- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2-555-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08468-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, VMI
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai Z. K., neatvykus suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VMI.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. K. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionio testatoriaus G. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra jam priklausiusi turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog testatorius G. D. 2007-02-13 surašė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko jai kaip testamentinei įpėdinei. Pareiškėja teigė, kad po testatoriaus mirties dėl objektyvių priežasčių ji negalėjo asmeniškai kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui priimti, nors ir toliau liko gyventi testatoriaus gyvenamajame name. Tik vėliau po testatoriaus mirties ji suprato, kad pagal minėtą testamentą jai reikia kreiptis ir į notarą. Teigė, kad tiek esant gyvam testatoriui, tiek po jo mirties, ji rūpinosi testatoriaus priežiūra ir slauga bei pastatų eksploatacija. Tuo pačiu pareiškėja nurodė, kad po velionio G. D. mirties ji priėmė jo palikimą – namų apyvokos daiktus, baldus, televizorių, buities daiktus ir pan. Kadangi po testatoriaus mirties per įstatymo nustatytą terminą ji nesikreipė į vietos notarą, todėl dabar negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, prašant notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į velionio G. D. palikimą. Atskirai nurodė, kad Šiaulių raj. Kuršėnų sen., notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla į mirusiojo G. D. palikimą ir ji esanti teisėta testamentinė įpėdinė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau institucija pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes pareiškėja kartu su prašymu pateikė teismui ir tai patvirtinančius įrodymus. Prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja yra turto palikėjo G. D. testamentinė įpėdinė (7-8 b.l.). Iš teismui pateikto mirties liudijimo kopijos (9 b.l.) matyti, kad G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Velionis testatorius iki mirties gyveno Dubinių k., Šiaulių raj. (10 b.l.). Tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo ir pareiškėja (11 b.l.). G. D. 2013-02-13 dalyvaujant Šiaulių raj. Raudėnų seniūnui ir trims liudytojoms sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko testamentinei įpėdinei (pareiškėjai) Z. K. (7-8 b.l.). Testamentas teisės aktų nustatyta tvarka po sudarymo buvo perduotas saugoti vietos notarei (6 b.l.). Dėl atsiradusio palikimo pareiškėja į vietos notarų biurą turėjo kreiptis per tris mėnesius (CK 5.50 str. 3 d). Tačiau pareiškėja po testatoriaus G. D. mirties dėl objektyvių priežasčių negalėjo per minėtą terminą kreiptis į vietos notarą dėl jai priklausančio palikimo priėmimo, kuris velioniui testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise (13-23 b.l.). Tačiau pareiškėja Z. K. po G. D. mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, kadangi dar iki palikimo atsiradimo rūpinosi paveldimu turtu, o vėliau irgi mokėjo visus mokesčius susijusius su turto priežiūra bei eksploatacija, tai yra pradėjo faktiškai valdyti visą paveldimą turtą (32-35 b.l.). Paveldėjimo byla vietos notaro biure į velionio G. D. palikimą nėra užvesta, o žinių apie testamento panaikinimą archyvų įstaigose taip pat nėra (12 b.l.). Be to kitų suinteresuotų asmenų į velionės palikimą nėra, o VMI prieštaravimo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Įpėdinis taip pat turi teisę priimti palikimą, kuris jam paliktas testamentu. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais pripažintina, kad pareiškėja Z. K. faktiniu valdymu priėmė visus velioniui testatoriui G. D. asmeninės nuosavybės teise priklausius kilnojamuosius daiktus, o tuo pat metu išreiškė sutikimą priimti ir visą kitą jam priklausiusį turtą, tai yra nekilnojamuosius daiktus (13-23 b.l.). Be to kaip jau minėta, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Dėl to pripažintina, kad pareiškėja priėmusi dalį palikėjui priklausiusių daiktų, tuo pat metu įgijo paveldėjimo teisę ir į kitą velioniui G. D. priklausantį turtą, kuris velioniui testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise iki jo mirties.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Tuo pačiu minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per tą patį terminą irgi pradėjo valdyti paveldimą turtą. Nors pareiškėja Z. K. per įstatymo nustatytą terminą laiku nesikreipė į vietos notarų biurą dėl objektyvių priežasčių, tačiau pripažintina, kad ji per tą patį terminą priėmė palikimą faktiniu valdymu. Atskirai pažymėtina, kad terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja Z. K. po testatoriaus G. D. mirties (duomenys neskelbtini), būdama vienintele ir teisėta testamentine įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė visą testatoriaus palikimą, tai yra pradėdama faktiškai jį valdyti. Taip pat ji įgijo paveldėjimo teisę į šį palikimą, kadangi kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. K. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionio testatoriaus G. D. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas Z. K. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti į velionio testatoriaus G. D. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.