- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-25
- Bylos Nr.
- 1S-173/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- E. L.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. L. gynėjo Artūro Jucevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. L. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. spalio 26 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 149 straipsnio 3 dalyje padarymu.
E. L. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su grupės nariu, D. L. O., 2008 m. rugsėjo 17 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), ties laiptais į (duomenys neskelbtini), tikrai žinodami, kad E. B. yra nepilnametė, kartu su D. L. O. glamonėjo nukentėjusiąją ir, kad palaužti jos pasipriešinimą, tyčia sudavė jai mažiausiai devynis smūgius į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami jai poodines kraujosruvas abiejų žandų, alkūnių srityje, juosmens kairėje pusėje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos įbrėžimus nugaros dešinėje pusėje abipus dubens, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, kartu nuplėšė nuo jos drabužius ir, paeiliui su D. L. O., užgulę nukentėjusiąją ir laikydami ją už rankų bei užspaudę ranka jai burną, lytiškai santykiavo su nepilnamete E. B. prieš jos valią.
E. L. 2008 m. rugsėjo 22 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto VPK KP Nusikaltimų tyrimų tarnybos Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėjo 2008 m. rugsėjo 24 d nutarimu E. L. paleistas iš laikinojo sulaikymo. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimais kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
2009 m. balandžio 1 d. E. L. buvo sulaikytas kitoje baudžiamojoje byloje. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteistas areštu 80 parų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžiu E. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. E. L. nuo 2009 m. balandžio 1 d. atliko minėtais nuosprendžiais paskirtą bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose. Pravieniškių 1-ieji pataisos namai 2009 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 12-05-7958 pranešė teismui, kad nuteistajam E. L. 2009 m. spalio 28 d. baigėsi nuosprendžiais paskirtos bausmės laikas ir jis turėjo būti paleistas į laisvę.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi kaltinamajam E. L. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.
Skirdamas kaltinamajam E. L. suėmimo terminą trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Šalies argumentai
Kaltinamojo E. L. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti ankstesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nepagrįstai nurodė suėmimo skyrimo pagrindus.
Gynėjo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina apygardos teismo nutartyje pateiktos išvados, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, būtent E. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei kito kaltinamojo D. L. O. parodymai, nei atliktos ekspertizės. Kaltinimas iš esmės remiasi tik nukentėjusiosios parodymais. Be to, pažymima, jog nukentėjusioji apklausos metu, buvo neblaivi, jos kalba nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Nukentėjusiajai yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, ji pastebėta vartojanti alkoholį, valkataujanti stoties rajone, užsiminėjo prostitucija.
Gynėjo teigimu, teismas skirdamas E. L. kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį, asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui.
Skunde atkreipiamas dėmesys, jog kaltinamasis E. L. gyvena kartu su tėvais, dėl jauno amžiaus nėra sukūręs savo šeimos, iki suėmimo kaltinamasis nedirbo dėl didelio nedarbo valstybėje, atliko šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, daugiau nusikalsti nebenori, todėl šios aplinkybės užtikrina, jog nėra jokio pagrindo jam daryti naujus nusikaltimus.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. L. gynėjo skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam E. L. Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 120 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas patikrinęs pateiktą medžiagą mano, kad šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. L. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina ir duomenys nurodyti kaltinamajame akte. Šioje proceso stadijoje teismas negali vertinti surinktų įrodymų pagrįstumo, tačiau faktinių duomenų buvimas sudarė pagrindą prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti į teismą. Atkreipiamas dėmesys, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kokie subjektyvūs duomenys patvirtina arba paneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes tai yra teismo, nagrinėjančio bylą pirmąja instancija, prerogatyva.
Pirmosios instancijos teismas pratęsė E. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
E. L. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą bendrininkų grupe, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatyta, kad E. L. teistas tris kartus, turėjo administracinių nuobaudų, pažeidė paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, niekur nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis E. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog E. L. gyveno kartu su tėvais, dėl jauno amžiaus nėra sukūręs savo šeimos, iki suėmimo kaltinamasis nedirbo dėl didelio nedarbo valstybėje, nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Gynėjo skundo argumentas, kad teismas skirdamas E. L. kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį, asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui, atmetamas kaip deklaratyvus, kadangi kaltinamajam suėmimo terminas nepratęstas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
Skirdamas kaltinamajam E. L. kardomąją priemonę – suėmimą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Vilniaus apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo E. L. gynėjo skundą atmesti.