- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-23
- Bylos Nr.
- 2YT-389-617/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Švenčionių rajono 3-jo notarų biuru, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
dalyvaujant pareiškėjai S. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ „Turto bankas“, Švenčionių rajono 3-jo notarų biuru, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos Z. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą.
Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina Z. G., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) savo name. Po mamos mirties name liko gyventi jos brolis P. G., kuris buvo vienišas. P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nors po mamos mirties ji pastarosios name negyveno, bet nuolat nuo mamos mirties, gyvendama tame pačiame kaime, prižiūrėjo motinos namus, sodino bulves, daržus, šienavo žolę prie namų. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos Z. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja yra Z. G., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Z. G. iki mirties nuosavybės teise valdė žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Po Z. G. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo.
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio ( įpėdinių ) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas ( LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis ).
Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdyje nurodė, kad mirus Z. G. ji pastarosios name negyveno, bet nuolat nuo mamos mirties, gyvendama tame pačiame kaime, prižiūrėjo motinos namus, sodino bulves, daržus, šienavo žolę prie namų. Šias aplinkybes patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai G. K. ir E. L.. Netikėti liudytojų parodymams teismas neturi jokio pagrindo. Kadangi S. K. mirus motinai Z. G. prižiūrėjo ir rūpinosi motinos namu, aplinka, valdė turtą kaip savo, darytina išvada, kad ji po savo motinos mirties priėmė palikimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas patenkina S. K. pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448, 270 str., teismas
nusprendžia:
S. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. priėmė palikimą po motinos Z. G. mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.