Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-21265-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2024 m. rugsėjo 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios prisipažinimo teisme jos kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad G. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,70 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji G. J. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad įvykio dieną darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), šventė kolegos gimtadienį, išgėrė apie dvi taures vyno, jautėsi gerai, baigusi darbą (praėjus 1 val. nuo gėrimo) nutarė vairuoti jai priklausantį automobilį, tačiau bevažiuojant Sukilėlių gatve, Vilniuje, ją sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė 1,70 promilių neblaivumą. Be pačios G. J. parodymų šias aplinkybes patvirtina liudytoju apklausto policijos pareigūno A. K. parodymai, kad 2024 m. birželio 4 d., apie 15.30 val., gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, vairuojantį pilkos spalvos automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį automobilį pareigūnai sustabdė Sukilėlių gatvėje, Vilniuje, bendraujant su automobilio vairuotoja – G. J., juto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą ir matė, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, pastaroji pati tai pripažino. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, pilkos spalvos automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas stovintis Sukilėlių gatvėje, Vilniuje. Iš BPC pateikto garso įrašo turinio matyti, kad įvykio dieną apie galimai neblaivią vairuotoją pranešė kitas eismo dalyvis, kuris važiuodamas iš paskos pastebėjo ant šaligatvio bortelių vis užvažiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių vaizdo įrašų, be kita ko, matyti, kaip policijos pareigūnai sustabdo automobilį „Audi A4“, prieina prie automobilio vairuotojos G. J., alkotesteriu du kartus patikrina jos blaivumą ir nustato 1,70 promilių bei 1,82 promilių girtumą, G. J. paaiškina, kad išgėrė dvi taures stipraus naminio vyno. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (mažiausiai 1,70 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamoji G. J. ir kad ji vairavo būdama neblaivi, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

14. Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad G. J. suvokė, kad vairavo automobilį būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (apklausiama nurodė, kad darbe gėrė stiprų naminį vyną, nuo momento, kai išgėrė alkoholį, iki to, kai sėdo prie vairo, praėjo apie 1 val., taigi žinojo, kad yra neblaivi, nepaisant to, vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo, nors negebėjo tinkamai valdyti transporto priemonę (gautas pranešimas apie pavojingą manevravimą)), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

15. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios G. J. sesuo G. Z. prašė perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji šį prašymą palaikė. Baudžiamojoje byloje yra raštu pareikšti tokio pobūdžio kaltinamosios ir galimos laiduotojos prašymai.

16. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka bausta septynis kartus, paskirtos baudos sumokėtos, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė alkoholio vartojimo problemų neturinti, dirbanti, viena auginanti (duomenys neskelbtini) vaiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje G. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad G. J. baustumas administracine tvarka vertintinas neigiamai, vis dėlto, šį kartą teismas šių aplinkybių nepripažįsta reikšmingesnėmis nei visos kitos išdėstytosios ir nagrinėjamu atveju nelaiko jų užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą. Taigi kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

18. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

19. Laiduotoja siekianti būti G. Z. teisme paaiškino, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, sesuo verkdama paskambino ir nurodė, kad suklydo. Pati buvo šokiruota, nesitikėjo tokio sesers elgesio ir jo nepateisina, apie tai su G. J. daug kalbėjosi. Seserį apibūdina, kaip sąžiningą, gerai auginančią sūnų, padedančią. Nurodė, kad gyvena atskirai, tačiau daug laiko leidžia kartu, susitinka kiekvieną dieną, yra labai artimos, artimai bendrauja ir jų vaikai. Galima laiduotoja nurodė suprantanti, kad turi atvesti G. J. į doros kelią, palaikyti ją, kad daugiau taip nesielgtų, paaiškino, kad darys teigiamą įtaką padedant prižiūrėti sūnų, su ja kalbantis, leidžiant daugiau laiko kartu. Prašyme dėl kaltinamosios perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą G. Z. užtikrina, kad jos prižiūrima G. J. ateityje nekartos savo klaidų. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad G. Z. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės pateiktoje charakteristikoje ji apibūdinama, kaip pasižyminti geru mąstymu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, patikima, punktuali, besirūpinanti įmonės reputacija, jautri, nestokojanti humoro jausmo, besistengianti spręsti problemas visiems priimtinu būdu, atsakinga. G. Z. nėra teista, vienuolika kartų bausta administracine tvarka, visos paskirtos baudos sumokėtos. Galima laiduotoja prašė teismo taikyti laidavimą be užstato, kadangi viena augina vaiką, sutiko laiduoti maksimaliam laikotarpiui.

20. Iš G. J. ir G. Z. pateiktų paaiškinimų matyti, kad nors jos negyvena kartu, tačiau nuolat bendrauja, kartu leidžia laiką, rūpinasi viena kitos ir vaikų gerove, tarp jų yra artimas tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad G. Z. yra ne tik artima kaltininkei, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jai teigiamą įtaką.

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant G. Z. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jos turtinę padėtį (viena augina vaiką), jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

22. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

23. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad G. J. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

24. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. G. J. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. G. J. vairavo Vilniaus mieste darbo dienos metu, kuomet buvo pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas, pavojingai manevravo, dėl ko buvo gautas sunerimusio kito eismo dalyvio pranešimas, buvo nuvažiavusi pakankamai ilgą atstumą (nuo (duomenys neskelbtini) iki Sukilėlių gatvės, Vilniuje) ir sustojo tik todėl, kad buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat įvertinus kaltinamosios darbo pobūdį, tai, kad ji viena augina (duomenys neskelbtini) vaiką, nustatytinas 2 metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d., t. y. nuo dienos, kai G. J. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

25. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju G. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios G. J. nebūtų turėjusi galimybės padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra G. J.. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 4 790 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl G. J. priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Atsižvelgiant į kaltinamosios baigiamosios kalbos metu išsakytus teiginius, pažymėtina, kad teismas įstatyme numatytais atvejais konfiskuoja kaltininkui priklausantį turtą ir tuomet, kai skiriama aktualaus straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis.

VI. Kiti klausimai

26. Ikiteisminio tyrimo metu G. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

27. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2024 m. gruodžio 6 d.) apribota G. J. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas G. J. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

28. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos G. Z. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti G. J. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną G. J. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti G. Z., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.