Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-744/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-20Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-02Šiaulių apygardos teismas
  3. T-308-339/2019Nutartis · 2019-12-23Telšių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
1A-146-744/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03732-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laisvydas Zederštremas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Nerijus Masiulis
Nuteistasis
J. S.
Advokatai
Marius Mikalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-744/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03732-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,nuteistajam J. S. ir jo gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 27 d., vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, tai yra įskaityta 100 Eur dydžio baudos dalis. J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš J. S. nuspręsta konfiskuoti 1 000 Eur valstybės nuosavybėn. Nustatyta, kad J. S. privalo sumokėti baudą (1 600 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas (duomenys neskelbtini), per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą antstoliui. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta nuteistajam panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, ir automobilio raktelius bei automobilio registracijos liudijimą, nuspręsta grąžinti savininkui J. S..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. sausio 26 d. apie 23.09 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 6,400 km vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausiai 1,52 ‰ alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Rolandas Sakalauskas prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti, konfiskuojant nuteistojo J. S. automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, paimant jį valstybės nuosavybėn. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, o konfiskuoti jo vertę (kuri yra ne mažesnė kaip 3 000 Eur, o ne 1 000 Eur, kaip tai nurodė teismas), yra nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnio 5 dalies nuostatas). Teigia, kad byloje nustatyta, jog automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo J. S., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų, visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę konfiskuoti yra būtina.

2.2. Prokuroro teigimu, teismas paminėto automobilio nekonfiskavo motyvavęs tuo, kad tas automobilis yra šeimos turtas, kuris labai reikalingas iš atokios gyvenamosios vietos nuvykti į darbo vietą bei globojant socialiai pažeidžiamą asmenį. Tačiau toks teismo motyvas, prokuroro nuomone, negali būti pagrindu teigti, kad konfiskuoti automobilį nėra tikslinga ar kad automobilio konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Byloje yra nustatyta, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. kovo 14 d. yra registruotas J. S. vardu. Šis automobilis buvo įsigytas J. S. būnant santuokoje su V. S., todėl šis automobilis yra laikytinas šeimos turtu. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad J. S., vairuodamas paminėtą automobilį neblaivus, juo važiavo kartu su savo sutuoktine V. S.. Pastaroji nurodė, kad įvykio dieną ji su savo sutuoktiniu J. S. važiavo iš kaimyno, kur šventė kaimyno gimtadienį. Vyras buvo gėręs nestipraus alaus ir du stikliukus brendžio. Pats J. S. teigė, kad žmona neleido jam važiuoti, bet jis šiai nepakluso ir pasakė, kad nesijaučia apsvaigęs. Prokuroras pažymi, kad tokie parodymai, jog nuteistasis prieš vairuodamas automobilį jautėsi gerai ar negalėjo žinoti, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnis nei 1,5 promilių, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pateisinti neteisėtą ir nusikalstamą elgesį.

2.3. Apelianto tvirtinimu, J. S. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausiai 1,52 promilių alkoholio. Prokuroro nuomone, esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,00 promilių iki 0,40 promilių. Be to, akivaizdu, kad ir V. S. galėjo ir turėjo suprasti, kad jos sutuoktinis vairuos neblaivus, tam nesukliudė ir kartu su juo važiavo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko apeliacinį skundą nuteistasis J. S. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nuteistasis nurodo, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“ yra parduotas, nes, pablogėjus materialinei padėčiai, buvo reikalingos lėšos šeimos būtiniems poreikiams patenkinti, be to, automobilis dėl atsiradusių defektų faktiškai nebegalėjo būti eksploatuojamas, jam buvo reikalingas brangus remontas. J. S. teigimu, jis nesuprato, kad jam grąžintas automobilis turi būti saugomas, nes apylinkės teismo nuosprendis gali būti apskųstas. Kad automobilis gali būti konfiskuotas remiantis prokuroro apeliaciniu skundu, automobilio pirkėjo jis taip pat neinformavo, nes pats to nežinojo.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu prokuroras Linas Vitkus prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis J. S. ir jo gynėjas advokatas Marius Mikalauskas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, J. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, J. S. paskirtos bausmės, todėl šie klausimai, sprendžiant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta iš J. S. nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir konfiskuota nuosprendyje nurodyta pinigų suma – 1 000 eurų. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėjo būti konfiskuotas automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Vertinant prokuroro apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, tai yra kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausiai 1,52 ‰ alkoholio. Abejonių dėl to, kad nuteistojo J. S. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors J. S. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau akivaizdu, kad be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog asmuo įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, todėl įvykio metu J. S. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

9. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimą, nustatė, kad šis automobilis yra registruotas nuteistojo J. S. vardu (54 b. l.), tačiau yra šeimos turtas (automobilis buvo įsigytas J. S. esant santuokoje su V. S. (98 b. l.)), ir atsižvelgdamas į tai, kad ši transporto priemonė labai reikalinga iš atokios gyvenamosios vietos nuvykti į darbo vietą bei globojant socialiai pažeidžiamą asmenį (102 b. l.), į ekonomiškumo ir proporcingumo bei teisinės valstybės principus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju konfiskuoti automobilį būtų netikslinga, todėl iš J. S. nusprendė konfiskuoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (1 000 Eur), o automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti jo savininkui J. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra logiškas ir pakankamai motyvuotas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, o konfiskuoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, yra nepagrįstas, atmestinas. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad V. S. galėjo ir turėjo suprasti, kad jos sutuoktinis J. S. vairuos neblaivus, tam nesukliudė ir kartu su juo važiavo, taip pat nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, o ne paties automobilio, konfiskavimas, neatitiktų bausmės paskirties ar teisingumo principo įgyvendinimo.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas (arba konfiskuotino turto vertės išieškojimas) yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti ir teisingą pusiausvyrą, tai yra turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatydamas J. S. priklausančio automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, įvertino tai, kad automobilis yra ne naujas (pirma registracija 2007 metais (54 b. l.)) ir apgadintas (vairuojant automobilį partrenkta į važiuojamąją kelio dalį išbėgusi stirna (136 b. l.)), atsižvelgė į tai, kad panašaus be defektų automobilio, kurio pirma registracija 2007 metais, orientacinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 1 230 Eur (97 b. l.) ir padarė išvadą, kad šio automobilio vertė šiai dienai galimai tik apie 1 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas automobilio vertės nustatymui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte (1 000 Eur). Prokuroras nustatytos automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės bylos proceso metu neginčijo, o apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė yra ne mažesnė kaip 3 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes prokuroras nepateikė jokių objektyvių duomenų jo nurodomai automobilio vertei pagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į J. S. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas aplinkybes, nusprendė, kad iš J. S. turi būti išieškota visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 000 Eur. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kvestionuoti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei teisingumo ir protingumo kriterijų.

11. Kaip jau minėta, prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėjo būti konfiskuotas automobilis, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma, todėl pateiktame apeliaciniame skunde prašoma konfiskuoti automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paimant jį valstybės nuosavybėn. Pasisakant dėl apeliacinio skundo reikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nuspręsta automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio raktelius ir automobilio registracijos liudijimą, grąžinti savininkui J. S.. Atsiliepime į apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis J. S. nurodė, kad šiuo metu automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra parduotas, nes jis nesuprato, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo jam iš saugojimo aikštelės grąžintas automobilis turi būti saugomas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, apie galimą automobilio konfiskavimą automobilio pirkėjo jis taip pat neinformavo (130-132, 142-144 b. l.). Aplinkybę, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo buvo perleistas trečiajam asmeniui, patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat VĮ Regitra 2019 m. balandžio 6 d. pažyma apie transporto priemones Nr. 1.13-S3-104, kurioje nurodyta, kad J. S. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (135, 138 b. l.). Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nusprendus grąžinti nuteistajam J. S. automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo raktelius ir registracijos liudijimą, jis nebuvo įpareigotas šiuos daiktus saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad J. S., būdamas ne teisininkas ir neturėdamas jokių teisinių žinių, galėjo sąžiningai suklysti dėl nuosprendžio įsiteisėjimo momento ir disponavo (pardavė) jam priklausančia transporto priemone ne siekdamas trukdyti procesui, bet sąžiningai manydamas, jog gali taip elgtis. Be to, kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. 2019 m. kovo 12 d. jau įvykdė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš jo nuspręsta konfiskuoti automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą ir sumokėjo valstybei 1 000 Eur (121 b. l.). Susidarius tokiai situacijai, kai automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šiuo metu priklauso sąžiningam trečiajam įgijėjui ir yra įvykdyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas tapo negalimu (BK 72 straipsnio 5 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra tinkamai individualizuota, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl keisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendį Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Sakalausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas