Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėja R. Valentinienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.2.;

1.2.3.2.9.; 2.1.6.1.;1.1.8.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 9 p.p. laivės atėmimu 15 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. B. priteista A. Ž. ir T. Š. po 2500 Lt turtinės žalos atlyginimui, A. Ž. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 2421,80 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe, įsibrovęs į gyvenamąją patalpą, panaudodamas peilį pasikėsino padaryti plėšimą bei plėšimo metu dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė bejėgiškos būklės asmenį, o būtent:

2005 m. vasario 24 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), A. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe, jiems pabeldus, nukentėjusiajam K. Ž. atidarius gyvenamojo namo duris, kartu su dviem nenustatytais bendrininkais įsibrovė į gyvenamąjį namą ir nusekė paskui K. Ž. į kambarį. Dėl seno amžiaus bejėgiškos būklės esančiam K. Ž. atsisėdus ant lovos, kitiems 2 bendrininkams saugant, A. B. , kuriam nukentėjusysis K. Ž. buvo nuplėšęs kaukę, grasindamas atkištu peiliu, pareikalavo iš K. Ž. 2000 litų. Pinigų negavęs A. B. smogė kumščiais dėl amžiaus bejėgiškoje būklėje buvusiam K. Ž. 4 smūgius į galvą bei vieną kartą į nugarą, K. Ž. , ginantis, sugriebus ranka už peilio ašmenų, padarė dvi pjautines žaizdas ir vieną įdrėskimą rankose. Suduodamas smūgius A. K. Ž. padarė galvos smegenų sumušimą ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, stuburo dalies tarpslankstelinio disko plyšimą bei 2 pjautines žaizdas rankose – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, padaryti kiti sužalojimai – veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose ir nugaros raumenyse bei dešinio dilbio įdrėskimas, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. K. Ž. paaiškinus, kad pinigus laiko banke ir jų namie neturi, A. B. plėšimo nepabaigęs dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kartu su dviem nenustatytais asmenimis iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pasišalino. K. Ž. nuo galvos smegenų sumušimo, išsivysčius smegenų pabrinkimui, antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene bei prasidėjus plaučių uždegimui, 2005m. kovo 11 d. Šilutės ligoninėje mirė.

Nukentėjusieji A. Ž. ir T. Š. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Mano, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. A. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 129 str. 2 d. 2 ir 9 p.p. ir jis pagrįstai už šių nusikaltimų padarymą nuteistas.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą ir neneigia, kad jis, reikalaudamas iš nukentėjusiojo pinigų, sudavė pastarajam kumščiu smūgius į veidą, tačiau mano, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis negalėjo mirti, ir daro prielaidą, kad nukentėjusysis galėjo patirti galvos sužalojimus griūdamas. Ši nuteistojo versija paneigta objektyviais bylos duomenimis - teismo medicinos specialisto išvada bei teisme duotais specialisto paaiškinimais. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo galvos smegenų sužalojimai. Teismo medicinos specialistas teisme paaiškino, kad nukentėjusiojo galvoje nustatyti sužalojimai yra nebūdingi griuvimui ir tokie sužalojimai galėjo atsirasti tik jį sumušus, be to, specialistas nurodė, kad smegenų sumušimui galėjo užtekti ir vieno smūgio (t.3 b.l. 51-52). Kadangi apeliantas neneigia nukentėjusiajam sudavęs smūgius kumščiu į galvos sritį, o specialistas teisme kategoriškai patvirtino, kad nukentėjusiajam nustatyti smegenų sužalojimai galėjo būti padaryti tik jį sumušus, tai šie bylos duomenys visiškai patvirtina, kad nuteistojo veiksmai ir nukentėjusiojo mirtis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje. Tai, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto po nuteistojo suduotų jam smūgių, o po kelių dienų, nuteistojo veikos kvalifikacijai įtakos neturi, nes atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, svarbu yra tai, kad būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) (Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 4 punktas), o tai byloje yra nustatyta. Todėl apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje išanalizuotų ir ištirtų įrodymų, padarė teisingą išvadą, kad apeliantas dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė esantį bejėgiškos būklės asmenį - K. Ž.

Apeliantas skunde nurodo, kad turėtų būti apklausta gydytoja, gydžiusi nukentėjusįjį iki jo mirties, siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pagal savo būklę galėjo duoti išsamius parodymus. Šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš specialisto išvadoje esančių įrašų iš ligos istorijos matyti, kad nukentėjusysis K. Ž. į ligoninę buvo paguldytas sąmoningas, todėl jis galėjo duoti parodymus apie savo sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusysis bendravo su savo sūnumi A. Ž. bei dukra T. Š., kuriems taip pat vienodai pasakojo apie įvykio aplinkybes. Be to, nukentėjusiojo parodymai dėl jo atžvilgiu vartoto smurto iš esmės sutapo ir su paties apelianto parodymais, todėl apklausinėti gydytoją dėl apelianto nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Taip pat kolegijos nuomone, nėra pagrindo apklausti liudytoją V. P. Minėta liudytoja pati betarpiškai įvykio nematė, o apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis pas ją buvo atėjęs vasario mėnesio pradžioje, ir nors ji patvirtino mačiusi pas nukentėjusįjį sužalotą antakį, tačiau tuo pat metu ji pažymėjo, kad žaizda jau buvo bebaigianti užgyti (t.1 b.l. 113-114).

Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas pareiškė prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę. Šis apelianto prašymas taip pat yra atmestinas.

A. B. pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių, o kitas - sunkių nusikaltimų kategorijai. Jam bausmės už kiekvieną nusikaltimą paskirtos tinkamos, laikantis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1 d., 5 d., 1 p. taisyklėmis ir paskirtas bausmes teisingai subendrino apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad vienas iš padarytų nusikaltimų sukėlė neatstatomas pasekmes – atimta kito žmogaus gyvybė, charakterizuojančią medžiagą. Iš jos matyti, kad apeliantas praeityje ne kartą yra teistas, iš šių teistumų išvadų nepadarė, grįžęs iš įkalinimo įstaigos girtavo, niekur nedirbo. Taip pat atsižvelgta į sunkinančią apelianto atsakomybę aplinkybę – jis nusikalto būdamas girtas ir pasikėsino padaryti plėšimą bendrininkų grupe. Teismas atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Apeliantas naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Kolegijos nuomone, nuteistajam A. B. paskirta bausmė nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.