Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims M. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius, dėl leidimo pakeisti nepilnamečiam vaikui pavardę be tėvo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

2. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog jai gyvenant kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra D., kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę ir dukros gimimo liudijime įrašyta pavardė yra „P.“. Ieškovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, gimus dukrai gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau po dviejų mėnesių ieškovė su dukra nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Nuo tada jų santykiai atšalo. Atsakovas pirmus metus keletą kartų per metus atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti savo nepilnametės dukros, tačiau vėliau dukros lankymas retėjo, o 2017 m. iš viso nustojo lankyti savo dukrą. Todėl atsakovui kaip biologiniam tėvui nepavyko sukurti jokio ryšio su savo nepilnamete dukra D. P.. Ieškovė 2017 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo. Byla 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi baigta taikos sutartimi, kurioje nuspręsta šalių nepilnametės dukros D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat buvo nustatyta ir vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Tačiau po šios nutarties priėmimo atsakovas išvis nustojo bendrauti su dukra, tik mokėjo teismo priteistą išlaikymą dukrai. Atsakovas, kaip dukros biologinis tėvas, su dukra nepalaiko jokių ryšių, nesidomi jos auklėjimu, mokymusi, sveikatos būkle, o apsiriboja tik priteisto išlaikymo mokėjimu. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L.“ bei (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M., kurios pavardė gimimo liudijime įrašyta „L.”. Todėl šiuo metu dukra D., būdama penkerių metų amžiaus, sau vieninteliais ir artimais žmonėmis įvardija savo mamą N. L., tėčiu vadinamą M. L. bei mažąją sesutę M. L.. Ieškovė nurodė, kad bandė ginčą spręsti geruoju, tačiau vaiko tėvas, realiai niekada nedalyvavęs vaiko auklėjime, kategoriškai atsisako duoti sutikimą atlikti šiuos veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Gauti atsakovo prašymai pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie trečiąjį asmenį irpapildomus rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

13. Atsakovas pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – rašytinius paaiškinimus ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie trečiąjį asmenį. Ieškovė prašo nepridėti prie bylos minėtų įrodymų, kadangi ieškovui aplinkybės dėl trečiojo asmens teistumo buvo žinomos ir jis turėjo galimybę minėtus įrodymus teikti pirmosios instancijos teisme.

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Šios kategorijos bylose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo, jame akcentavo, kad trečiajam asmeniui M. L. 2019 m. sausio 29 d. teistumas už padarytas nusikalstamas veikas yra panaikintas, todėl šalių naujų įrodymų pridėjimas nepažeis šalių teisių. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovei gyvenant kartu su atsakovu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra D., kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę ir dukros gimimo liudijime įrašyta pavardė „P.“. Ieškovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. L. ir jai buvo suteikta pavardė „L.“ bei (duomenys neskelbtini) susilaukė kitos dukros M., kurios pavardė gimimo liudijime įrašyta „L.“, todėl ieškovė nurodo, jog dukros D. interesais visa šeima turi turėti vieną pavardę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio mėn. nedalyvauja vaiko auklėjime, su vaiku nebendrauja, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, šiuo metu būdamas penkerių metų amžiaus, iki šiol nepažįsta savo biologinio tėvo atsakovo A. P..

16. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo šalių nurodytomis byloje aplinkybėmis.

Dėl nepilnamečio vaiko biologinio tėvo pavardės keitimo į vaiko mamos sutuoktinio pavardę

17. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. CK 3.167 str. 4 d. numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. 2006 m. gegužės 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ 102 p. nustatyta, kad asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarką reglamentuoja LR teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės. 2008 m. spalio 29 d. LR teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-415 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p. nustato, kad prašymą pareiškėjas pateikia savo gyvenamosios vietos, kuri nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrine baze, civilinės metrikacijos įstaigai. Tačiau teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti ir į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.).

18. Šioje byloje nustatyta, kad šalių dukrai buvo suteikta atsakovo pavardė ir šioje byloje vaiko mama pakeitė pavardę, todėl 17 p. nurodytų pagrindų pavardės keitimui byloje nenustatyta.

19. Teismas, prieš pradėdamas teisiškai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimą tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą.

20. Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų šalių vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

21. Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra nulemtas poreikis penkiametės šalių dukros interesų labui keisti jos tėvo suteiktą pavardę „P.“ į jos mamos vyro pavardę „L.“. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra D., kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę, šalys tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad ji po dviejų mėnesių su dukra nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Nuo tada jų santykiai atšalo. Atsakovas pirmus metus keletą kartų per metus atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti savo nepilnametės dukros, tačiau vėliau dukros lankymas retėjo, o 2017 m. iš viso nustojo lankyti savo dukrą. Ieškovė 2017 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo išlaikymo priteisimo. Byla 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi baigta taikos sutartimi, kurioje nuspręsta šalių nepilnametės dukros D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat buvo nustatyta ir vaiko bendravimo tvarka su tėvu, nustatant pereinamąjį laikotarpį vaikui apsiprasti. Tačiau su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pateikti priedai įrodo, kad vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, šią aplinkybę įrodo šalių rašomi pareiškimai, paaiškinimai vaiko teisių institucijai ( t. 1, b. l. 63, 65, 70, 71, 77, 79, 83 ). Byloje įrodyta, kad taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su dukra atsakovas siekė per vaiko teisių instituciją, šalys konfliktavo, todėl akivaizdu, jog šalių dukrai gyvenant su ieškove atsakovo bendravimas su mažamete dukra buvo sunkus. Paminėtais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis įrodyta, kad atsakovo ir jo dukros ryšio praradimas nuo 2017 metų įvyko ne tik dėl atsakovo kaltės.

22. Pirmosios instancijos teismas neįvertino įstatyme nustatytų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principų. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

23. Aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi atsižvelgiant išimtinai į šalių penkiametės dukros interesus žinoti apie biologinį savo tėvą, su juo bendrauti. Byloje įrodyta, kad atsakovas vykdo vaiko išlaikymo pareigą, jo rašytas pareiškimas ieškovei dėl dukros įsivaikinimo vertintinas tik kaip teisinis ieškovės nurodomos problemos sprendimo būdas. Šalių dukrai pakeitus tik pavardę, jos anketiniuose duomenyse vis tiek turės būti nurodytas atsakovas ir aplinkybė dėl ieškovės nurodomų skirtingų pavardžių jos šeimoje nebus pašalinta. Atkreiptinas dėmesys, jog pakeitus mergaitės pavardę pasunkės tėvo ir dukros bendravimas susidarius galimybei jiems kartu išvykti, ir tai nėra vaiko interesus atitinkanti aplinkybė.

24. Kolegija pažymi, kad šioje byloje įrodyta, kad atsakovo suteikta šalių dukrai pavardė geriausiai atspindi vaiko identiškumą, tolimesnius giminystės ryšius būtent jos tėvo, su kuriuo mergaitė nuolat negyvena, linija, kaip tai numatyta tiek galiojančiame vidiniame valstybės teisiniame reguliavime, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (8 straipsnio 2 dalis), nes šiuo atveju vienas iš vaiko identiškumo elementų ir yra tėvo pavardė, identifikuojanti vaiką su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo liniją. Tai, be abejo, atitinka geriausius vaiko interesus – žinoti apie savo kilmę.

25. Byloje nustatyta, kad šalių dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad penkerių metų vaikas neturi savo patirties dėl pavardės suteikimo, jos nurodymo dokumentuose bei keitimo, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl vaiko nuomonės šioje byloje, nes papildomos tokio amžiaus vaiko apklausos yra netikslingos.

26. Šioje byloje pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Šioje byloje ne vaiko interesais pirmosios instancijos teismas pakeitė mergaitės pavardę dėl atsakovo ir jo mažametės dukros nutrūkusio bendravimo, už kurį yra atsakingi abu mergaitės tėvai. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Civilinės metrikacijos taisyklių 30 p., kuriame įtvirtintas pagrindinis principas, kad, registruojant tėvystės nustatymą, paliekama vaiko jau turima pavardė. Įvertinant penkiametės mergaitės paminėtus interesus šioje byloje skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1d.2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pateikė kvitą, įrodantį, jog pirmosios instancijos teisme už advokato padėjėjo pagalbą sumokėjo 160 EUR, todėl ji suma priteistina iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

29. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 907, 50 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nes šios išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš N. L. A. P. 160 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 982,50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.