvendinimo nuostatuose. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Rusijos Federacijos muitinė 2009-05-14 raštu aiškiai informavo, kad ginčo automobilis įvežtas ir muitinės sankcionuotam veiksmui pateiktas nebuvo. Prielaida, kad toks atsakymas galėjo būti pateiktas dėl techninės klaidos, nėra įpareigojanti daryti pakartotinę užklausą. Pareiškėjai tenka pareiga pateikti įrodymus, kad atitinkama prekė buvo pristatyta į paskirties įstaigą, tačiau tinkamų įrodymų bendrovė nei teismui, nei Komisijai nepateikė. Byloje yra pakankamai informacijos, leidžiančios pagrįstai teigti, kad ginčo automobilis Rusijos Federacijoje muitinės sankcionuotam veiksmui pateiktas nebuvo. Taigi, mokesčių administratorius pagrįstai pripažino muitinės procedūrą neužbaigta ir įregistravo pareiškėjai skolą muitinei, o taip pat pagrįstai ir teisėtai, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96-98 str. ir 139 str., bendrovei apskaičiavo 253 Lt PVM delspinigių ir skyrė 1 332 Lt baudą.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinį ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, MD ir KTM teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tiek skunde nurodytais, tiek kitais motyvais pagal ABTĮ 89 str. nuostatas naikinti šiuos sprendimus ir įpareigoti muitinės įstaigą papildomai užklausti Rusijos federacijos muitinės įstaigą dėl prekės (automobilio Mitsubishi Montero) pristatymo į Rusijos Federacijos muitinės įstaigą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Baltspeda auto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.