- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-294-116-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00087-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Gražvydas Poškus, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką,
G. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu nuosprendžiu I. M., padariusi BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, tačiau apeliacinių skundų dėl jos nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. ir G. K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, būdami teismo nuosprendžiais nuteisti ir atlikdami paskirtas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, dirbdami ūkio aptarnavimo būryje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu atrakinę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sandėlio laukujes duris ir sandėlyje rastu raktu atrakinę ten buvusius tris metalinius seifus, ir taip būdu įsibrovę į saugyklą, per kelis kartus pagrobė ten laikomus iš suimtųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų paimtus saugoti asmeninius daiktus: 130 Lt vertės J. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K 810i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); 400 Lt vertės E. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“; tyrimo metu nenustatytiems asmenims priklausančius daiktus: 30 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); 34 Lt vertės sidabrinę grandinėlę ant rankos, 26 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 47 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 8 Lt vertės sidabrinį žiedą, 12 Lt vertės sidabrinį žiedą, 7 Lt vertės sidabrinį žiedą, 5 Lt vertės sidabrinį žiedą, 11 Lt vertės sidabrinį žiedą, viso bendrai pagrobė svetimo turto už 730 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu M. M. ir G. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį dėl M. M. ir G. K. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimti jiems naują, apkaltinamąjį nuosprendį:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę,
vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti šią bausmę su 2008 m. liepos 17 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi iš dalies sudedant, t. y. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (1 metų 29 dienų) dalį pridėti prie nauju nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,
Žemesnės instancijos teismas
į bausmės laiką M. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką;
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti iš dalies sudedant su 2012 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką G. K. įskaityti visą pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 21 d. nuosprendį atliktą bausmę. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Skunde prokuroras nurodo, kad negalima sutikti su skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstytais argumentais, jog liudytojais apklausti kiti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje bausmes atlikę asmenys, duodami parodymus, išdėstė tik pamąstymus, kad vagystę iš sandėlio galėjo įvykdyti M. M. bei G. K., ir jokių svarių duomenų nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. D. parodė, jog jis pats matė, kad G. K., dirbdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus virtuvėje, turėjo mobilųjį telefoną (tai patvirtino ir pats G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad pagrobtus telefonus ir kitus daiktus jis slėpė virtuvėje esančioje slėptuvėje), liudytojai A. D., M. Č., M. T., D. M. parodė, kad jie patys matė pas G. K. grandinėlių, žiedų (D. M. nurodė, kad G. K. siūlėsi „suveikti“ grandinėlių), M. T. taip pat nurodė, kad žiedų bei grandinėlių matė ir pas M. M.. Apelianto teigimu, šie duomenys patvirtina, kad M. M. ir G. K., atlikdami bausmę, disponavo kaliniams draudžiamais turėti daiktais, kurie pagal apibūdinimą sutampa su daiktais, pavogtais iš saugyklos.
Prokuroro manymu, pasisakant dėl teismo išsakytų teiginių, kad nė vieno iš pagrobtų daiktų nebuvo rasta pas M. M. bei G. K., būtina pažymėti, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus vieno iš pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų – „Sony Ericsson K810i“ (priklausiusio J. P.) IMEI (Nr. (duomenys neskelbtini)) analizę, neginčijamai nustatyta, kad nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. juo naudojosi M. M., telefonas (duomenys neskelbtini). Prokuroro teigimu, šio svarbaus įrodymo teismas visiškai nevertino, neaprašė teismo nuosprendyje, taigi, teismas nebuvo objektyvus vertindamas surinktus įrodymus. Kartu atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus vieno iš pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų - „LG“ (priklausiusio E. J.) IMEI (Nr. (duomenys neskelbtini) analizę nustatyta, kad nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. kovo 20 d. juo naudojosi M. M. sutuoktinė I. M., kurios telefonas (duomenys neskelbtini). Apelianto vertinimu, M. M. savo versija, kad šiuos telefono aparatus jis įsigijo turgavietėje, siekia išvengti atsakomybės ir suklaidinti teismą. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo pateikęs net tris skirtingas versijas, kaip pas jį atsirado iš saugyklos pavogti telefonai: juos atvežė G. K., kai išėjęs į laisvę, atvyko jo aplankyti; jam į namus atvežė nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė G. K. „švogeriu“; pats pavogė iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus saugyklos ir išeidamas į laisvę juos išsinešė. Apelianto manymu, tuo atveju, jeigu M. M. minėtus telefonus būtų įsigijęs turgavietėje, tai jis būtų nurodęs pirmosios apklausos metu, tačiau jis šią gynybinę versiją nurodė tik po dvejų metų, teisminio nagrinėjimo metu. Be to, klaidindama teisėsaugos pareigūnus, melagingą versiją dėl to, kad neva tuos telefonus jam perdavė G. K., tvirtino ir I. M., nors ir jai nebuvo jokių kliūčių pirmosios apklausos metu nurodyti, kad telefonai buvo įsigyti turgavietėje, jei tai būtų buvusi tiesa.
Prokuroro įsitikinimu, taip pat negalima sutikti su teismo išdėstytu G. K. parodymų, susijusių su (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus virtuvėje esančioje slėptuvėje rastais daiktais, vertinimu. Nurodo, kad G. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (2011 m. vasario 21 d.) visiškai pripažino savo kaltę ir labai detaliai nurodė, kiek daiktų galėjo pavogti iš saugyklos ir kur juos paslėpė. Šios apklausos metu, siekiant patikrinti parodymus, G. K. buvo užduoti kontroliniai klausimai, kad jis detaliai papasakotų apie slėptuvę, kurioje slėpė daiktus. G. K. labai detaliai apibūdino patalpą ir joje įrengtą slėptuvę, kurioje slėpė pavogtus daiktus. Siekiant įsitikinti parodymų teisingumu, buvo atlikta įvykio vietos (slėptuvės) apžiūra ir jos metu pasitvirtino G. K. parodymai apie šią slėptuvę. Prokuroras pastebi, kad ši slėptuvė buvo atrasta tik 2010 m. birželio 10 d., kai G. K. nebebuvo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, jis atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietoje. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, paneigia G. K. teisme išsakytą versiją, kad apie surastą slėptuvę ir joje rastus daiktus jis sužinojo iš kitų nuteistųjų. Be to, anot prokuroro, visiškai nelogiški G. K. teiginiai, kad jis savo kaltę pripažino tik todėl, kad nebūtų „tampomas“ po teismus. Atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai davė nuoširdžius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, G. K. jau buvo teistas 6 kartus ir turėjo pakankamai patirties suvokti, jog surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikaltimo padarymą, byla bus perduota teismui, o kaltinamieji privalės dalyvauti posėdžiuose.
Skunde taip pat nurodoma, kad tiek G. K., tiek M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinę savo kaltę dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus saugyklos, ir tai, kad jų parodymai didžiąja dalimi sutapo (skyrėsi parodymai apie tai, kuris turėjo raktą nuo saugyklos ir kuris iniciavo vagystes), turi būti reikšminga aplinkybe, leidžiančia atitinkamai tokius parodymus vertinti, o ne juos ignoruoti, kaip šiuo atveju pasielgė pirmosios instancijos teismas. Šie parodymai buvo nuoseklūs, atitinkantys byloje surinktus kitus įrodymus, faktines aplinkybes, neprieštaraujantys kitų liudytojų parodymams.
Be to, apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į kitą svarbią aplinkybę, t. y. į tai, kad G. K. yra kreipęsis į kitą nuteistąjį – D. M., su kuriuo kartu, bet skirtingomis pamainomis, dirbo virtuvėje, kad šis su juo susikeistų, ir G. K. vietoje jo galėtų eiti dirbti į virtuvę nuo 4.00 val., nors pats tuo metu dirbo patogesniu laiku – nuo 7.30 val. Pastebi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytojus paaiškėjo, jog būtent laikotarpis nuo 4.00 val. ir buvo tas, kai dar nedirbo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sandėlio bei virtuvės darbuotojos, ir G. K. kartu su M. M. (kurį vesdavosi kartu neva padėti virtuvėje) turėjo galimybę iš virtuvės patalpos nekliudomi pateikti į saugyklą įvykdyti nusikalstamas veikas. Darbo valandomis padaryti tokias veikas nebūtų buvę įmanoma dėl sandėlio darbuotojų buvimo, o kitu paros metu nuteistieji, bausmę atliekantys ūkio aptarnavimo būryje, neturi galimybės laisvai vaikščioti po (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teritoriją.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui iškilus abejonių, ar M. M., išeidamas iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į laisvę, galėjo išsinešti mobiliojo ryšio telefonus, buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas A. P.. Jis nurodė, kad didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad į tardymo izoliatorių/ laisvės atėmimo vietą iš išorės nepatektų draudžiami daiktai, todėl yra atliekamos išsamios kratos, naudojamos techninės priemonės asmenų kontrolei ir apžiūrai, kada asmuo yra atvežamas į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių arba iš jo išvežamas į laisvės atėmimo vietą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės paaiškina, kodėl G. K., kai po paaiškėjusių vagysčių buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietą, paliko slėptuvėje pavogtus telefonus, grandinėles ir žiedus. Tai patvirtina, kad dėl kruopščios kontrolės G. K. išsivežti šių daiktų į kitą įkalinimo įstaigą nebūtų galėjęs – daiktai būtų pas jį rasti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojas A. P. paaiškino, jog praktikoje iš tardymo izoliatoriaus į laisvę išeinančių asmenų kontrolė nėra tokia griežta, nes jų apžiūrai techninės priemonės nebūna taikomos, atliekama tik dalinė krata. Tai paaiškina, kaip M. M. pavyko išeinant iš tardymo izoliatoriaus į laisvę išsinešti mobiliojo ryšio telefonus, kuriais vėliau jis pats bei jo sutuoktinė naudojosi.
Prokuroro įsitikinimu, visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai patvirtina, kad M. M. ir G. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Nurodo, kad G. K. ir M. M. padarė nusikaltimą būdami nuteisti, bausmės atlikimo metu, kai jiems (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, kaip bausmę atliekantiems ūkio aptarnavimo būryje, buvo sudarytos privilegijuotos ir lengvesnės sąlygos bausmei atlikti, manant, kad tai padės pasitaisyti ir sugrįžti į visuomenę. Tačiau G. K. ir M. M. nepateisino tardymo izoliatoriaus administracijos pasitikėjimo, pasinaudodami suteiktomis laisvėmis padarė įžūlią nusikalstamą veiką prieš kitus nuteistuosius – pagrobė pastariesiems priklausančius daiktus, kurie buvo saugomi (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus saugykloje. Šiuo metu G. K. vėl atlieka laisvės atėmimo bausmę už naujai padarytas vagystes, o M. M. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo paleistas (nuo 2009 m. lapkričio 24 d.) lygtinai, neatlikęs 1 metų 29 dienų laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, prokuroras siūlo skirti G. K. ir M. M. laisvės atėmimo bausmes. Mano, kad įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – M. M. ir G. K. asmenybę, kaltės formą ir rūšį, bausmės dydis jiems turėtų būti nustatytas artimas vidurkiui bausmės, kurią įstatymas numato už tokio pobūdžio veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti. Išteisintasis M. M. ir jo gynėja, taip pat išteisintojo G. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. M. ir G. K. išteisinimo panaikintina ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog M. M. ir G. K. dalyvavo padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl M. M. ir G. K. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 punkte išaiškinta, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).
Iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrai pateikto rašto ir prie jo pridėtos tarnybinio tyrimo medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje atliekant suimtųjų, nuteistųjų saugomų asmeninių materialinių daiktų perdavimą, pastebėta, jog Ūkio skyriaus sandėlyje trūksta iš kalinamųjų paimtų saugoti pastarųjų asmeninių daiktų (1 t. 7–28 b. l.). 2010 m. gegužės 10 d. buvo atlikta įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sandėlio – apžiūra (1 t. 66–78 b. l.).
(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2010 m. birželio 10 d. protokole dėl draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų paėmimo nurodyta, kad 2010 m. birželio 10 d. Ūkio aptarnavimo būrio gamybinėse patalpose esančioje virtuvėje atliekant kratą pramoninio šaldytuvo viduje esančiame plyšyje buvo rasti ir paimti: mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“, Nr. (duomenys neskelbtini), penki balto metalo žiedai, viena balto metalo grandinėlė ant rankos, viena balto metalo grandinėlė ir viena balto metalo grandinėlė su kryželio formos pakabuku (1 t. 79–80 b. l.). Šie daiktai tą pačią dieną buvo apžiūrėti, nufotografuoti (1 t. 88–95 b. l.).
Kaip matyti iš išteisintojo G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t. 115–119 b. l., šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje atlikdamas bausmę jis dirbo virtuvėje, o M. M. – pirtyje, jie gyveno vienoje kameroje, buvo draugai. Jis ir M. M. vogti nuteistųjų daiktų ėjo tris ar keturis kartus, tai buvo 2009 m. spalio mėnesį. Viskas prasidėjo nuo M. T. pasakojimo, kad yra toks seifas, kuriame sudėti nuteistųjų daiktai. Kaip pas M. M. atsirado sandėlio raktas, jis nežino. Pirmą kartą sandėlyje M. M. buvo vienas, jis pasakė, kad ten yra daiktų, tačiau nieko neparsinešė. Jie nusprendė nueiti į sandėlį kartu po kelių dienų, darbo metu, kai jis (G. K.) dirbs virtuvėje. Sandėlio duris jie atrakino M. M. raktu. Įėję į patalpą, jie pamatė stalą, du seifus, dviejų durų spintą. Patalpa buvo tamsi, nors ir buvo langai, tačiau jie nepraleido šviesos. Jie užsidegė šviesą. Pirmą kartą jis iš vieno seifo paėmė grandinėlę. Seifą atrakino paprastu metaliniu raktu, kuris buvo stalčiuje. Stalčiuje šį raktą surado M. M., ten buvo ryšulėlis raktų, jie šiuos raktus pritaikę atrakino abu seifus. Po kurio laiko jie nuėjo antrą kartą, tai buvo rytinės pamainos metu. Tą kartą jis (G. K.) paėmė vieną mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, du balto metalo spalvos žiedus, o ką ėmė M. M., jis nežino. Paimtus daiktus jis kišenėje laikė iki 8 val. ryto, po to parsinešė į savo gyvenamąsias patalpas. Trečią kartą vogti jis ėjo galbūt po savaitės, tada paėmė keletą, gali būti tris, balto metalo grandinėles ir mobiliojo ryšio telefoną. Šiuos daiktus jis padėjo į šaldytuve buvusią slėptuvę. Kitu mobiliojo ryšio telefonu jis naudojosi kameroje. Ką ėmė M. M., tiksliai nežino, gali būti, kad keletą telefonų. Daiktus jie ėmė iš kelių seifų, jie buvo sudėti maišeliuose su užrašais, tai galėjo būti nuteistųjų pavardės ir daiktų pavadinimai. Kartais daiktus jie imdavo su visais maišeliais, o kartais juos praplėšdavo ir paimdavo tai, ką norėjo. Žiedus jis galėjo paimti keturis ar penkis. Mobiliojo ryšio telefonus jis paėmė tik du, jie turėjo būti šaldytuvo slėptuvėje. Atsakydamas į prokuroro klausimą, G. K. paaiškino, kad vogti jie eidavo nuo 4 val., kai jam prasidėdavo darbo valandos, darbe M. M. jam kompaniją palaikydavo tik vagysčių metu. Mano, kad M. M. galėjo paimti tris–penkis telefonus. Nors vėliau pas M. M. namuose jis ir lankėsi, tačiau pastarajam telefonų neperdavė. Atsakydamas į prokuroro klausimus, G. K. taip pat nurodė, kad išeinant iš izoliatoriaus yra galimybė išsinešti daiktus, nes ne visada tikrina. Jis į (duomenys neskelbtini) pataisos namus buvo pasiėmęs sidabrinį žiedą, jį po to išsinešė į laisvę. Pastaruoju metu jie su M. M. nebendrauja, tačiau nėra piktuoju. G. K. taip pat paaiškino, kad jis anksčiau davė kitokius parodymus, nes nenorėjo velti nei jo (M. M.), nei savęs, jis (M. M.) buvo sukūręs šeimą“. Tačiau, kai perskaitė parodymus, pamatė, jog „pradeda lįst galai“. Į advokatės J. Grigaliūnienės klausimą G. K. atsakė, kad viskas, ką jis buvo paėmęs, pasiliko slėptuvėje šaldytuve. Taip pat paaiškino, kad M. M. ir jo parodymai iš esmės sutampa, skiriasi tik dėl rakto ir dėl to, kieno iniciatyva jie ėjo vogti. Nurodė paneigiantis akistatos metu duotus parodymus. Atsakydamas į prokuroro klausimą, G. K. paaiškino, kad šaldytuvas yra didelė patalpa, kaip kambarys, įėjus pro duris reikia eiti tiesiai, iš vidaus sienoje per galą atsitraukia skardos gabalas, bei nurodė, jog ten jie su M. M. ir slėpė pavogtus daiktus, slėptuvė buvo įrengta žemiau jo juosmens, tačiau aukščiau kelių (4 t. 115–119 b. l.).
Nors pirmosios instancijos teisme G. K. savo kaltės nepripažino, teigė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo vietą, kur buvo rasti pavogti daiktai nurodė, nes jau buvo susipažinęs su bylos medžiaga, M. M. parodymais, be to, jam buvo atsibodę važinėti „etapais“, kolegijos vertinimu, tokie G. K. teiginiai vertintini kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis labai abstrakčiai nurodė vietą, kur, jo teigimu, G. K. slėpdavo pavogtus daiktus: 2010 m. birželio 23 d. apklausos metu M. M. parodė, kad G. K. daiktus slėpdavo virtuvėje ant šaldytuvo (4 t. 29–31 b. l.), o 2010 m. lapkričio 12 d. apklausos metu nurodė žinantis, kad G. K. pavogtus daiktus slėpdavo virtuvėje už šaldytuvo (4 t. 42–43 b. l.). O iš anksčiau išdėstytų G. K. parodymų matyti, jog pastarasis ikiteisminio tyrimo metu labai išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos aplinkybes: kaip jie sužinojo apie seifą su nuteistųjų daiktais, kiek kartų jų ėjo vogti, kaip atrodė raktas, kuriuo atrakindavo seifus, paaiškino, kad nuteistųjų daiktai buvo sudėti į maišelius su užrašais, taip pat labai išsamiai apibūdino kaip atrodė sandėlys, paaiškino, kad šaldytuvas – tai patalpa, ir tiksliai nurodė vietą, kur jie su M. M. slėpė pavogtus daiktus. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašytos sandėlio ypatybės iš esmės sutampa su G. K. sandėlio apibūdinimu. Be to, bylos duomenys liudija, kad slėptuvė su pavogtais daiktais buvo rasta 2010 m. birželio 10 d., kai, bylos duomenimis, G. K. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje jau nebebuvo, jis pataisos namuose atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, todėl jo teisme duoti parodymai, kad apie vietą, kur buvo rasti pinigai, jis sužinojo laisvės atėmimo vietoje iš kitų nuteistųjų, vertintini kritiškai. Kolegija taip pat sutinka su prokuroro nuomone, kad G. K. teiginys, jog savo kaltę jis pripažino nenorėdamas būti vežiojamas „etapais“, „tampomas“ po teismus, nepagrįstas, nes logiška, kad asmuo, būdamas anksčiau ne kartą teistas, turi suvokti ir suvokia, jog atliekant byloje tyrimą, yra vykdomos asmenų apklausos, o surinkus pakankami įrodymų, byla perduodama teismui ir nagrinėjama teisiamajame posėdyje, ir ten kaltinamųjų dalyvavimas yra būtinas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad savo parodymus, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus 2011 m. vasario 22 d., G. K. patvirtino papildomai apklausiamas kaip įtariamasis 2011 m. gegužės 12 d. Minėtos apklausos metu G. K. patvirtino (šie parodymai ištirti apylinkės teisme), kad jis kartu su M. M. ėjo vogti iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sandėlio ir nurodė pasiliekantis prie savo 2011 m. vasario 22 d. parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t. 126 b. l.).
G. K. parodymus, 2011 m. vasario 22 d. duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymais, todėl netikėti jais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas kaip įtariamasis, M. M. parodė (parodymai ištirti teisiamajame posėdyje), kad 2009 m. rudenį, galėjo būti spalio mėnesį, jis, G. K. pasiūlius, kartu su juo ėjo iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sandėlio vogti daiktų. Nurodė, kad tuo metu, kai nebūdavo sandėlininkės, jie su G. K. pasiimdavo iš stalčiaus raktą nuo seifo, o sandėlį atsirakindavo G. K. turėtu raktu. Iš seifo jis ir G. K. yra paėmę mobiliojo ryšio telefonų, jis, t. y. M. M., jų paėmė 3 ar 4. Sandėlyje su G. K. jis buvo 3-4 kartus, ir kiekvieną kartą pasiimdavo po mobiliojo ryšio telefoną, iš viso paėmė 4 telefonus. Apžiūrinėdamas seife maišeliuose sudėtus daiktus, jis matė, kad ten buvo ir žiedų, grandinėlių, tačiau pats jų neėmė ir nematė, ar šiuos daiktus ėmė G. K.. 2009 metais išeidamas į laisvę, jis kartu su savimi išsinešė 4 mobiliojo ryšio telefonus: du telefonus „LG“, vieną – „Nokia“, ir vieną – „Sony Ericsson“. Telefono aparatą „LG“ jis atidavė savo draugei I. R., kuri šiuo metu yra jo žmona. Jo žmona minėtu telefonu naudojosi apie pusmetį, telefonui sugedus, jis bandė šį telefoną remontuoti, tačiau nepavykus, jį išardė, keletą detalių pasiliko, o likusią dalį išmetė. Telefonu „Sony Ericsson“ jis naudojosi apie porą savaičių, o telefonui sugedus, taip pat jį išardė detalėmis, keletą jų pasiliko sau, o kitas išmetė. Detalės, kurias jis buvo pasilikęs sau, buvo pas jį rastos, policijos pareigūnai jas paėmė. Telefoną „Nokia“ jis pardavė (duomenys neskelbtini) už 35 Lt. M. M. taip pat paaiškino, kad jis melavo duodamas parodymus, jog telefonus jam jau būnant laisvėje atvežė G. K. sesers vyras bei pats G. K., išėjęs į laisvę (4 t. 42–43 b. l.). Iš minėto M. M. apklausos protokolo matyti, kad jis savo ranka parašė, jog kaltę dėl vagystės visiškai pripažįsta, būti suvestas į akistatą su G. K. atsisako, nes savo parodymų nekeis. Taip pat parašė, kad parodymus jis perskaitė, jie surašyti teisingai, ir tai patvirtino savo parašu.
Taigi, akivaizdu, kad G. K. ir M. M. parodymai iš esmės sutampa, išskyrus aplinkybes, kurio iš išteisintųjų iniciatyva buvo vykdomos vagystės ir kuris iš jų turėjo sandėlio raktą.
Minėtus M. M. parodymus patvirtina reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad M. M. tyrėjo K. P. reikalavimu pateikė mobiliojo ryšio telefonų detales (4 t. 22 b. l.), kurios buvo apžiūrėtos ir pridėtos prie bylos (4 t. 23–24 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. 2010 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus vieno iš pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų, ,,LG“ (priklausiusio E. J.), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kontrolę, nustatyta, kad nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. kovo 20 d. juo naudojosi M. M. sutuoktinė I. M., telefonas (duomenys neskelbtini) (l t. 124–128, 139 b. l.).
Atlikus mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericson K810i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio J. P., analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. juo naudojosi M. M., telefonas (duomenys neskelbtini) (1 t. 143–145 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Nors teisiamajame posėdyje M. M. savo kaltę neigė, aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes jo žmona laukėsi ir jis nenorėjo būti „uždarytas“, pareigūnai sakė, kad, jeigu jis neprisipažins, jį „uždarys“, tokius jo teiginius paneigia anksčiau išdėstyti įrodymai, be to, teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja A. A. nurodė, kad M. M. apie jam daromą spaudimą bei grasinimus nieko nesakė, apie teisių pažeidimą taip pat nekalbėjo (6 t. 3 b. l.). Kolegija neturi pagrindo abejoti šiais tyrėjos parodymais – byloje nėra duomenų, kad M. M. būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.
Kaip liudytojas apklaustas tyrėjas K. P. patvirtino, kad pagal telefonų IMEI buvo nustatyta, jog SIM kortelę į ieškomą telefoną yra įsidėjęs M. M.. M. M. pasakė, kad telefoną išardė, todėl iš jo buvo paimtos tik detalės. Poveikis dėl parodymų M. M. nebuvo daromas, jis (K. P.) nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo tikslas – išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Liudytojas taip pat nurodė, kad į vieną vogtą telefoną SIM kortelę buvo įsidėjusi I. M. (6 t. 3–4 b. l.).
Išteisintųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė (2 t. 80–81, 90–91, 122–123 b. l., parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, t. 5, b. l. 45), kad jam kalint (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, 2009 m. lapkričio mėnesį nuteistasis M. M. padovanojo sidabro spalvos žiedą, kurį vėliau paėmė tardymo izoliatoriaus pareigūnai. Žiedas buvo vyriškas, su trimis mažomis balto stiklo akutėmis. Taip pat nurodė, kad G. K. turėjo tris mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos laikė valgyklos patalpose. Paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalėjo vienoje kameroje su M. M., G. K., M. T. ir M. Č.. Pamena, kad G. K. vieną kartą jam virtuvėje parodė prabangų telefoną, o kitą kartą leido pasiskambinti „Nokia“ telefonu. Parodė, kad G. K. ir M. M. dirbti eidavo kartu, nors reikėdavo tik vienam, be to, jie tarpusavyje turėjo kažkokių paslapčių. Savo parodymus A. D. patvirtino akistatų su G. K. ir M. T. metu (2 t. 112–113, 114–115 b. l.).
Liudytojas M. Č. teisme parodė, kad nusikalstamų veikų metu jis (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje dirbo sandėlyje – išduodavo patalynę, G. K. dirbo virtuvėje, o M. M. – pirtyje. Pamena, kad izoliatoriuje žmonės kalbėjo, jog G. K. paėmė iš sandėlio daiktus, nes turėjo raktą, jis padaryti raktą prašė žmogaus, anksčiau dirbusio įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kad G. K. turėjo grandinėlę, žiedą, tačiau mobiliojo telefono nematė (5 t. 45–46 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus M. Č. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kartu jis nurodė ir tai, kad M. M., nors jam ir nepriklausė, eidavo į virtuvę padėti G. K., jie ten eidavo 4 val., G. K., prieš M. M. išeinant į laisvę, prašė pasikeisti darbo laiku su D. M.. Kai 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jis, M. T. ir G. K. buvo perkelti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, o A. D. – į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, jis (M. Č.) girdėjo G. K. giriantis, kad pastarasis, būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, iš sandėlio imdavo ten saugomus daiktus (2 t. 52–53 b. l.).
Liudytojas M. T. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino kalėdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje ir dirbdamas ūkio padalinyje girdėjęs, kad G. K. prašė padaryti raktus, nurodė pas A. D., G. K. ir M. M. matęs žiedų, grandinėlių. Kadangi jis dirbo sandėlyje, žinojo, kad darbo metu seifo raktai būna pas vedėją, o po to jie padedami į stalčių (5 t. 95–97 b. l.).
Liudytojas D. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 56-57 b. l.), taip pat nurodė, kad G. K. jam izoliatoriaus virtuvėje rodė sidabrinę grandinėlę, kurią išsitraukė iš kišenės. Patvirtino, kad G. K. prašydavo jo keistis darbo pamainomis – leisti jam dirbti ryte nuo 3.30 val. iki 7 val. Jis (D. M.) keistis sutikdavo, nes jam buvo geriau dirbti dieną. Atsakydamas į prokuroro klausimą, D. M. nurodė, kad G. K. jam buvo sakęs, jog gali „suveikti“ grandinėlių. Kiti nuteistieji grandinėlių jam nėra siūlę (5 t. 188–189 b. l.).
Liudytoja tardymo izoliatoriaus sandėlininkė V. Ž. teisme patvirtino, kad po darbo sandėlys būdavo užrakinamas, o raktas nunešamas į budinčią dalį. Raktai nuo seifų buvo laikomi sandėlyje. Pamena, kad vieną dieną, dirbant kitai sandėlininkei, asmenims atėjus paimti kalinčiojo daiktų, jie seife nebuvo rasti. Kitą rytą jos suprato, kad kažkas buvo įlindęs į sandėlį – daiktai buvo sudėti netvarkingai, ne taip, kaip jos paliko, kelis maišelius jos rado neužrištus. Ūkio skyriuje nuteistieji kalbėjo, kad vagystę įvykdė G. K. ir M. M., taip pat buvo kalbama, kad buvo prašymas pagaminti raktą. Nurodė, kad pasidaryti izoliatoriuje raktą galimybė yra. Raktą gali pasidaryti tas, kas dirba izoliatoriuje su metalu, nes izoliatoriuje yra dirbtuvės, prie dirbančiųjų prižiūrėtojai nestovi (5 t. 46–47 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytoja (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sandėlininkė L. M.. Kartu ji parodė, kad jai dirbant sandėlyje, lapkričio 26 d. atėjus vieno iš kalinamųjų artimiesiems paimti jo daiktų, jie nebuvo rasti, t. y. nebuvo rastas telefonas (5 t. 48 b. l.).
Išteisintojo G. K. parodymus, kad išeinant iš izoliatoriaus yra galimybė išsinešti daiktus, taip pat išteisintojo M. M. parodymus, kad išeidamas į laisvę, jis išsinešė 4 mobiliojo ryšio telefonus, patvirtina ir liudytojo, tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko A. P. parodymai. Pastarasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad asmenims, kurie yra etapuojami, atliekama visa krata: jie vedami į paskirstymo skyrių, naudojamos spinduliuotės, metalo detektoriai, tikrinami rūbai. Tada asmenis perima konvojaus darbuotojai, kurie taip pat atlieka kratą. Išeinančiam į laisvę asmeniui atliekama dalinė krata, kad jis neišsineštų to, kas priklauso įstaigai. Liudytojas A. P. taip pat pabrėžė, kad svarbiausia, jog draudžiami daiktai nepatektų į įkalinimo įstaigą, o išsinešti, pavyzdžiui, tokius daiktus, kaip telefonai, nedraudžiama (5 t. 170–171 b. l.).
Iš byloje esančių pažymų matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 30 Lt, mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 20 Lt, mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson K810i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusio J. P.), rinkos vertė – 130 Lt (1 t. 97, 147 b. l.).
Liudytojas E. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje saugoti iš jo buvo paimtas 400 Lt vertės telefonas „LG“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM „Labas“ kortele. Dėl dingusio telefono pretenzijų jis niekam neturi (3 t. 3–4 b. l.).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad slėptuvėje rastų žiedų vertė yra nuo 5 iki 12 Lt už vienetą, sidabrinės grandinėlės ant rankos vertė 34 Lt, sidabrinės grandinėlės su pakabuku vertė – 47 Lt, sidabrinės grandinėlės be pakabuko vertė – 26 Lt (1 t. 99–100 b. l.).
Bylos duomenys liudija, kad M. M. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje atlikinėjo nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d. (4 t. 148–151 b. l.).
G. K. (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (4 t. 84, 167–170 b. l.).
Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad M. M. ir G. K., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į saugyklą, per kelis kartus pagrobė ten laikomus svetimus kaltinime nurodytus daiktus.
Kolegijos vertinimu, nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad M. M. ir G. K. kaltė iš esmės grindžiama tik liudytojų, dirbusių (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus Ūkio dalyje ir tuo metu kalėjusių (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies akivaizdu, kad teismas išdėstė visus byloje surinktus įrodymus, turinčius reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, tačiau juos netinkamai vertino, t. y. nevertino įrodymų visumos, ir todėl M. M. bei G. K. priėmė neteisingą nuosprendį. Teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad apklausti liudytojai patys nematė, kaip M. M. ir G. K. brovėsi į tardymo izoliatoriaus sandėlį, pastarųjų kaltės, esant anksčiau išdėstytiems įrodymams, nepaneigia. Taip pat nesuvokiamas teismo teiginys, kad kaip liudytojai apklausti asmenys pas M. M. ir G. K. nematė iš sandėlio pagrobtų daiktų – anksčiau šiame nuosprendyje išdėstyti parodymai minėtą teismo argumentą akivaizdžiai paneigia. Skundžiamo nuosprendžio motyvai, kad į tardymo izoliatoriaus virtuvę turėjo galimybę patekti ne tik kaltinamieji, bet ir kiti asmenys, nė vienas iš sandėlio pagrobtas daiktas pas G. K. nebuvo rastas, M. M. ir G. K. kaltės taip pat nepaneigia. Dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek M. M., tiek G. K. pripažino savo kaltę ir nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaip jau minėta, M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mobiliojo ryšio telefonų detales, o atliekant procesinius veiksmus, buvo nustatyta, kad vienu iš pagrobtųjų telefonų nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. kovo 20 d. naudojosi M. M. žmona I. M., o kitu pagrobtuoju telefonu laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. juo naudojosi pats M. M.. Nors pas G. K. pagrobtų daiktų ir nebuvo rasta, tačiau jis patvirtino, kad visus pagrobtus daiktus padėjo į šaldytuve buvusią slėptuvę. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybė, ar pagrobtas daiktas buvo rastas pas patį kaltininką, ar kitoje jo nurodytoje vietoje, reikšmės pastarojo veiksmų kvalifikacijai neturi. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais teismas grindė savo sprendimą priimti kaltinamiesiems išteisinamąjį nuosprendį, t. y. tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kaip M. M. pagrobtus telefonus išsinešė į laisvę, be to, nebuvo paneigta M. M. versija, kad telefonus jis pirko (duomenys neskelbtini) turguje, vertina kaip nelogiškus ir prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Dar kartą pažymima, kad pats M. M. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, jog 2009 metais išeidamas į laisvę, jis kartu su savimi išsinešė 4 mobiliojo ryšio telefonus: du telefonus „LG“, vieną – „Nokia“ ir vieną – „Sony Ericsson“. Telefono aparatą „LG“ jis atidavė savo žmonai, o telefonu „Sony Ericsson“ jis apie porą savaičių naudojosi pats. Telefonams sugedus, jis juos išardė, dalį detalių pasiliko sau, o likusias – išmetė. M. M. taip pat paaiškino, kad jis melavo duodamas parodymus, jog telefonus jam jau būnant laisvėje atvežė G. K. sesers vyras bei pats G. K., išėjęs į laisvę. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, tikėti M. M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad jis telefonus pirko (duomenys neskelbtini) turguje, nėra pagrindo. Išsamius parodymus dėl galimybės išsinešti iš įkalinimo vietos mobiliojo ryšio telefoną teisme davė tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas A. P.. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog M. M. versija, kad jis telefonus pirko (duomenys neskelbtini) turguje, yra nepaneigta, svarstydamas I. M. kaltės klausimą, padarė išvadą, jog I. M., būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, kad M. M., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jai nedavė naudotis jokio mobiliojo ryšio telefono ir kad 2010 m. galbūt kovo mėnesį atvykęs G. K. davė M. M. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kuris buvo pririštas prie užsienietiško tinklo. Taigi, akivaizdu, kad tame pačiame nuosprendyje dėl tų pačių aplinkybių teismas padarė visiškai priešingas išvadas.
Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad:
M. M. ir G. K. veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, būdami teismo nuosprendžiais nuteisti ir atlikdami paskirtas laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, dirbdami ūkio aptarnavimo būryje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2009 m. lapkričio 24 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu atrakinę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sandėlio laukujes duris bei sandėlyje rastu raktu atrakinę ten buvusius tris metalinius seifus – tokiu būdu įsibrovę į saugyklą, per kelis kartus pagrobė ten laikomus iš suimtųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų paimtus saugojimui asmeninius daiktus: 130 Lt vertės J. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K 810i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini); 400 Lt vertės E. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“; tyrimo metu nenustatytiems asmenims priklausančius daiktus: 30 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini); 34 Lt vertės sidabrinę grandinėlę ant rankos, 26 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 47 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, 8 Lt vertės sidabrinį žiedą, 12 Lt vertės sidabrinį žiedą, 7 Lt vertės sidabrinį žiedą, 5 Lt vertės sidabrinį žiedą, 11 Lt vertės sidabrinį žiedą, iš viso bendrai pagrobė svetimo turto už 730 Lt.
Kadangi byloje nustatyta, jog M. M. ir G. K. įsibrovę į saugyklą bendrais veiksmais pagrobė svetimus daiktus, konstatuojama, kad jų veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalis dėl M. M. ir G. K. išteisinimo naikinama ir pastariesiems priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant M. M. ir G. K. kaltais nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Dėl bausmių skyrimo
Skirdama M. M. ir G. K. bausmes už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 56 straipsnio nuostatomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. M. ir G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdama bausmę M. M., kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgia į tai, kad M. M. anksčiau yra teistas 3 kartus, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi jis 2011 m. lapkričio 24 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą, neatlikus 1 metų 29 dienų laisvės atėmimo bausmės (4 t. 148–151 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t. 160, 161–162 b. l.), kaimynų charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (4 t. 160 b. l.), augina mažametį vaiką (4 t. 62, 152 b. l.), dirba.
Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad naują nusikalstamą veiką M. M. padarė neišnykus teistumui, neatlikęs ankstesniu, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (atlikdamas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę), jis pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas, o recidyvistui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnis), kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. M. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Kadangi, kaip jau minėta, M. M. naują nusikaltimą padarė neatlikęs (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, jam nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes iš dalies sudedant. Į bausmės laiką M. M. įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2010 m. birželio 23 d. (4 t. 20, 21 b. l.).
Kolegijos manymu, taikyti M. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. jau du kartus buvo taikytas šis jo teisinę padėtį lengvinantis institutas, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus – darė naujas nusikalstamas veikas.
Skirdama bausmę G. K., kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgia į tai, kad darydamas šį nusikaltimą, G. K. buvo teistas keturis kartus (4 t. 167–170 b. l.), kadangi naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui, vadovaujanti BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, nedirba. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, G. K. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra nuteistas laisvės atėmimu 3 mėnesiams, ir šiuo metu laisvės atėmimo vietoje atlieka jam paskirtą bausmę.
Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus G. K. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad šią nusikalstamą veiką G. K. padarė iki (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžio priėmimo, jam minėtu ir nauju nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), ir į bausmės laiką įskaitytina pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (4 t. 32–33, 34 b. l.) palikti iki M. M. sulaikymo nuosprendžiui vykdyti dienos.
G. K. kardomosios priemonės neskirti, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu.
Civilinių ieškinių byloje nėra.
Kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas daiktinių įrodymų likimo klausimą išsprendė teisingai, todėl dar kartą šis klausimas nebespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendž i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį dėl M. M. ir G. K. išteisinimo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę M. M. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimui dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. M. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2010 m. birželio 23 d.
G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę G. K. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, G. K. į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.