Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 81/04-679 taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendis buvo pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. A. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. K. turto vagystės), šioje dalyje jį išteisinant. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, buvo iš naujo subendrintos Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu A. A. paskirtos bausmės ir A. A. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. liepos 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 22 d.

3. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 81/04-679 nutarta taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų (skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos) laisvės atėmimo bausmės.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą dėl nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog A. A. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, todėl yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, vien tik šių aplinkybių, nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažanga turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja.

11. Įvertinus nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. A. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, už iniciatyvą, nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos renginiuose keletą kartų skatintas. 2019 m. gegužės 8 d. jam buvo suteikta galimybė parvykti 3 (trims) paroms į namus, į pataisos įstaigą grįžo laiku, pažeidimų nepadarė. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. A. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

12. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties sprendimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 62 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl neabejotina, kad A. A. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Juolab, kad remiantis 2019 m. rugsėjo 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sumažėjo labai nežymiai, nuo 69 balų (2019-02-18) iki 62 balų (2019-08-22), kas leidžia teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra minimali ir nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose, iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

14. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog vis dar išskiriami keli A. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius), gyvenimo stilius ir draugai (būdamas nestruktūruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką), darbinių įgūdžių stoka, lėšų tvarkymas ir pajamos, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių nagrinėjamu atveju nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, jog nuteistasis dėjo maksimalias pastangas siekdamas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinam nusikalstamumui.

15. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turi įgijęs 12 klasių išsilavinimą, statybininko profesiją, tačiau jo oficiali darbinė patirtis yra maža, pataisos namuose jis taipogi nedirba, nesistengia įgyti naujų profesinių kvalifikacijų, kurios išėjus į laisvę sudarytų palankesnes sąlygas įsidarbinti. Nors Komisijos nutarime ir skunde teigiama, jog nuteistasis motyvuotas dirbti, tačiau faktiniai duomenys leidžia pagrįstai abejoti tokia išvada. Iš bylos medžiagos matyti, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis nedirba, tačiau po galimo lygtinio paleidimo planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paties nuteistojo teigimu, būdamas laisvėje jis dirbo pagal verslo liudijimą, prekiavo automobiliais, tačiau, sprendžiant iš jo nusikalstamo elgesio akivaizdu, kad legaliai gaunamų pajamų asmeninių poreikių tenkinimui nepakakdavo. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. nusikalstamos veikos buvo daromos norint pagerinti finansinę padėtį, abejonių tinkamu jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kadangi nuteistasis turi teismo priteistų įsiskolinimų, o likusi nesumokėta 32165,29 Eur suma yra itin didelė.

16. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkių, apysunkių ir nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis yra teistas ir anksčiau. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, padarė atlikęs arešto bausmę už analogiškas tyčines, apysunkes nusikalstamas veikas. Tai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į paskirtą bausmę ir tai, kad ankstesni teistumai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. A. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

17. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju nuteistojo ankstesnis teistumas, padarytų nusikalstamų veikų kiekis, tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo A. A. pavojingumą visuomenei. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo padaryta pažanga dalyvaujant įvairiose elgesio pataisos programose lems išskirtinai pozityvų jo elgesį laisvėje.

18. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog A. A. palaiko ryšius su savo artimaisiais nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. A. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

19. Nuteistojo skunde nurodytų teisės aktų analizė, cituojama teismų praktika nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą konkrečiam asmeniui, nagrinėja tik tas bylos aplinkybes, kurios konkrečiai susijusios su nuteistuoju, todėl teigti, kad teismas diskriminavo A. A. kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus, pagrindo nėra.

20. Taigi, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.