Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjai D. S., pareiškėjos atstovei L. D., atsakovo atstovei J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja skundo reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti, paaiškino, kad pati kreipėsi su tarnybiniu pranešimu į Vilniaus TM, tačiau skiriant nuobaudą į tai nebuvo atsižvelgta. Teigė, kad prarastus kvitus paliko seife. Dirbant Šalčininkų kelio poste jai išduotų kvitų kitiems pareigūnams grynųjų pinigų priėmimui išdavusi nebuvo, nes ten veikė bankas ir nebuvo poreikio priiminėti pinigus. Pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja atlygino žalą ir sumokėjo už prarastus kvitus. Darbdavys pareiškėjai pereinant dirbti į kitą postą neužtikrino tinkamo materialinių vertybių perdavimo-priėmimo, pareiškėja kvitus ir kitus dokumentus paliko poste seife, kad būtų užtikrintas kitos pamainos darbas. Inventorizacijos komisijos nariai buvo nubausti už tai, kad netinkamai atliko inventorizaciją. Atsakovo Departamento atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai paskirta proporcinga nuobauda, ji pažeidė pareigas, kurios numatytos tiesiogiai jos pareigybės aprašyme. Atsakovo Vilniaus TM atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos prarasti kvitai dingo, kur jie panaudoti, nėra aišku.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Pareiškėja D. S. yra Vilniaus teritorinės muitinės posto pamainos viršininkė, nuo 2015-04-12 Departamento generalinio direktoriaus 2015-03-24 įsakymu Nr. 1P(V)-97 pareigas atliekanti Kenos geležinkelio poste. Iki 2015-04-12 pareiškėjos pareigų atlikimo vieta buvo Šalčininkų kelio poste (t. 1, b. l. 65).

Pareiškėja 2015-10-22 surašė tarnybinį pranešimą Vilniaus TM viršininkui, prašydama pripažinti negaliojančiais dingusius mokesčių kvitus Nr. 2864597-2864600 (t. 1, b. l. 44-45). 2015-10-27 Departamento Finansų skyrius, gavęs pareiškėjos 2015-10-22 tarnybinį pranešimą, kreipėsi į Vilniaus TM viršininką dėl tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjos veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 48). 2015-11-02 Departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-833 buvo sudaryta komisija (toliau – komisija) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų ir pateikti motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą (t. 1, b. l. 46). Departamento generalinio direktoriaus 2015-11-24 įsakymu Nr. 1B-908 komisijos sudėtis buvo pakeista (t. 1, b. l. 47).

2015-11-30 komisija surašė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Vilniaus TM posto pamainos viršininkės D. S., atliekančios pareigas Kenos geležinkelio poste, veiksmų Nr. 7B-2381 (toliau – Išvada) (t. 1, b. l. 33-40), kurioje nustatė, kad D. S. neužtikrino jai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų Nr. 2864597-2864600 tinkamos apsaugos ir juos prarado, tuo pažeidė Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413, 7.28, 7.33 papunkčių reikalavimus, Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus, pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo ir siūlė skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Departamento direktorius 2015-12-23 įsakymu Nr. 1P-1272 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ ir 2016-01-13 įsakymu Nr. 1P-33 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015-12-23 įsakymo Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ pakeitimo“ pareiškėjai dėl Išvadoje nurodyto tarnybinio nusižengimo paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (t. 1, b. l. 29-30). Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kuris Taisyklių 4 punkte apibrėžiamas kaip kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; atleidimas iš pareigų.

Pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalį muitinės pareigūnai gali būti traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Materialinės atsakomybės esmė pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį – valstybės tarnautojo pareiga atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

Tarnybinės ir materialinės atsakomybės prigimtis, esmė, tikslai, teisinės pasekmės skiriasi. Pareiškėja skundžiamais Departamento įsakymais dėl griežtos apskaitos mokesčių kvitų apsaugos tinkamo neužtikrinimo buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn, komisijos Išvadoje ir skundžiamuose įsakymuose nurodant, kokius teisės aktus, reglamentuojančius pareigų atlikimą, pareiškėja pažeidė, tuo tarpu dėl kvitų praradimo materialinėn atsakomybėn nebuvo patraukta. Taigi, nors komisija Išvadoje ir nurodė aplinkybes, kad pareiškėja 2001-01-02 bei 2007-03-07 buvo sudariusi su Vilniaus TM sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės (Išvados septintasis lapas), tačiau sprendžiant dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo, pareiškėjos argumentai dėl su ja sudarytų individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarčių galiojimo (negaliojimo) aplinkybių iš esmės nėra teisiškai reikšmingi.

Kaip tarnybinis nusižengimas įvertinta tai, kad pareiškėja neužtikrino jai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų tinkamos apsaugos ir juos prarado, tuo pažeidė Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo nuostatas, o kartu ir Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus.

Vienas svarbiausių vidaus dokumentų, kuriame fiksuojami reikalavimai muitinės pareigūnui, jo atliekamos funkcijos, yra pareigybės aprašymas. Pagal Vilniaus TM viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus TM kelio posto pamainos viršininko, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo) poste pareigybės aprašymo (t. 1, b. l. 175-179), su kuriuo pareiškėja buvo pasirašytinai supažindinta, 5 punktą posto pamainos viršininko pareigybė reikalinga organizuoti ir vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai vykdytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės funkcijas. Pagal šio pareigybės aprašymo 7.3 punktą, posto pamainos viršininkas, be kita ko, turi gebėti užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą, o pagal 8.22 punktą kelio posto pamainos viršininkas privalo užtikrinti patikėtų materialinių vertybių bei griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą.

Departamento generalinio direktoriaus 2015-05-29 įsakymu Nr. 1B-413 patvirtinto Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo (t. 1, b. l. 61-64), su kuriuo pareiškėja pasirašytinai supažindinta 2015-06-08, 4 punkte numatyta, kad posto pamainos viršininko pareigybė reikalinga organizuoti muitinės posto pamainos darbą, vadovauti pamainai ir užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos muitinės posto kompetencijai priskirtos muitinės priežiūros priemonės, kitos pavestos užduotys, ir vadovauti muitinės postui nesant muitinės posto viršininko. Šio pareigybės aprašymo 7.28 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo užtikrinti patikėtų materialinių vertybių ir griežtos apskaitos blankų apskaitą ir apsaugą.

Pagal Departamento generalinio direktoriaus 2010-07-30 įsakymu Nr. 1B-501 patvirtintą Įmokų grynais pinigais priėmimo muitinės įstaigose instrukciją numatyta, kad tais atvejais, kai muitinės įstaigoje nėra banko kasos arba ji neveikia, įgaliotas muitinės pareigūnas priima sumokėtas įmokas grynaisiais pinigais, užpildydamas muitinės naudojamus numeruotus kvitus (t. 1, b. l. 180-194).

Vilniaus TM viršininko 2012-06-19 įsakymu Nr. 3B-140 pamainos viršininkai įtraukti į materialiai atsakingų asmenų, galinčių imti iš ūkio sandėlio turtą ir atsargas, sąrašą (t. 1, b. l. 84).

2014-12-18 atsargų išdavimo važtaraštis Nr. 4900230314 (t. 1, b. l. 60) patvirtina, kad Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkės pareigas ėjusiai pareiškėjai pasirašytinai buvo išduoti penki griežtos apskaitos mokesčių kvitai, kurių serijos Nr. 2864596-2864600. Byloje nėra ginčo, kad šie kvitai yra griežtos apskaitos dokumentai ir kad jų atžvilgiu pareiškėja yra materialiai atsakingas asmuo. Taigi pagal aptartas pareigybės aprašymų nuostatas jai kilo pareiga užtikrinti šių griežtos apskaitos dokumentų apsaugą. Tačiau pareiškėjos 2015-10-22 tarnybinis pranešimas, jos 2015-11-11 paaiškinimas (t. 1, b. l. 42-43) patvirtina, ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad iš penkių pareiškėjai išduotų griežtos apskaitos mokesčių kvitų keturi (kurių serijos Nr. 2864597-2864600) buvo prarasti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai, nes išsamiai neišanalizuotos nusižengimo padarymo aplinkybės. Nors pareiškėja skunde detaliau šio savo argumento nepaaiškina, tačiau iš pareiškėjos 2015-10-22 tarnybinio pranešimo, jos 2015-11-11 paaiškinimo komisijai (t. 1, b. l. 42-43), jos paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad pareiškėja teigia nepažeidusi pareigos užtikrinti minėtų griežtos apskaitos kvitų apsaugą, kadangi 2015-04-11, baigusi darbą Šalčininkų kelio poste, visus raktus nuo seifų bei seifuose esančius dokumentus, tarp jų ir dingusius kvitus, darbo priemones bei spaudus paliko poste, žodžiu perduodama posto viršininkui A. Ž..

Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems duomenims, todėl jais komisija pagrįstai nesirėmė. Visų pirma, 2015-04-12 atsargų vidinio judėjimo važtaraštis Nr. 4900240659 (t. 1, b. l. 59) patvirtina, kad pareiškėjai baigus darbą Šalčininkų kelio poste, aptariami griežtos apskaitos blankai nebuvo nei grąžinti į sandėlį, nei perduoti kitam atsakingam asmeniui, bet pareiškėjai buvo perduoti tolesniam jos kaip Kenos geležinkelio posto pamainos viršininkės funkcijų vykdymui. Pareiškėja kvitų jai perdavimą 2015-04-12 patvirtino savo parašu, taigi jų atžvilgiu ji ir toliau liko atsakingas asmuo. Be to, pareiškėja kaip materialiai atsakingas asmuo pasirašė 2015-07-08 inventorizavimo apraše – sutikrinimo žiniaraštyje Nr. 20150630VG100764 (t. 1, b. l. 55-57), kuriame patvirtino, kad pas ją yra griežtos apskaitos mokesčių kvitai bei kad ji atsako už šio turto išsaugojimą. Antra, pareiškėjos paaiškinimus, kad ji, baigusi darbą Šalčininkų kelio poste, kvitus paliko poste esančiame seife, paneigia tarnybinio patikrinimo metu duoti šio posto (duomenys neskelbtini) A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) K. P. paaiškinimai (t. 1, b. l. 67, 69). Taigi matyti, kad komisija tarnybini o patikrinimo metu ištyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, surinko kvitų apskaitos dokumentus, apklausė asmenis, galinčius žinoti tyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl neišsamiai išsiaiškintų nusižengimo aplinkybių.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad darbdavys, priėmęs sprendimą pakeisti jos pareigų atlikimo vietą, neįvykdė pareigos atlikti materialinių vertybių perdavimą, nesudarė jai sąlygų perduoti turimų darbo priemonių, tuo prisiimdamas tolesnę atsakomybę už materialinių vertybių apsaugą.

Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Kaip minėta, pareiškėja įtraukta į materialiai atsakingų asmenų, galinčių imti iš ūkio sandėlio turtą ir atsargas, sąrašą bei kvitų perdavimą patvirtino savo parašu, taigi turėjo suvokti, kad jų atžvilgiu yra atsakingas asmuo bei privalo užtikrinti tinkamą jų apsaugą ir naudojimą. Kvitai pareiškėjai buvo išduoti kaip pareigūnei, einančiai pamainos viršininkės pareigas ir turinčiai organizuoti tinkamą muitinės posto pamainos darbą. Pasikeitus pareiškėjos darbo vietai, jos pareigos nesikeitė, funkcijos ir toliau liko tos pačios, o kvitai buvo reikalingi pareiškėjai toliau vykdant pareigas kitame poste. Pareiškėjos paskutinę darbo dieną darbdavys nenurodė kvitų palikti ankstesnėje darbo vietoje, jokie rašytiniai dokumentai dėl kvitų perdavimų kitam atsakingam asmeniui nebuvo surašyti. Taigi pareiškėjai suvokiant, kad ji pasirašytinai yra paėmusi minėtus kvitus bei yra atsakinga už jų apsaugą, nebuvo pagrindo spręsti, jog aptariamus kvitus ji gali palikti, nesurašius dėl to jokio dokumento, ankstesnėje darbo vietoje. Kita vertus, pareiškėjai manant, kad kvitus, pasikeitus jos darbo vietai, ji privalo palikti poste, ji pati jokių perdavimo kitam atsakingam asmeniui įforminimo inicijavimo veiksmų nesiėmė, bet priešingai, pasirašė 2015-04-12 atsargų vidinio judėjimo važtaraštyje Nr. 4900240659, kuriame patvirtino, kad kvitai jai kaip atsakingam asmeniui yra perduoti tolesniam Kenos geležinkelio posto pamainos viršininkės funkcijų vykdymui.

Pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė Vilniaus TM viršininko 2012-07-19 įsakymu Nr. 3B-171 patvirtintą Vilniaus TM darbo reglamentą, kurio 83-84 punktuose numatyta tvarka, kaip perduodami reikalai, dokumentai, materialinės vertybės muitinės pareigūnus perkeliant į kitas pareigas (t. 2, b. l. 42-46). Teismas pažymi, kad ši tvarka reglamentuoja atvejį, kai muitinės pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas, tačiau šiuo atveju pareiškėjos pareigos nesikeitė, o pasikeitė tik jų atlikimo vieta, taigi tam tikri dokumentai (kaip šiuo atveju kvitai) pareiškėjai buvo reikalingi tolesniam jos tapačių funkcijų vykdymui. Kita vertus, matyti, kad ši tvarka nereglamentuoja griežtos apskaitos dokumentų perdavimo tvarkos, nes šie dokumentai turi būti perduodami specialia tvarka. Bet kokiu atveju, net ir atsakovui nesilaikant šios reikalų, dokumentų, materialinių vertybių perdavimo tvarkos, tai neatleido pareiškėjos nuo pareigos, kol kvitai pasirašytinai neperduoti kitam asmeniui, užtikrinti tinkamą jų apsaugą.

Pareiškėja savo argumentus grindžia Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, nuostatomis. Teismas pažymi, kad pagal šių taisyklių 9.2 punktą, turtas inventorizuojamas, kai keičiasi materialiai atsakingi asmenys, tokiu atveju pagal taisyklių 51 punktą inventorizuojama turto dalis, kuri perduodama vieno materialiai atsakingo arba atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam arba atsakingam asmeniui (pagal turto perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Pagal šias taisykles atsakovas būtų privalėjęs atlikti inventorizaciją tik tuo atveju, jeigu pareiškėjai išduotų griežtos apskaitos kvitų atžvilgiu būtų keitęsis atsakingas asmuo. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjos paskutinę darbo dieną Šalčininkų kelio poste atsakingas kvitų atžvilgiu asmuo nesikeitė, todėl jokių inventorizacijos dokumentų, patvirtinančių, kad minėti griežtos apskaitos kvitai buvo perduoti kitam atsakingam asmeniui, nebuvo surašyta.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovo komisija išsamiai išnagrinėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir nustačiusi pareiškėjai patikėtų kvitų praradimo faktą, Išvadoje pareiškėjos veiksmus teisingai įvertino kaip pareiškėjos pareigybės aprašyme įtvirtintos pareigos užtikrinti griežtos apskaitos blankų apsaugą netinkamą vykdymą, atitinkamai, ir Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad tarnybinio patikrinimo metu išsamiai neišanalizuota jos kaltės forma. Iš Išvados turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju, kaip to reikalauja Taisyklių 21 punktas, komisija nustatė konkrečią pareiškėjos kaltės formą (aplaidumą) ir tinkamai tokią išvadą motyvavo. Šiuo aspektui papildomai pažymėtina, kad pareiškėja buvo tinkamai supažindinta su pareiga užtikrinti griežtos apskaitos blankų apsaugą, ji turi didelę darbo muitinėje patirtį, todėl, pasirašytinai išdavus jai griežtos apskaitos kvitus, turėjo suvokti šių dokumentų pobūdį ir tai, kad privalo imtis visų būtinų priemonių, kad kvitai nebūtų prarasti. Kaip spręstina iš aptartų aplinkybių, pareiškėja ne kartą raštu patvirtino, kad kvitai yra jai perduoti ir ji atsako už jų išsaugojimą. Matyti, kad pareiškėjai kaip posto pamainos viršininkei buvo sudarytos techninės ir organizacinės galimybės jai patikėtų dokumentų saugojimui, tokie dokumentai galėjo būti saugomi postuose esančiuose seifuose (t. 1, b. l. 149). Taigi teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjos veiksmuose kaltę (aplaidumą) kaip tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas teisingai įvertino, kad pareiškėjos veiksmuose yra visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; atleidimas iš pareigų. Pareiškėjai atsakovas skyrė antrąją pagal švelnumą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo <...>. Teismo vertinimu, atsakovas, parinkdamas konkrečią pareiškėjai skirtinos tarnybinės nuobaudos rūšį (papeikimą), neįvertino visų nuobaudos rūšiai parinkti reikšmingų aplinkybių, todėl paskyrė per griežtą nuobaudą.

Kaip minėta, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja griežtos apskaitos kvitus prarado tyčia. Nors prarasti griežtos apskaitos mokesčių kvitai naudojami renkant valstybės rinkliavas, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl jų praradimo kilo ar realiai gali kilti konkrečios neigiamos pasekmės valstybės rinkliavų surinkimo interesams (pvz., kvitai buvo neteisėtai panaudoti ar atsirado reali galimybė juos neteisėtai panaudoti). Pats atsakovas nesiėmė jokių priemonių tam, kad dėl prarastų kvitų nekiltų neigiamų pasekmių, tuo tarpu teismui pateikti duomenys, kad būtent pareiškėja savo sąskaita rūpinosi, kad būtų užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms, ji užsakė pranešimą dienraštyje prarastus kvitus laikyti negaliojančiais (t. 2, b. l. 47-52). Parenkant tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgta į reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėja neslėpė kvitų praradimo, bet priešingai, apie tai 2015-10-22 tarnybiniu pranešimu pati informavo Vilniaus TM vadovą (t. 1, b. l. 44-45). Be to, teismo vertinimu, pareiškėjai skiriant papeikimą, nepakankamai atsižvelgta į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, t. y. į tai, kad pareiškėja yra ilgametė muitinės pareigūnė, ne kartą skatinta, nuolat tobulina kvalifikaciją. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo tikslai būtų pasiekti pareiškėjai paskiriant švelnesnę nuobaudą – pastabą. Todėl skundžiami Departamento įsakymai šiuo aspektu keistini, atitinkamai, iš dalies tenkinant pareiškėjos skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjos D. S. skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ ir 2016 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 1P-33 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1P-1272 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ pakeitimo“, kuriais D. S. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, ir už Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1B-833 sudarytos komisijos 2015 m. lapkričio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2381 nurodytą tarnybinį nusižengimą D. S. paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Likusią pareiškėjos D. S. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.