Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-470-350/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
1S-470-350/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Teisėja Vijolė Vitienė 1 S-470-350/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. A. gynėjo advokato K. R. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria įtariamajam A. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. įtariamas tuo, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti D. L., nuo įsigijimo momento iki 2013-04-05 14 val. automobilyje Volvo S60, v.n. (duomenys neskelbtini) laikė narkotines medžiagas – kanapių dalis (98.5347 g), kurias tą pačią dieną ir tuo pačiu automobiliu neteisėtai atgabeno iki Kauno miesto autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno m., kur, duodamas jas į skolą D. L., pardavė 98.5347 g narkotinių medžiagų – kanapių dalių, t.y. šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.

2013-05-07 A. A. buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka.

2013-05-09 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 8 dienoms.

Skundžiama nutartimi teismas įtariamajam pratęsė suėmimo terminą 2 mėnesiams, nurodęs, kad A. A. būdamas laisvėje, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Įtariamojo A. A. gynėjas advokatas K. R. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir prokuroro prašymą pratęsti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminą – atmesti.

Šalies argumentai

Skunde gynėjas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, kurie rodytų, kad realiai egzistuoja BPK 122 str. 1 d. numatytas suėmimo pagrindas, t.y, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokių įrodymų nepateikė savo pareiškime teismui ir prokuroras.

Teigia, kad tyrimo metu su įtariamuoju atlikti visi veiksmai, be to apklausti įvykio liudytojai, paskirtos ekspertizės, todėl teismo išvados, kad A. A. gali trukdyti procesui ar slėptis vien todėl, kad BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, nepagrįstos.

Pažymi, kad jo ginamasis turi šeimą, pastovią gyvenamą vietą, neteistas, nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tokiu būdu jo atžvilgiu gali būti paskirta ir švelnesnė kardomoji priemonė. Teismas skirdamas A. A. pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodė jokių motyvų, kodėl BPK 119 str. numatyti tikslai nebus pasiekti paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, todėl pažeidė BPK 122 str. 7 d., LR Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. A. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str.

Įtariamojo gynėjas skunde neigia padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti (ar kaltinti) jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, jog šioje medžiagoje esantys duomenys – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūrų protokolai, protokolo apie techninių priemonių panaudojimą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus duomenys, įtariamojo D. L. parodymai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolo duomenys, daiktiniai įrodymai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad A. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, p. numatytu pagrindu, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo.

BPK 122 str. 1 d numatyto pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad A. A. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip manytina dar ir todėl, kad A. A. nedirba, duomenų apie jo legalų darbą ir iš jo gaunamas pajamas byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į gresiančios bausmės griežtumą, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, A. A. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Vien tas faktas, kad byloje iš esmės apklausti liudytojai, paskirti tyrimai ir atlikti kiti procesiniai veiksmai, jokiu būdu besąlygiškai nerodo, kad jis nepasislėps ir taip netrukdys tyrimui. Tokiu būdu priešingai, nei skunde teigia įtariamojo gynėjas, paminėtų duomenų visetas patvirtina tai, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., žemesnės instancijos teismo nustatytas pagrįstai.

Esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apylinkės teismo išvadą, kad paleistas iš suėmimo A. A., siekdamas išvengti atsakomybės bei griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Kitos įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės – kad įtariamasis turi gyvenamą vietą, šeimą, yra neteistas (teistumas išnykęs) yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti griežčiausią kardomąją priemonę bei negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad įtariamajam A. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

Nutarė:

Įtariamojo A. A. gynėjo advokato K. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis