- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-191-175-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00358-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- V. J. O., B. M. L., B.
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Albina Cirulienė, Stasys Kavaliūnas
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-175/2011
Teisėjas Romaldas Šuliokas Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00358-2009-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui, nukentėjusiesiems V. J. O., B. M. L., nukentėjusiosios atstovei advokatei Albinai Cirulienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimus – atsiprašyti nukentėjusiųjų B. L. ir V. J. O., ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teisėmis vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.
Nukentėjusiesiems V. J. O. ir B. M. L. priteista iš A. G. po 18275 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ po 1725,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajam V.J. O. 4884,61 Lt, nukentėjusiajai B.M. L. 11769,91 Lt turtinei žalai atlyginti.
Iš A. G. priteista V.J. O. ir B.M. L. po 800,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Iš A. G. priteista valstybei proceso išlaidos – 76,16 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 17 d. apie 13.52 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW X5, V. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms“ ir, nevykdydamas šių reikalavimų nurodymų, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuo gatvės dešiniojo krašto, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, pradėjo apsisukinėti su tikslu važiuoti link (duomenys neskelbtini) mikrorajono, įvažiavęs į priešingą eismo juostą, nepraleido tiesiai priešais atvažiuojančio motociklo Kawasaki - ZX 900A, be valstybinių numerių, kurį vairavo M. G., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo motociklo vairuotojas M. G. ir motociklo keleivis L. O..
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-12-13 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad nuosprendis neargumentuotas, pažeistos materialinės ir procesinės normos. Teismas, anot nuteistojo, iš esmės neišsprendė ir pilnai neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių, dėl ko priimtas neteisingas nuosprendis.
Nuteistasis tvirtina, kas jis nors ir pažeidė KET 114 p. reikalavimus, tačiau šis pažeidimas nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Motociklo vairuotojas M. G. grubiai pažeidė KET reikalavimus, o būtent: vairavo techniškai netvarkingą motociklą (KET 235 p.), buvo narkotinių medžiagų apsvaigimo būsenoje (KET 14 p.), vežė keleivį be šalmo (KET 60 p.), važiavo ne kaip galima arčiau gatvės dešiniojo krašto (KET 125 p.), gyvenvietėje važiavo viršydamas leistiną ne didesnį 50 km/h greitį (KET 135 p.). Šie motociklo vairuotojo pažeidimai yra byloje įrodyti esamais įrodymais, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, jų tinkamai neįvertino, neįvertino motociklo vairuotojo rizikingo ir chuliganiško elgesio kelyje. Teismas neįvertino, kad M. G. yra eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Apelianto nuomone, jeigu motociklo vairuotojas būtų buvęs pakankamai rūpestingas kelyje, atidus kitiems eismo dalyviams, važiavęs reikiamu, leistinu greičiu - 50 km/h, jis turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą (specialisto išvada Nr. 11-1706(09), tik kuria teismas rėmėsi, atmesdamas kitus argumentus) ir eismo įvykis nebūtų įvykęs, nors automobilio vairuotojas būtų pažeidęs KET 114 p. reikalavimus. Apeliantas nesutinka su specialisto išvada, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo automobilio vairuotojo padarytas pažeidimas ir teigia, kad specialisto išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Šiuo atveju teismas rėmėsi vien tik specialisto išvada, kas lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1706 (09) nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmai prieštaravo KET reikalavimams ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (išvados 7 p.). Tačiau motociklo vairuotojo veiksmai gyvenvietėje važiavimas apie 95 km/h greičiu techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Dr.V.Mitunevičiaus įmonės ‚,‘‘ atliktoje specialisto išvadoje MV 2010-11, 2010-04-02 konstatuota, kad, atsižvelgiant į buvusio eismo įvykio faktą, vairuotojo veiksmai vertintini kaip buvę priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, tačiau tik sąryšyje su motociklo vairuotojo veiksmais. Toliau konstatuojama, kad automobilio vairuotojas A. G. nesudarytų kliūties motociklo vairuotojui M. G., jei šis važiuotų ne didesniu nei leistinu greičiu (išvados 3 p.). Darytina kategoriška išvada, kad jeigu motociklo vairuotojas laikytųsi būtinų atsargumo priemonių, važiuotų leistinu greičiu, tai transporto priemonės viena kitai nesudarytų jokių kliūčių. Lietuvos teismo ekspertizės centro šis klausimas visai nespręstas ir jis lieka atviras, nors teismo nuosprendyje ši aplinkybė konstatuota.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas V. Mitunevičiaus specialisto išvados nevertino, motyvuodamas tuo, kad atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizė akto statuso. Apelianto įsitikinimu, tai neteisinga išvada, pažeidžianti gynybos interesus.
Nuteistasis teigia, kad liko neatsakyta į klausimą, ar motociklo vairuotojas, pastebėjęs kliūtį (automobilį tik pradedantį važiuoti nuo gatvės) už 73 m. ir iki susidūrimo su automobiliu už 54 m. galėjo jį saugiai apvažiuoti važiuodamas 95 km/h ir leistinu. Specialisto išvadoje nustatyta tik stabdymo manevras, išvengiant susidūrimo, o kliūties apvažiavimo manevras, kaip numato KET reikalavimai, ne. Nuteistasis tvirtina, kad jokiais svariais argumentais nenustatyta, kad automobilio vairuotojas, pradedant apsisukimo manevrą, matydamas motociklą už 314,55 metrų galėjo identifikuoti priešpriešiais atvažiuojančio motociklo Kawasaki greitį, nustatant, kad jis juda žymiai viršydamas leistiną greitį. Apelianto nuomone, išsprendus šį klausimą galima bus spręsti apie automobilio vairuotojo kaltės klausimą, jos buvimą ar nebuvimą. Visus prieštaravimus, anot apelianto, gali pašalinti kompleksinės ekspertizės pateikta išvada.
Apeliantas nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 68 str. reikalavimais nepagrįstai skirta maksimali baudžiamojo poveikio priemonė.
Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusieji ir nukentėjusiosios atstovė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Jonavos rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad A. G. padarė Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą. Todėl nuteistojo teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, atmestini.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė tiek automobilio „BMW X5“ vairuotojas A. G., tiek motociklo „Kawasaki-ZX 900A“ vairuotojas M. G.. Nukentėjusysis M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi mieste, kur leidžiamas maksimalus greitis 50 km/h, važiavo 95 km/h greičiu. Šis motociklo vairuotojo pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Nuteistasis A. G. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko jis ir neneigia, t.y., automobilio „BMW X5“ vairuotojas neneigia, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 p. reikalavimus, tačiau tvirtina, kad jo pažeidimas nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Nuteistasis teigia, kad motociklo vairuotojas M. G. pažeidė ir kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus: 235 p. (vairavo techniškai netvarkingą motociklą), 14 p. (buvo narkotinių medžiagų apsvaigimo būsenoje), 60 p. (vežė keleivį be šalmo), 125 p. (važiavo ne kaip galima arčiau gatvės dešiniojo krašto). Tačiau pakankamai objektyvių duomenų apie minėtų nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių tiesioginį priežastinį ryšį byloje nėra. M. G. iki eismo įvykio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracine tvarka, nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo į juos atsižvelgti nėra.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Jei kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju abu kelių eismo dalyviai techniniu požiūriu pasielgė nepriimtinai, kas konstatuota specialistų išvadose. Tad būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
2009-08-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1706 (09) konstatuota, kad motociklo „Kawasaki-ZX 900A“ vairuotojas M. G. betarpiškai prieš stabdymą važiavo apie 95 km/h greičiu. Tuo momentu, kada automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo kirsti važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo liniją 1.5, motociklas nuo vietos, kurioje atsitrenkė į automobilį, buvo apie 16,4 m atstumu. Šio eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia; automobilio „BMW X5“ vairuotojas A. G., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuo gatvės dešiniojo krašto pradėjo apsisukinėti važiuoti link (duomenys neskelbtini), kada priešpriešiais artėjantis apie 95 km/h greičiu M. G. vairuojamas motociklas „Kawasaki-ZX 900A“ buvo apie 73 m atstumu. Motociklininkas M. G., esant motociklui nuo susidūrimo su automobiliu vietos apie 54 m. atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai užstabdė; užstabdytas motociklas įveikęs 10 m. atstumą krito ant dešiniojo šono ir praslydęs apie 9,9 m atstumą apie 74 km/h greičiu trenkėsi į automobilio „BMW X5“, judančio apie 20 km/h greičiu, dešinį šoną pagrinde priekinių dešiniųjų durelių srityje. Motociklo vairuotojas M. G. privalėjo važiuoti nedidesniu kaip 50 km/h greičiu. Važiuodamas nedidesniu kaip 50 km/h greičiu ir sureaguodamas stabdymui apie 54 m. atstumu nuo susidūrimo su automobiliu vietos, motociklo vairuotojas M. G. turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilį „BMW X5“. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „BMW X5“ vairuotojui A. G. sustojus ir praleidus tiesiai judėjusį motociklą „Kawasaki-ZX 900A“, kurį vairavo M. G., šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio vairuotojas privalėjo sustoti (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje ir duoti kelią priešpriešiais tiesiai apie 73 m. atstumu artėjusiam motociklui. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „BMW X5“ vairuotojas A. G., apsisukdamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, kurį vairavo M. G.. Motociklo vairuotojo M. G. veiksmai – gyvenvietėje važiavo apie 95 kh/h greičiu, dėl ko iškilus eismo saugumo grėsmei, neteko techninės galimybės išvengti atsitrenkimo į automobilį „BMW X5“ – techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 34-42). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. Šakėnas patvirtino savo specialisto išvadą. Be to, jis paaiškino, kad automobilio vairuotojas vizualiai turėjo galimybę nustatyti, kad motociklas juda dvigubai greičiau. Šie specialisto paaiškinimai paneigia nuteistojo teiginius apie tai, kad jis negalėjo identifikuoti motociklo greičio. Byloje nėra duomenų, kad kažkas automobilio vairuotojui galėjo trukdyti matyti motociklą. Specialistas V. Šakėnas paaiškino, kad automobilis „BMW X5“ apsisukimo manevrą pradėjo daryti, kai motociklas buvo už 73 m. Pradėdamas apsisukimo manevrą automobilis sukelia grėsmę, bet nesudaro kliūties. Buvo pakankamas atstumas, kad pastebėti motociklą. Kai automobilis įvažiavo į kitą eismo juostą, motociklas buvo už 16 m. Motociklo vairuotojas sureagavo į eismo saugumo grėsmę. Už 54 m automobilis nebuvo užtvėręs kelio, bet kėlė grėsmę eismo saugumui. Motociklo vairuotojas negalėjo numatyti, ar automobilis duos kelią, ar užtvers. Specialistas paaiškino, kad techniniu požiūriu judant skersai, kliūties nėra galimybės apvažiuoti.
Tačiau nuteistasis A. G. nesutinka su Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir teigdamas, kad dėl autoįvykio kaltas motociklo vairuotojas M. G., remiasi 2010-04-02 Dr. V.Mitunevičiaus įmonės „“ specialisto išvada Nr. MV 2010-11. Remdamasis šia išvada, jis tvirtina, kad jeigu motociklo vairuotojas laikytųsi būtinų atsargumo priemonių, važiuotų leistinu greičiu, tai transporto priemonės viena kitai nesudarytų kliūčių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais. Visų pirma, pažymima, kad sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d. neturi teismo ekspertizės akto statuso, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Specialisto V. Mitunevičiaus „išvados“ užfiksuotos rašytiniame dokumente, pavadintame „specialisto išvada“, padarytame pagal advokato S. Kavaliūno prašymą. Toks dokumentas pagal Lietuvos Respublikos BPK 88 str. nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal Lietuvos Respublikos BPK 90 str. specialisto išvada, todėl nėra pagrindo suteikti jam pirmenybės. Netikėti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada bei teisiamajame posėdyje apklausto specialisto V. Šakėno paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi V. Šakėnas yra būtent šios srities specialistas, turintis tinkamą išsilavinimą bei patirtį, kuris savo tyrimams atlikti naudoja atitinkamas aprobuotas metodikas. Pažymima ir tai, kad dr. V. Mitunevičiaus specialisto išvadoje nėra kategoriškai konstatuota, kad būtent motociklo vairuotojo M. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, kaip kad bando įrodyti nuteistasis A. G.. V. Mitunevičiaus specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio „BMW X5“ vairuotojas A. G. nesudarytų kliūties motociklo „Kawasaki ZX 900A“ vairuotojui, jei šis važiuotų ne didesniu nei leistinas greičiu. Techniniu požiūriu negalima paneigti, kad automobilio „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose nebuvo prieštaravimo Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Atsižvelgiant į buvusio eismo įvykio faktą šio vairuotojo veiksmai vertintini kaip buvę priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, tačiau tik sąryšyje su motociklo „Kawasaki ZX 900A“, be v/n, vairuotojo M. G. veiksmais. Motociklo „Kawasaki ZX 900A“ vairuotojo M. G. veiksmai - prieš eismo įvykį keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo ne mažesniu kaip 93 km/h greičiu, t.y., ženkliai viršydamas didžiausią gyvenvietėse leistiną 50 km/h greitį ir dėl to neteko galimybės sustabdyti vairuojamo motociklo neprivažiuodamas buvusio susidūrimo su automobiliu „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) vietos, prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Kadangi automobilio „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų priežastinis ryšys su šio eismo įvykio kilimu sąlyginis (be to, negalima paneigti, kad šio vairuotojo veiksmuose galėjo nebūti jokio prieštaravimo Kelių eismo taisyklių reikalavimams), tai išvardyti motociklo „Kawasaki ZX 900A“, be v/n, vairuotojo M. G. veiksmai techniniu požiūriu vertintini kaip sąlygoję šį eismo įvykį. (t. 2, b. l. 99-110). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistas V. Mitunevičius paaiškino, kad prieš pradėdamas manevrą automobilio vairuotojas turėjo įsitikinti, kad bus saugu kitiems eismo dalyviams, apsisukdamas turėjo duoti kelią priešpriešine eismo juosta važiuojantiems, turėjo įvertinti ar sudarys kliūtį apsisukdamas. Atstumas tarp automobilio ir motociklo buvo 73 m. Jei motociklas būtų važiavęs 50 km/h greičiu, automobilis nebūtų sudaręs kliūties. A. G. neįvertino motociklo greičio. Jis nurodė, kad automobilio vairuotojas turėjo matyti motociklą. Teisėjų kolegijos nuomone, iš to galima daryti išvadą, kad automobilio vairuotojas matė atvažiuojantį motociklą ir turėjo realią galimybę įvertinti, priešingai nei kad tvirtina apeliaciniame skunde, tai, kad motociklas važiuoja didesniu, nei leistina, greičiu.
Įvertinus tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, tiek V. Mitunevičiaus sutartiniais pagrindais pateiktą išvadą matyti, kad abiejose išvadose pripažinta, jog kelių eismo taisykles pažeidė abu vairuotojai. Abu specialistai pripažino, kad jei M. G. būtų neviršijęs leistino greičio, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Tiek V. Mitunevičius, tiek V. Šakėnas paaiškino, kad motociklo vairuotojas, iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y., pastebėjęs, kad automobilis atlieka apsisukimo manevrą, reagavo į iškilusią grėsmę eismo saugumui ar esančią jo eismo juostoje kliūtį ir efektyviai užstabdė motociklą, siekdamas išvengti susidūrimo. Tačiau jis, važiuodamas apie 95 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą motociklą iki susidūrimo su šiuo automobiliu vietos, o važiuodamas leistinu šiame gatvės ruože maksimaliu greičiu 50 km/h, jis turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą iki susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su automobiliu. Taip pat pripažinta, kad automobilio vairuotojas A. G., atlikdamas apsisukimo manevrą, sukėlė grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio motociklui“ Kawasaki ZX 900A“ važiuojančiam tiesiai priešinga kryptimi, sudarė kliūtį motociklui bei su juo susidūrė. Kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju būtina įvertinti, kurio eismo dalyviai veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „BMW X5“ vairuotojas A. G., apsisukdamas (duomenys neskelbtini)gatvės važiuojamojoje dalyje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, kurį vairavo M. G.. Vairuotojui A. G. sustojus ir praleidus tiesiai judėjusį motociklą, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Kolegijos nuomone, įvertinus visumą aplinkybių, nustatyta, kad A. G., atlikdamas apsisukimo manevrą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai atvažiuojančiam motociklui, t.y. pažeidė KET 114 p. reikalavimus ir privertė šį staigiai stabdyti motociklą. Jo veiksmai buvo kalti (Lietuvos Respublikos BK 16 str.), kadangi jis esant apibūdintoms aplinkybėms numatė arba galėjo ir turėjo galimybę suvokti, kad motociklas važiuoja didesniu nei leistinu greičiu, ir kad nespės saugiai pabaigti apsisukimo manevro ir bus užkirstas kelias priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, kurią jis turi pareigą praleisti, arba numatė, kad dėl jo manevro gali būti užkirstas kelias priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad spės atlikti apsisukimo manevrą ir neužkirs kelio motociklo vairuotojui. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nesant tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 114 p. reikalavimų pažeidimo, t.y. neįvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, nesudarius kliūties M. G. vairuojamam motociklui, kelių eismo įvykis nebūtų įvykęs, t.y., kliūties sudarymas buvo būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Todėl A. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Nuteistasis teigia, kad jam nepagrįstai skirta maksimali baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau nepateikia jokių šio teiginio argumentų. Bylos medžiaga rodo, kad teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką ir ją padariusį A. G., paskyrė jam sankcijos vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaudamasis BK 75 str., atidėjo jos vykdymą. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., kartu su bausme gali būti skiriamos ir šioje dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise. Turint galvoje, kad A. G. padaryto neatsargaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios – žuvo du žmonės, teismo sprendimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę trejiems metams yra visiškai pagrįstas ir logiškas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Tuo pačiu kolegija atkreipia dėmesį, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodytas miestas, kuriame įvyko eismo įvykis, tačiau dėlto kolegijos nuomone nesikeičia nei bylos faktinės aplinkybės, nei nuosprendžio esmė ir tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kurį gali pašalinti pirmosios instancijos teismas LR BPK 361str. tvarka.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji B. M. L. pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ji advokatei Albinai Cirulienei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Lt (t. 3, b. l. 127). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, veikiantys ir nukentėjusiosios interesus byloje. Todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Iš A. G. nukentėjusiajai B. M. L. priteisti 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.