Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas du kartus:

1. 2007-08-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir 12 dienų;

2. 2009-11-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. lapkričio 11 d., apie 22 val. 30 min., prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu – pribėgęs iš nugaros, parvertė nukentėjusįjį ant žemės, kuris krisdamas sulaužė akinius 100 Lt vertės, ir iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ - 200 Lt vertės, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 200 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. lapkričio 22 d., apie 17 val., prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu – pribėgęs iš nugaros, trenkė nukentėjusiajam per galvą, o pastarajam nukritus ant žemės, rankomis ir kojomis prispaudė nukentėjusįjį prie žemės, reikalaudamas atiduoti pinigus ir žiedą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė nukentėjusiajam J. M. priklausantį 22 Lt vertės žiedą ir 2 litus 50 centų grynųjų pinigų.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. lapkričio 22 d., apie 17 val., prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu – pribėgęs iš nugaros, trenkė nukentėjusiajam per galvą, o pastarajam nukritus ant žemės, rankomis ir kojomis prispaudė nukentėjusįjį prie žemės, reikalaudamas atiduoti pinigus ir žiedą, tokiu būdu, dėl savanaudiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. M. sveikatą, padarydamas jam kairės užduobės skeveldrinį lūžį, bei kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžį.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Jis gi, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. spalio 24 d., apie 19 val. 30 min., viešoje vietoje, prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo A. D. ir įkišęs ranką į striukės kišenę, atvirai pagrobė nukentėjusiajam priklausančią piniginę – 30 Lt vertės, su joje buvusiais 100 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. D. priklausantį 130 Lt vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę šiuo jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, užvaldė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo A. S. kaltė plėšimu, įrodoma šiais įrodymais.

Nukentėjusysis K. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2011-11-11 vakare jis atėjo į barą, esantį Antakalnio g.41, Vilniuje, kuriame susipažino su kaltinamuoju A. S.. Atsisveikinęs su naujuoju pažįstamu, jis išėjo į lauką ir ėjo link savo namų, esančių Šilo gatvėje, Vilniuje, kai staiga kaltinamasis pribėgęs iš nugaros pagriovė nukentėjusįjį K. B. ant žemės ir iš vidinės kišenės pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ – 200 litų vertės.

Ikiteisminio tyrimo metu (T.1., b.l. 18-22) nukentėjusysis K. B. atpažino kaltinamąjį A. S. kaip asmenį, pagrobusį iš jo mobilaus ryšio telefoną.

Kaltinamojo A. S. veika nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusiajam priklausantį turtą kaltinamasis A. S. pagrobė, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. pareiškė 300 litų dydžio civilinį ieškinį (T.1., b.l. 15), prašydamas išieškoti iš kaltinamojo 200 litų turtinės žalos atlyginimo ir 100 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. B. nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, savo atsisakymą nuo ieškinio motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamajam dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atleidžia ir žalos atlyginimo nereikalauja. Nukentėjusiojo K. B. atsisakymas nuo civilinio ieškinio neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl turi būti priimtas.

NUKENTĖJUSIAJAM J. M. PRIKLAUSANČIO TURTO GROBIMAS IR NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę šiomis jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, jis pagrobė nukentėjusiajam J. M. priklausantį turtą, ir nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaltinamojo A. S. kaltė plėšimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, įrodoma šiais įrodymais.

Nukentėjusysis J. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2011 m. lapkričio 22 d., apie 17 val., jam einant namo Antakalnio gatve, Vilniuje, pajuto iš už nugaros į galvą suduotą smūgį, nuo kurio jis nukrito ant žemės. Kaltinamasis A. S. rankomis ir kojomis prispaudė nukentėjusįjį prie žemės ir pareikalavo atiduoti pinigus ir geltono metalo žiedą. Nors nukentėjusysis J. M. pasakė kaltinamajam, kad žiedas nevertingas, tačiau kaltinamasis vis tiek nuėmė žiedą nuo nukentėjusiojo piršto ir atėmė iš nukentėjusiojo jo turėtus 2 litus ir 50 centų. Tuo metu, pasirodė policijos pareigūnai, kurie ir sulaikė kaltinamąjį, o nukentėjusįjį greitosios medicinos pagalbos automobilis nuvežė į ligoninę, kur jam buvo konstatuoti dubens kaulų lūžiai.

Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados matyti (T.1., b.l. 58-59), kad nukentėjusysis J. M. įvykio metu patyrė užduobės skeveldrinį lūžį, bei kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžį, kurie galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ant kairio šono. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Liudytojas – policijos pareigūnas – Karolis Klydzia teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 22 d., apie 17 val., jiems budint kartu su kolege Viktorija Trainovskaja, į juos kreipėsi moteris, kuri pranešė, kad prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Antakalnio gatvėje, Vilniuje, mušamas žmogus. Atėję į nurodytą vietą, jie pamatė kaltinamąjį A. S., kuris buvo pasilenkęs prie ant žemės gulinčio senyvo amžiaus vyriškio – nukentėjusiojo J. M.. Nukentėjusysis pareiškė, kad kaltinamasis A. S. jį sumušė ir pagrobė 2 litus 50 centų grynųjų pinigų, bei geltono metalo žiedą. Nukentėjusysis skundėsi skausmais dubens srityje, todėl buvo iškvietas greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuris nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, o kaltinamajam A. S. buvo pasiūlyta parodyti, ką jis turi savo kišenėse. Kaltinamasis išėmė iš kišenių ir parodė keletą monetų, taip pat geltono metalo vyrišką žiedą, kurį vėliau išmetė ir pareiškė, kad jokio žiedo neturi. Liudytojas Karolis Klydzia nusprendė surasti kaltinamojo išmestą vyrišką žiedą, kurį surado ir pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Analogiškus parodymus teisiamojo posėdžio metu davė ir liudytoja Viktorija Trainovskaja.

Liudytojo Karolio Klydzios rastas ir pateiktas geltono metalo vyriškas žiedas buvo apžiūrėtas (T.1., b.l. 44-46) ir po apžiūros grąžintas nukentėjusiam J. M. (T.1., b.l. 53).

Kaltinamojo A. S. veika nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusiajam priklausantį turtą kaltinamasis A. S. pagrobė, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat pagal nusikalstamų veikų sutaptį požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kadangi jis tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis A. S. neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusiojo, o fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas, siekiant užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, tačiau panaudodamas fizinį smurtą pagyvenusio asmens atžvilgiu, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl jo panaudoto fizinio smurto gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir nors šių padarinių kaltinamasis A. S. nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl ši jo veika kvalifikuotina kaip padaryta netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). O kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas svetimo turto užvaldymo tikslu, t.y. iš savanaudiškų paskatų, nusikalstama veika nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. M. pareiškė 150022 litų dydžio civilinį ieškinį (T.1., b.l. 50), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo 22 litus turtinės žalos atlyginimo ir 150000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Geltono metalo vyriškas žiedas – 20 litų vertės, kuris buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo, jam yra grąžintas, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. S. nusikalstamos veikos nukentėjusysis J. M. patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką buvo gydomas ligoninės stacionare, vėliau jam buvo taikoma ilgalaikė reabilitacija. Be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo sveikatai ir gyvenimo kokybei, kadangi dėl plėšimo metu padaryto kairės užduobės skeveldrinio lūžio bei kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžio nukentėjusiajam tapo sunku vaikščioti be vaikštynės arba vaikščiojimo lazdos. Nukentėjusiojo J. M. patirti kūno sužalojimai ir dvasinis sukrėtimas neabejotinai neigiamai atsilieps jo tolimesniam gyvenimui, todėl teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo A. S. turtinę padėtį, kuris niekur nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti sumažinta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į neturtinės žalos pobūdį ir mano, kad iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo J. M. naudai priteistinas 3000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 7006 litų 6 centų civilinį ieškinį (T.1., b.l. 69-71), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo A. S. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo J. M. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Visas nukentėjusiojo J. M. gydymo išlaidas padengė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo J. M. gydymo išlaidos sudarė 7006 litus 6 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo A. S..

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę šiuo jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. D. priklausančią piniginę su joje buvusiais grynaisiais pinigais.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo A. S. kaltė atviru svetimo turto grobimu, įrodoma šiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2011 m. spalio 24 d., apie 19 val. 30 min., jam einant iš parduotuvės, esančios Grybo g. 21, Vilniuje, prie jo pribėgo kaltinamasis A. S., kuris staiga iš nukentėjusiojo striukės kišenės ištraukė ten buvusią piniginę su 100 litų grynųjų pinigų, ir pabėgo.

Ikiteisminio tyrimo metu (T.1., b.l. 103-105) nukentėjusysis A. D. atpažino kaltinamąjį A. S. kaip asmenį, pagrobusį iš jo striukės kišenės piniginę.

Kaltinamojo A. S. veika nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi nukentėjusiajam priklausantį turtą kaltinamasis A. S. pagrobė atvirai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. D. pareiškė 130 litų dydžio civilinį ieškinį (T.1., b.l. 101). Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. D. nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, savo atsisakymą nuo ieškinio motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamajam dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atleidžia ir žalos atlyginimo nereikalauja. Nukentėjusiojo A. D. atsisakymas nuo civilinio ieškinio neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl turi būti priimtas.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė prieš pagyvenusius asmenis, dėl savo garbaus amžiaus negalėjusius jam pasipriešinti, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau jau buvo teistas už kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą (atvirąją vagystę) ir vėl kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas mano, kad kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, bei 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už plėšimą K. B. atžvilgiu – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už plėšimą J. M. atžvilgiu – laisvės atėmimą dvejiems metams;pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, už nesunkų J. M. sveikatos sutrikdymą – laisvės atėmimą vieneriems metams;

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimais, bausmes, paskirtas už plėšimą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu ir nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, A. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už A. D. priklausančio turto atvirą pagrobimą – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. liepos 24 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2012 m. liepos 24 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Išieškoti iš A. S. nukentėjusiojo J. M. naudai 2 (du) litus 50 centų turtinės žalos atlyginimo ir 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo, o Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 7006 (septynis tūkstančius šešis) litus 6 centus nukentėjusiojo J. M. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.