Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2002-03-05 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį (BK 1961 m. redakcija, teistumas išnykęs);2002-06-28 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (BK 1961 m. redakcija, teistumas išnykęs);2010-03-16 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis, 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1, 3 dalis 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2010-08-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010-03-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2012-12-11 lygtinai neatlikus 9 mėn. 6 d. bausmės;2014-03-19 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį 30 parų areštu (įsiteisėjęs);

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:

2010-08-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., skirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2011-06-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2011-07-05 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikęs 3 mėn. 10 d. skirtos bausmės, iš įskaitos išbrauktas 2011-10-10;2012-11-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL, tai yra 650 Lt bauda, įskaitytas 1 paros sulaikymo laikas, likusi nesumokėta baudos dalis – 390 Lt, duomenų apie jos sumokėjimą nėra;

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013 m. gruodžio 30 d., apie 2.00 val., įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur panaudojęs fizinį smurtą prieš B. T. G., t.y. pargriovęs nukentėjusiąją ant žemės ir taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas visumoje sudaro nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 108“ IMEI Nr. 357271051480750 su SIM kortele, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, grynuosius pinigus 100 litų sumoje, iš viso pagrobė B. T. G. priklausantį 250 litų vertės turtą.

Taip M. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

M. D. taip pat buvo pareikštas kaltinimas padarius minėtą nustatytą veiką panaudojant daiktą, pritaikytą žmogui sužaloti, o būtent grasinant nukentėjusiajai B. T. G. peiliu, kurį paėmė V. V. namuose, taip pat minėtą veiką padarius veikiant grupėje su V. V., šiam likus lauke stebėti aplinką.

V. V. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis įvykdė plėšimą įsibrovęs į patalpas bei panaudojęs daiktą, pritaikytą žmogui sužaloti, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas grupėje su M. D., 2013-12-30, apie 2.00 val., M. D. įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o V. V. liko lauke stebėti aplinką. Namie M. D., panaudojęs fizinį smurtą prieš B. T. G., t.y. pargriovęs nukentėjusiąją ant žemės ir taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas visumoje sudaro nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas jai peiliu, kurį paėmė V. V. namuose, pagrobė 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 108“ IMEI Nr. 357271051480750 su SIM kortele, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, grynuosius pinigus sumoje 100 litų, iš viso pagrobė B.T. G. priklausantį 250 litų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad prieš Naujuosius metus kartu su V. V. gėrė apie savaitę, gėrė ir 29 ar 30 dieną. Kai grįžo V. V. žmona, jie visi dar išgėrė, po ko jis užmigo. Pabudo naktį. V. V. miegojo su žmona. Jis pabandė jį pabudinti, bet nepavyko. Pamatė, kad nėra ko išgerti, tad nuėjo į „tašką“, kur prekiauja spiritu. Pabeldė į duris, norėjo pasiskolinti išgerti, tikėjosi gauti bakelį. B. G. atidarė duris. Jis ją pastūmė ir įėjo. Pastūmė, nes manė, kad spirito ji neduos. B. G. nugriuvo ir jai iškrito telefonas. Jis paėmė 5 litrų bakelį su spiritu, juodos spalvos Nokia telefoną ir pinigus, kurie palaidi gulėjo ant spintelės. Jis neskaičiavo, kiek jų buvo. Galėjo būti apie 100 Lt, kupiūromis ir monetomis. Nepamena, ar buvo dar vienas telefonas. Išeidamas jis už kažko užkliuvo, tad galėjo kažką pamesti. Grįžęs namo turėjo tik 70 ar 80 Lt ir tik vieną telefoną. Grįžęs pažadino V. V.. Šis paklausė, iš kur visa tai. Jis atsakė, kad pasiskolino, tačiau V. V. nepatikėjo. Buvo skolingas V. V. 100 Lt, tad grąžino jam 50 Lt. Sakė, kas pasiskolino iš brolio. Ryte atvažiavo jo brolis E. D.. Jie nuvažiavo ieškoti metalo. Po to brolis jį parvežė ir paklausė, ar jis nenori apsikeisti telefonais. Jie pasikeitė. Būnant pas B. G. jis peilio neturėjo. Kriminalistai jam liepė duoti parodymus, kad peilis buvo. V. V. šio įvykio metu miegojo. Eidamas jis ant galvos buvo užsidėjęs tik kapišoną, nes buvo šalta. Jokios skaros su savimi pridengti veidą neturėjo. Parneštą spiritą jie visi išgėrė parėjus bei kitą dieną. Pasakė, kad jo pasiskolino. Prašė brolio, kad šis atlygintų nukentėjusiajai žalą, po to paprašė V. V.. Savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė. Įvykio metu avėjo sportinius batus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b. l. 164-169).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2013-12-29 jie gėrė pas jį namuose, vėliau prie jų prisijungė grįžusi jo žmona. Vakare jie užmigo. Po to jį žadino, tačiau jis šito nepamena. Kai atsikėlė, M. D. nebuvo. Jis negirdėjo, kaip jis išėjo. Nežinojo, kad šis eina pas B. G.. Pagalvojo, kad reikia nueiti pažiūrėti prie nukentėjusiosios, nes jie porą dienų ėjo pas ją spirito. Ji juo prekiauja. Nuėjo link jos, likus 500 metrų iki jos namų pastovėjo gal 5 minutes. Eiti arčiau nenorėjo, nes prieš tai buvo užstatęs jai telefoną. M. D. ten nebuvo, tad jis nuėjo namo. Atsigulė ir gulėjo. Po to atėjo M. D. su bakeliu spirito, jis buvo nepilnas. Dar atnešė telefoną ir 100 Lt. Paklausė, iš kur gavo spirito. Suprato, kad jis buvo pas B. G. ir spiritas iš ten. Pagalvojo, kad telefonas ir pinigai turbūt irgi iš jos. Po to jie truputį išgėrė ir nuėjo miegot. Kitą dieną atvažiavo M. D. brolis, jie išvažiavo ieškoti metalo. Po to dar broliai Duchovskiai pasikeitė telefonais. 50 Lt M. D. atidavė jam (V. V.), nes buvo tiek skolingas. Jis pinigus (kupiūrą) paėmė. Jo kaltė yra tame, kad jis gėrė spiritą ir paėmė iš M. D. 50 Lt. Jo motina atlygino nukentėjusiajai žalą. Pinigus jis sumokėjo todėl, kad nepasodintų jo paties ir draugo. Pas M. D. peilio jis nematė. Namie peilio jie nebuvo pasigedę. Tą naktį M. D. apie incidentą nepasakojo. Kitą rytą papasakojo, kad nuėjo ir pasiėmė bakelį, telefoną ir pinigus, kurie gulėjo ant stalo. Jis buvo nuėjęs pas Birutę, norėjo išpirkti savo telefoną, tačiau neišpirko, nes B. G. sakė, kad šią naktį ją apvogė, pavogė ir jo užstatytą telefoną.

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti kaltinamojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. II, b. l. 53-54, 58-59). Šių apklausų metu jis nurodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra suprantama, savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to, ką padarė ir nori duoti pilnus ir išsamius parodymus, o būtent, jis šiuo metu kartu su žmona I. V. gyvena (duomenys neskelbtini), pas žmonos tėvus. Iki to jie gyveno pas jo motiną (duomenys neskelbtini). Pas juos vasaros virtuvės patalpose kurį laiką gyveno ir jo draugas M. D.. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus galimai apie savaitę, dvi. Gėrė iš jo, jo žmonos pinigų. 2013 metais gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, buvo prieš Naujuosius metus, jis nuėjo į vasarinę virtuvę, kur gyveno M. D., ir su juo gėrė alų. Kartu su jais buvo ir jo žmona I. V.. Pritrūkus gėrimams nutarė nueiti pas Birutę ir paprašyti arba skolon spirito, arba M. D. planavo užstatyti savo pasą. Prieš einant M. D. paėmė peilį ir kažkokį skudurą, kodėl jis paėmė nurodytus daiktus, neminėjo. Jie kartu išėjo. Netoli B. namo, apie 100 metrų, prie statomo namo, jis liko, o M. D. nuėjo vienas. Palaukęs kokias 7 minutes, jis nuėjo namo, nes buvo šalta. Greitai po to, kai jis parėjo sugrįžo ir M. D. bei parsinešė nepilna 5 litrų bakelį spirito, 100 litų grynųjų pinigų, kupiūromis po 50 litų, vieną kurių padavė jam, nes buvo skolingas, bei mobiliojo ryšio telefoną, markės nepamena. Apie tai, iš kur M. D. gavo minėtus daiktus, jis suprato, be to šis nurodė, kad juos pasiėmė iš B.. Ar M. D. naudojo fizinį smurtą prieš B., jis neminėjo. M. D. buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, sportinėmis kelnėmis, berods, juodos spalvos, megztiniu, kuo avėjo nepamena. Parėjęs iš B. M. D. peilio nebeturėjo, kur padėjo neminėjo, o jis neklausė. Parneštą spiritą jie visi trys gėrė. Apie įvykdytą plėšimą žinojo ir jo žmona I. V.. Ryte jis su M. D. ir šio broliu E. D. važiavo metalo rinkti, po ko E. D. juos parvežė atgal pas jį. Po ko M. D. pasakė, kad B. mobiliojo ryšio telefoną pasikeitė su savo broliu E. D.. Jis prieš kokias penkias dienas iki įvykio B. buvau užstatęs neveikiantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6100 už 6 litus. Po įvykio B. jam pasakė, kad plėšikas išsinešė ir jo užstatytą mobiliojo ryšio telefoną. Jis pasakė, kad ši turi jam gražinti jo, arba kitą telefoną, o ši pasakė, kad rašys pareiškimą policijai, kurie ieškos bei galimai suras jo mobiliojo ryšio telefoną, tada jam gražins. Jis pasakė, kad gerai. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali. Narkotikus vartoja retkarčiais. Gailisi dėl to, ką padarė. (T. 2, b.l. 53-54, 58-59).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis V. V. paaiškino, kad policininkai jį vertė taip sakyti, jis išsigando. Su advokatu jie nieko nesitarė. Jis išsigando, jam liepė pasakyti, kad buvo peilis, tačiau jokio peilio ten tikrai nebuvo. Pats sugalvojo detales, kad ėjo kartu.

Nukentėjusioji T. B. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Viskas vyko šiuo adresu. buvo 2013-12-29, 2 val. nakties. Pasibeldė į duris. Ji paklausė, kas ten. Atsakė, kad savas. Ji atidarė duris pasižiūrėti. M. D. buvo su paišonu ir užsidėjęs skudurą, matėsi tik akys. Jis suriko, kad kriminalinė policija, patrenkė ją, ant jos užgriuvo. Tempė ją, sakė rengtis, kad kažkur važiuosim. Ji rėkė, o M. D. buvo uždengęs jai burną, sakė, kad nerėktų, kitaip užmuš. Rėkė, kur pinigai. Buvo ir peilis, tačiau M. D. juo negrasino. Kai ji griuvo, tai juo įsidūrė ranką. Peilis buvo bate, geležte į viršų. Ten visą laiką ir buvo, iškritęs ar ištrauktas nebuvo. Tas peilis ją išgąsdino, trečią dieną jai buvo insultas. M. D. visą laiką klausė, kur yra pinigai. Ji sakė, kad pinigų nėra, nes dar nėra gavusi pensijos. Po to ji atidavė iš piniginės visus ten buvusius pinigus, tai yra 100 Lt. Palei jos lovą dar buvo telefonas, ji jį pasiėmė. Tada M. D. išlupo jį jai iš rankų, o kitą telefoną paėmė nuo spintelės. Tai buvo V. V. užstatytas telefonas. M. D. dar paėmė spiritą. Buvo gal 2,5 ar 3 litrų bakelis, jis stovėjo kambariukyje. Tuomet M. D. išėjo. Buvo tik jis vienas. žala jai yra atlyginta. Ją atlygino V. V. motina. Ji buvo atėjusi, sakė, kad V. V. prašė atlyginti žalą už tai, ką paėmė. Motina sakė, kad V. V. dirba, tad ji iš jo atsiims pinigus. M. D. buvo atėjęs iš vakaro prašyti degtinės. Plėšimo metu ji jo nepažino, nes jis buvo užsidengęs veidą. Iš balso jį lyg ir pažino, kai jis pasakė, kad savas, balsas jai pasirodė pažįstamas, todėl ji ir atidarė duris.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo 2013-12-29. Jis atvežė B. G. namo grūdų. Po to naktį ji jam paskambino ir pasakė, kad ją apiplėšė. Jis atvažiavo su mašina pas ją. Tada jie su B. G. pervažiavo per kaimą link Baltosios Vokės ieškoti nusikaltėlio, tačiau neradę grįžo namo. Jis liko nakvoti. B. G. jam pasakojo, kad plėšikas buvo su kauke, vienas. Pasibeldė ir ji pati atidarė duris. Sakė, kad jis paėmė 100 Lt, 2 telefonus ir spiritą. Jis matė, kad nukentėjusioji buvo sumušta, matė mėlynes ant kojų. Po šio įvykio jai buvo mikroinsultas. Ji buvo išvežta į ligoninę. Jis pats išvakarėse prie miškelio matė stovinčias dvi įtartinas mašinas, kuriose sėdėjo žmonės, jų neatpažintų. Apie tai paskambinęs pasakė B.. Iš karto policijai nepranešė, nes nepagalvojo apie tai.

Liudytojas E. D. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 2 dalimi.

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam išaiškinta teisė neduoti parodymus, arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus susijusius su jo broliu M. D.. Šį teisė jam suprantama, parodymus jis duos. Lietuvių kalbą supranta ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvais. Gal apie mėnesi su jais gyvena ir jo brolis M. D., nes iki to jis gyveno pas savo draugą V. V. Mūrinės Vokės gatvėje, tikslaus adreso nurodyti negali, bet prie V. V. namų yra buvęs. Jam brolis M. D. yra užsiminęs, kad žino vietą, kur yra užkastas metalas, o kadangi šiuo metu jis be darbo, tai su savo švogeriu, S. K., prieš pat Naujuosius Metus, galimai gruodžio 30, tikslios datos nurodyti negali, nuvažiavo pas V. V. ir iš ten visi keturi nuvažiavo metalo. Abu ir jo brolis, ir V. V. buvo girti, nuo jų sklido stiprus pilstuko kvapas. Po ko, jie nuvyko atgal prie V. V. namų, kur jam brolis atnešė mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 108“ bei paprašė pinigų, tačiau jis pasakė, kad šis jam yra skolingas ir pinigų neduos. Tuomet brolis paprašė, kad jis atiduotų savo senąjį telefoną. Jis sutiko. Prieš tai jis brolio paklausė, ar nebus jokių problemų su naujuoju telefonu, o M. D. atsakė, kad tikrai, ne, nes jis gi negalėtų padaryti problemų savo broliui ir jis patikėjo. Minėtu telefonu jis naudojosi iki šiol. 2014-02-05 d. pas jį atvyko policijos pareigūnai ir paaiškino, kad telefonas yra pagrobtas (t. I, b. l. 77-78).

Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus vadovaudamasi BPK 82 straipsnio 2 dalimi.

Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus, susijusius su jos vyru V. V.. Šį teisė jai suprantama, parodymus ji duos. Lietuvių kalbą supranta ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba. Ji gyvena kartu su savo vyru V. V. pas jos tėvus adresu (duomenys neskelbtini). 2013 metais gruodžio mėnesį jie nuėjo į svečius pas V. V. tėvus (duomenys neskelbtini). Lauko virtuvėje tuo pačiu adresu laikinai gyveno V. V. draugas M. D.. Galimai gruodžio 30 d. ji grįžusi iš darbo parnešė alaus, kurį jie išgėrė. Vakare jie su vyru nuėjo miegoti. Ryte atsikėlusi ji pamatė, kad yra 5 litrų bakelis spirito ir pinigų. Iš vyro ir M. D. kalbos ji suprato, kad M. D. naktį buvo nuėjęs pas Birutę, prisistatęs policijos pareigūnu pateko į vidų ir iš jos pasiėmė spiritą, mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Paties telefono aparato ji nematė. Kaip viskas vyko ji nurodyti negali, nes nematė. Daugiau jokios informacijos apie ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikti negali (t. I, b. l. 86-87).

Specialisto išvadoje Nr. G 404/14(01) nurodyta, kad T. B. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje ir poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), tiek suduodant smūgius į kairės šlaunies ir kairės blauzdos sritis, tiek ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (pvz., griūnant).

Sužalojimai, atsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose aprašytus jų morfologinius požymius, galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-01-30) (specialisto išvadoje aprašytose įvykio aplinkybėse nurodomas įvykio laikas – 2013-12-30). T. B. G. 2014-01-04 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas reversinis išeminis neurologinis deficitas (insultas) slankstelinės/pamatinės arterijų baseine. Insultas - tai liga, atsirandanti ūmiai sutrikus kraujotakai galvos smegenyse, nėra trauminės kilmės, todėl kaip kūno sužalojimas nėra kvalifikuojamas. T. B. G. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje kojoje yra maždaug vienodo senumo, todėl galėjo būti padarytos ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu, atsižvelgiant į jų lokalizaciją bei išsidėstymą, T. B. G. galėjo būti bet kurioje padėtyje, tikėtina, kairiu išoriniu-užpakaliniu kūno paviršiumi pasisukusi į užpuoliką. Sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos būtų galima būtų identifikuoti žalojimo įrankį, nėra. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto (daiktų) formą, dydžius, nėra. T. B. G. nustatytų sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku nėra atmetama. T. B. G. 2014-01-04 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyta liga (insultas) neturi tiesioginio priežastinio ryšio su patirtais kūno sužalojimais. (t. I, b. l. 12-13).

E. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 108“ IMEI: 357271051480750 su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 79).

Daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „NOKIA 108“ IMEI: 357271051480750, duomenys fiksuoti 2014-02-05 apžiūros protokole (t. I, b. l. 80-83). Po apžiūros SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta E. D., o mobiliojo ryšio telefono aparatas „NOKIA 108“ IMEI: 357271051480750 grąžintas nukentėjusiajai T. B. G. (t. I, b. l. 84, 85).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Paties kaltinamojo M. D. parodymai, nukentėjusiosios B. T. G., liudytojo A. K. parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad M. D., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013 m. gruodžio 30 d., apie 2.00 val., įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudojo fizinį smurtą prieš B. T. G., t. y. pastūmęs pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir taip padarė jai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas visumoje sudaro nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat pagrobė 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 108“ IMEI Nr. 357271051480750 su SIM kortele, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, grynuosius pinigus 100 litų sumoje. Iš viso pagrobė B. T. G. priklausantį 250 litų vertės turtą. Visuma minėtų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis minėtas faktines aplinkybes pripažįsta įrodytomis.

Byloje yra ginčijama, ar M. D. plėšimą įvykdė ne tik įsibrovęs į patalpą, bet ir panaudodamas peilį, paimtą pas V. V. namuose, o būtent juo grasindamas nukentėjusiajai, taip pat ar inkriminuojamą veiką padarė ir V. V., veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., o būtent pasilikęs lauke stebėti aplinką.

Byloje surinkti įrodymai tiek dėl peilio panaudojimo, tiek apskritai dėl paties peilio buvimo įvykio vietoje fakto, yra prieštaringi. Viena vertus kaltinamasis M. D. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė tiek paties peilio buvimo faktą, tiek tuo pačiu ir jo panaudojimą, tvirtino, kad peilio su savimi neturėjo, juo negrasino. Kita vertus nukentėjusioji B. T. G. taip pat nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad M. D. turėjo su savimi peilį, kurį buvo įsidėjęs į batą ašmenimis į viršų. Ji taip pat nurodė, kad M. D. peiliu jai negrasino, ji peilį pastebėjo tik griūdama, kai ranka į jį įsidūrė. Nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Vertindamas kitus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų minėtų asmenų išsakytas įvykio versijas, teismas atsižvelgia į tai, kad nei įvykio vietoje, nei pas M. D. peilis rastas ir byloje apžiūrėtas nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados (t. I, b. l. 12-13), atlikus tiek nukentėjusiosios kūno apžiūrą, tiek jos medicinių dokumentų tyrimą, jokia durtinė ar pjautinė žaizda nustatyta nebuvo. Šie duomenys kelia teismui abejonių dėl nukentėjusiosios teiginių dėl peilio buvimo fakto patikimumo. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo V. V. parodymus, sietinus su šia aplinkybe. Teisiamojo posėdžio metu jis kategoriškai tvirtino, kad peilio pas M. D. nematė, namuose jo nepasigedo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad prieš išeinant pas nukentėjusiąją matė, kaip M. D. jo namuose paėmė peilį. Toks parodymų nenuoseklumas neleidžia teismui V. V. parodymus vertinti kaip patikimus įrodymus. Įvertinus šiuos duomenis tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, teismui nepavyko pašalinti kilusių abejonių dėl peilio pas M. D. buvimo įvykio metu fakto, nes teismas negali atmesti galimybės, kad nukentėjusioji galėjo apsirikti dėl objekto, jos teigimu buvusio kaltinamojo bate.

Be to, teismui kilo abejonių ne tik dėl peilio buvimo fakto, bet ir dėl to, ar asmuo, įvykdęs plėšimą, iš tiesų siekė veikti panaudodamas peilį, net jei toks įvykio metu ir buvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje aprašyta nusikalstama veika yra tyčinė, padaroma veikiant tik tiesiogine tyčia. Be to, norint veiką kvalifikuoti pagal minėtą 2 dalį, yra būtina nustatyti ir tai, kad asmens tyčia apėmė ir tokią veiką kvalifikuojantį požymį. Taigi, nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, kad nukentėjusiosios plėšimas buvo įvykdytas sąmoningai tam panaudojant peilį kaip įbauginimo priemonę. Kaip nurodė B. T. G., ją apiplėšęs asmuo peiliu jai negrasino, jį laikė įkišęs į batą ašmenimis į viršų, ji peilį pastebėjo tik griūdama, kai į jį įsidūrė. Iš šių nukentėjusios nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad plėšimą vykdęs asmuo rankoje ar kitoje aiškiai nukentėjusiajai matomoje vietoje peilio neturėjo, taip pat pats sąmoningai neatkreipė jos dėmesio į peilio buvimą, būtent tokiu būdu siekdamas ją įbauginti. Vien tai, kad nukentėjusioji išsigando pamačiusi, jos teigimu, peilį bate, neleidžia teismui padaryti vienareikšmę išvadą, kad kaltininko tyčia apėmė peilio panaudojimą.

Išnaudojus galimybes pašalinti minėtas kilusias abejones teismas jas vertina kaltinamojo naudai, tad peilio panaudojimą šalina iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusią faktinę aplinkybę. Kartu pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje plėšimas įsibraunant į patalpas bei panaudojant peilį yra įvardijama kaip alternatyvios veikos, todėl minėtos aplinkybės pašalinimas veikos kvalifikavimui nėra reikšmingas.

Prieš spręsdamas, ar pasitvirtino kaltinimai, pareikšti V. V. dėl jo dalyvavimo inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje, taip pat kaltinimai M. D. dėl veikos padarymo veikiant bendrininkų grupėje su V. V., teismas pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Kaip patvirtina visuma byloje surinktų minėtų įrodymų, esminius objektyviuosius nusikalstamos veikos veiksmus atliko M. D., tai yra būtent jis įsibrovė į nukentėjusiosios namą, ją pargriovė, padarydamas kūno sužalojimus, paėmė jos namuose rastą turtą. Pagal reiškiamą kaltinimą V. V. dalyvavimas šioje veikoje objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, M. D. esant pas nukentėjusiąją namuose, stovėjo lauke ir stebėjo aplinką. Spręsdamas, ar surinkti duomenys patvirtina šiuos objektyvius V. V. veiksmus, taip pat spręsdamas, konkrečiai kokį susitarimą tarp M. D. ir V. V. patvirtina byloje surinkti įrodymai, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji Teresė B. G., taip pat apklausti liudytojai reikšmingų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių sąmoningą V. V. dalyvavimą inkriminuotoje veikoje (stebint aplinką), iš esmės nenurodė. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi kaltinamųjų parodymai. Viena vertus abu kaltinamieji neneigė, kad po veikos padarymo M. D. davė V. V. 50 Lt iš pagrobtų pinigų, kad jie kartu gėrė iš nukentėjusiosios paimtą spiritą, tačiau, kita vertus, vien šių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl kaltinamojo V. V. sąmoningo dalyvavimo inkriminuotoje veikoje. Kaltinamasis M. D. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog nusikalstamą veiką padarė vienas, be V. V. žinios ir dalyvavimo. Tuo tarpu pats V. V. įvykio aplinkybes nurodo prieštaringai ir nenuosekliai. Teisiamojo posėdžio metu jis nors ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau davė parodymus, kuriais iš esmės neigė dalyvavęs plėšime. Jis tvirtino, kad tuo metu, kai M. D. išėjo iš namų pas nukentėjusiąją, jis miegojo. Kai prabudo – M. D. namuose nerado. Buvo nuėjęs link B. T. G. namų jo ieškoti, likus 500 metrų iki šios namų pastovėjo gal 5 minutes, tačiau neradęs M. D. grįžo namo. Pastarajam grįžus su spiritu, telefonu ir pinigais suprato, kad jie paimti pas nukentėjusiąją. Patvirtino, kad paėmė iš M. D. 50 Lt, nes šis buvo jam skolingas, taip pat, kad kartu su juo gėrė atneštą spiritą. Tik ryte M. D. papasakojo, kad atneštus daiktus paėmė pas nukentėjusiąją. Vėliau jo prašymu motina atlygino padarytą žalą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie jo parodymai patvirtina kaltinamojo M. D. išsakytą poziciją. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. įvykio aplinkybes nurodė kitaip. Jis savo kaltę pripažino pilnai ir teigė, kad įvykio išvakarėse gėrė kartu su M. D.. Pritrūkus gėrimų jie nutarė nueiti pas B. G. ir paprašyti jos spirito, arba paimti jo skolon, arba užstatant M. D. pasą. Prieš einant M. D. paėmė peilį ir kažkokį skudurą, neminėjo kodėl. Išėjo kartu. Likus 100 metrų iki B. namų jis liko, o M. D. nuėjo vienas. Palaukęs apie 7 minutes jis nuėjo namo, nes buvo šalta. Neužilgo grįžo ir M. D., kuris parsinešė spirito, 100 Lt grynais pinigais, iš kurių 50 Lt padavė jam, nes buvo skolingas, bei telefoną. Suprato, kad šie daiktai paimti iš B.. Kartu gėrė atneštą spiritą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus verčiamas policijos pareigūnų, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apklausa buvo atlikta dalyvaujant kaltinamojo gynėjui, jokių skundų dėl priešingų teisei policijos pareigūnų veiksmų nebuvo pateikta. Į tai atsižvelgęs teismas netiki kaltinamojo teiginiais dėl neleistinų priemonių jo atžvilgiu naudojimo ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tuo pačiu kaltinamojo V. V. parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas neleidžia teismui jų vertinti kaip patikimų įrodymų. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir ikiteisminio tyrimo metu V. V. duoti parodymai kelia teismui abejonių dėl jo sąmoningo dalyvavimo inkriminuotojo veikoje. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. nenurodė, kad tarp jo ir M. D. buvo susitarimas apiplėšti nukentėjusiąją ir, kad būtent tuo tikslu jie kartu pas ją ir ėjo. Priešingai, V. V. teigė, kad prieš eidami jie tarpusavyje tarėsi, kad eis pas nukentėjusiąją paprašyti jos spirito, arba paimti jo skolon, arba užstatant M. D. pasą. Kaltinamasis V. V. taip pat patvirtino, kad matė M. D. paimant peilį bei kažkokį skudurą, tačiau kartu nurodė, kad pastarasis nenurodė jam, kokiu tikslu imami šie daiktai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo detalizuota, kaip tokius veiksmus tuo metu vertino V. V. ir teismas negali to patikrinti, nes V. V. pakeitė parodymus. Be to, peilio buvimo ir panaudojimo faktą, kaip nurodyta aukščiau, teismas apskritai pašalino iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusią faktinę aplinkybę. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. V. nurodė, kad buvo sustojęs likus 100 metrų iki nukentėjusios namų. Toks pakankamai didelis atstumas, teismo vertinimu, neabejotinai apsunkina asmens galimybę stebint aplinką laiku informuoti bendrininką, esantį namo viduje, apie pavojų, jei toks iškiltų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu V. V. nurodė, kad nesulaukęs M. D. išėjo namo. Šie duomenys kelia teismui pagrįstų abejonių dėl to, ar iš tiesų tarp M. D. ir V. V. buvo susitarimas veikti kartu apiplėšiant nukentėjusiąją, ar V. V. būtent tuo tikslu buvo šalia T. B. G. namų ir ar jo buvimas nurodytoje vietoje yra sietinas su aplinkos stebėjimu, taip prisidedant prie nusikalstamos veikos. Galimybės pašalinti kilusių abejonių nėra, todėl teismas jas vertina kaltinamųjų naudai ir V. V. dėl pareikštų kaltinimų išteisina neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o iš M. D. inkriminuojamo kaltinimo šalina faktines aplinkybes dėl veikos padarymo bendrininkų grupėje su V. V..

M. D. T. B. G. turtą pagrobė panaudodamas fizinį smurtą, o būtent ją pargriaudamas ir taip padarydamas kūno sužalojimus. Turto pagrobimas buvo įvykdytas įsibraunant į patalpą, o būtent į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą. Veika baigta. M. D. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyta M. D. veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. D. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą. Veika baigta, veikta tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat į nukentėjusiosios senyvą amžių, į pagrobto turto bendrą vertę (250 Lt). Šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Nukentėjusiajai padaryta žala yra atlyginta. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nustatytos apimties nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: M. D. yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis taip pat baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios. Tai leidžia spręsti, kad skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. M. D. turi gyvenamąją vietą, sulaikymo metu nedirbo, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį nėra. Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę, kiek mažesnę nei sankcijos vidurkis.

M. D. šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė 2013-12-30, tai yra iki jo atžvilgiu buvo priimtas 2014-03-19 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, todėl šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra bendrintina su minėtu 2014-03-19 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme. Šiuo nuosprendžiu teismas paskyrė bausmę už padarytą sunkų nusikaltimą, kai tuo tarpu 2014-03-19 teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė skirta už baudžiamąjį nusižengimą. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikytinas bausmių apėmimo principas. Į bausmę įskaitytina pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą M. D. atlikta bausmės dalis, jei ji buvo pradėta vykdyti.

Kaltinamasis M. D. buvo laikinai sulaikytas 2014-02-05, 11:00 val., 2014-02-06 teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas vėlesnėmis teismo nutartimis pratęstas. Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Skirtos kardomosios priemonės M. D. iki bausmės vykdymo pradžios, o kaltinamajam V. V. – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeistinos.

Daikto, o būtent mobilaus ryšio telefono aparato „NOKIA 108“ IMEI: 357271051480750, kuris po apžiūros buvo perduotas saugojimui nukentėjusiajai B. T. G. (t. I, b. l. 85), klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tai yra jis grąžintinas teisėtai savininkei B. T. G..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi skirtą bausmę subendrinti su 2014-03-19 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ją apimant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Įskaityti į bausmę M. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-05.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. D. kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti iki bausmės vykdymo pradžios.

V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. V. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo – nekeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, o būtent mobilaus ryšio telefono aparatą „NOKIA 108“ IMEI: 357271051480750, grąžinti B. T. G..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.