- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- I1-6875-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01204-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, jog 2020-12-14 apie 15.20 val. pareiškėjui būnant Marijampolės PN kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelyje, kitoje kameroje kalėjęs nuteistasis Č. K. užlipo ant pastato stogo ir iš viršaus apšlapino pareiškėją. Dėl to pareiškėjas pasijuto pažemintas, sukrėstas, patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Marijampolės PN pareigūnų neveikimo, kadangi nei jis, nei kiti nuteistieji nebuvo įspėti, jog Č. K. yra ant pastato stogo. Pareiškėjo nuomone, esant tokiai situacijai, nuteistieji neturėjo būti vedami į pasivaikščiojimo kiemelius. Pažymėjo, kad su Č. K. draugiškų santykių nepalaiko, o dėl pataisos namų pareigūnų aplaidumo, minėtas nuteistasis pareiškėją pažemino. Dėl šio įvykio pareiškėjas daug kartų raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją, gydytoją ir psichologus, tačiau prašymai buvo pradanginami, į juos neatsakoma. Papildomai pažymėjo, kad nuteistasis Č. K. pataisos namuose buvo įdarbintas tvarkiniu, nors turėjo būti nubaustas už padarytą pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, tai tik patvirtina, jog pataisos namuose jis yra žeminamas ir diskriminuojamas.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2020-12-15 vizito pas pataisos namų psichologę metu buvo supykdytas, apšauktas, negavo reikiamos psichologinės pagalbos. Nurodė, jog į vizitą atėjo susinervinęs, kadangi telefonu sužinojo apie artimo žmogaus netektį. Psichologė su pareiškėju ėmė bendrauti grubiai, piktai, priekaištavo dėl jo rašomų skundų. Pagautas afekto būsenos pareiškėjas išėjo iš kabineto ir pavadino psichologę necenzūriniu žodžiu. Už tai buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu. Pareiškėjo nuomone, minėtą konfliktą išprovokavo ne jis, o pataisos namų psichologė, todėl pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai.
Dėl visų šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasinėmis kančiomis, sveikatos pablogėjimu, stresu, nuolatine įtampa, baime, orumo pažeminimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10-15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad 2020-12-14 apie 10.15 val. jaunesnysis specialistas S. M. patikrino nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemelius ir jokių vizualinių gedimų ar metalinių virbų įpjovų nepastebėjo. Nuteistieji Č. K., P. Ž. ir A. L. į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1 buvo išvesti 13.00 val., prieš tai jiems buvo atlikta dalinė krata. Apie 13.20 val. pakartotinai patikrinus pasivaikščiojimo kiemelį, visi nuteistieji buvo jame. Po 7 minučių vyriausiasis specialistas E. A. budėtojams pranešė, kad kiemelyje nėra Č. K.. Patikrinus kiemelį Nr. 1 buvo aptiktas atlenktas metalinis virbas kiemelį dengiančiose grotose, todėl nustatyta, kad minėtas nuteistasis išlipo ant pastato stogo per atsiradusį plyšį. Pro tą pačią angą Č. K. sugrįžo į kiemelį 15.15 val., po pokalbio su pareigūnais. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 18.1 punkto reikalavimus ir nuteistųjų dienotvarkę, todėl buvo nubaustas drausmine nuobauda. Atsakovės atstovas nurodė, kad vizitų pas pataisos namų psichologę metu pareiškėjas elgiasi įžūliai, konfliktiškai. 2021-01-07 apie 13.30 atvedus pareiškėją pas psichologę, jis ėmė reikšti nepasitenkinimą, kelti balso toną, o paprašius nusiraminti – išėjo iš patalpos keikdamasis, rėkdamas “debile tu debile, nesveika, psichinė”. Į pastabas pareiškėjas nereagavo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 12 straipsnio 1 bei 2 dalies reikalavimus, todėl buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu. Atsakovės atstovo teigimu, vien tai, jog pareiškėjas yra nepatenkintas ir pasipiktinęs visa bausmių vykdymo sistema, nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareigūnai prieš pareiškėją neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo saugumo, dėl ko pareiškėjas buvo pažemintas kito nuteistojo, taip pat nepriimant ir nenagrinėjant pareiškėjo teikiamų skundų bei nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos dėl konflikto su pataisos namų psichologe.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kalinamas Marijampolės pataisos namuose nuo 2018-10-31 (b. l. 16). Atsakovės atstovo pateiktuose Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų S. M. ir V. Ž. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 17-18) nurodyta, jog 2020-12-14 apie 10.15 val. Minėti pareigūnai atliko pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimus ir jokių gedimų ar metalinių grotų, dengiančių kiemelius, įpjovimų nenustatė. Apie 13.00 val. iš kameros Nr. 19 į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1 buvo išvesti nuteistieji Č. K., P. Ž. ir A. L., prieš tai jiems buvo atlikta dalinė krata. Apie 13.20 val. atlikus pakartotinį patikrinimą, visi nuteistieji buvo kiemelyje, tačiau po 7 minučių atėjęs vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai E. A. pranešė, kad kiemelyje nėra Č. K.. Apžiūrėjus kiemelį nustatyta, kad metalinėse grotose yra atlenktas virbas ir padaryta anga, per kurią minėtas nuteistasis pateko ant pastato stogo. Po pokalbio su E. A., Č. K. nulipo nuo stogo apie 15.15 val. ir buvo nuvestas į kamerą. Vadovaujantis šiais tarnybiniais pranešimais bei atsižvelgiant į Č. K. rašytinį pasiaiškinimą, kuriame jis atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes (b. l. 28), 2020-12-23 Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 82/04-1863 Č. K. buvo nubaustas drausmine nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (b. l. 29). Nutarime konstatuota, kad nuteistasis pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių ir Marijampolės PN direktoriaus 2017-03-30 įsakymu Nr. 4/07-77 patvirtintos dienotvarkės reikalavimus. Nei aptartuose tarnybiniuose pranešimuose, nei nutarime dėl nuobaudos skyrimo nebuvo užfiksuotas nuteistojo Č. K. elgesys, kurį skunde nurodo pareiškėjas – šlapinimasis ant kitų nuteistųjų.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės PN pateiktoje 2021-01-08 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto V. Ž. pažymoje Nr. 106/05-29 nurodyta, kad 2020-12-14 14.40 val. minėtas pareigūnas išgirdo beldimą į pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 duris. Paklausus nuteistųjų, kas atsitiko, kiemelyje buvę nuteistieji A. Ž. ir D. V. paaiškino, kad kažkas prišlapino kiemelyje, todėl prašė pervesti juos į kitą pasivaikščiojimo kiemelį (b. l. 162). Teismas neturi pagrindo abejoti pataisos namų darbuotojo tiesiogiai atliekant savo pareigas parengta pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėjas pataisos namų pareigūnams 2020-12-14 nesiskundė dėl to, jog kitas nuteistasis jį apšlapino. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pranešęs apie netinkamą Č. K. elgesį pataisos namų administracijai nedelsiant po skunde nurodomo įvykio ar siekęs apginti savo, kaip teigia, pažeistas teises per laikotarpį nuo 2020-12-14 iki pat 2020-12-29, kuomet pirmą kartą raštu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių (b. l. 46-48). Byloje pateiktame pataisos namų 2021-01-27 atsakyme į pareiškėjo 2020-12-29 skundą taip pat nurodoma, jog nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji pareigūnams nepranešė apie tai, jog Č. K. šlapinosi nuo pastato stogo (b. l. 40-41). Minėtame rašte pažymėta, kad pareiškėjas pareigūnams 2020-12-14 išsakė nusiskundimą tik tuo, jog pasivaikščiojimo kiemelyje tvyro šlapimo kvapas. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus psichologės 2021-01-08 pažymos Nr. 55/04-7 (b .l. 45) matyti, jog pareiškėjas 2020-12-15 Č. K. elgesiu ir pareigūnų aplaidumu skundėsi pataisos namų psichologei. Tačiau šioje pažymoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas yra neigiamai nusiteikęs su juo dirbančių pareigūnų atžvilgiu, linkęs pasitelkti manipuliaciją, demonstratyvumą, siekiant sau naudingų tikslų. Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo charakteristiką, teismas jo teiginius vertina kritiškai, juolab, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes apie Č. K. elgesį. Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus 2021-06-10 pažymoje Nr. 55/04-366 (b. l. 30-31) taip pat nurodyta, kad pareiškėjui dėl šių psichologinės konsultacijos metu išsakytų aplinkybių buvo pasiūlyta kreiptis į Kriminalinės žvalgybos skyrių, tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų tai daręs.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo Č. K. 2020-12-14 padaryto bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimo pakartotinis vertinimas ir jam skirtos drausminės nuobaudos pagrįstumas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Nagrinėjamu atveju vertintini tik Marijampolės PN pareigūnų veiksmai, susiję su pareiškėjo saugumo užtikrinimu, tačiau jokių objektyvių duomenų apie neteisėtą pareigūnų neveikimą būtent pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta. Išnagrinėjęs ginčo faktines aplinkybes teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp nuteistojo Č. K. padaryto drausmės pažeidimo ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Kadangi teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą šioje dalyje, pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Skunde pareiškėjas teigia, jog laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki 2020-12-31 nuolat teikė prašymus pataisos namų direktoriui, gydytojui ir psichologams, prašė suteikti psichologinę pagalbą, tačiau jo prašymai buvo nenagrinėjami, pradanginami.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 42) nustatyta, kad minėtu laikotarpiu uždarojoje zonoje laikomų nuteistųjų rašytinių skundų, prašymų ir pareiškimų registracijos žurnale įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus nėra, išskyrus 2020-12-29 teiktą prašymą, kuris buvo išnagrinėtas 2021-01-27 Marijampolės PN raštu (b. l. 40-41). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas aptartu laikotarpiu buvo konsultuotas psichologo 2020-12-15 (b. l. 45). Pažymėtina, kad psichologo konsultacijos pareiškėjui buvo teikiamos ir 2021-01-06, 2021-01-07, 2021-01-15 ir 2021-01-18, taigi, nėra pagrindo teigti, jog psichologinė pagalba jam buvo neteikiama. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020-12-31 pareiškėjo teikti prašymai nebuvo išnagrinėti raštu, kadangi pareiškėjas rašytinių atsakymų atsisakė (b. l. 48-51, 54-55). Duomenų apie kitus pareiškėjo teiktus, tačiau neužregistruotus prašymus byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda už vizito pas psichologę metu įvykusį konfliktą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog vadovaujantis Marijampolės PN Drausmės komisijos siūlymu (b. l. 62), Marijampolės PN direktoriaus 2021-01-12 nutarimu Nr. 82/04-33 (b. l. 63) pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu – už tai, kad 2021-01-07 apie 13.30 val. išvadino pataisos namų psichologę „neadekvačia debile“ ir nereagavo į pastabas nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pagal kurį nuteistiesiems draudžiama naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis, bei 12 straipsnio 1 ir 2 dalį, kurios numato, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pažeidimas buvo užfiksuotas Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. Ž. tarnybiniame pranešime (b. l. 60).
BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Pareiškėjas skunde iš esmės neginčija, kad padarė BVK 12 ir 110 straipsniuose reglamentuojamų taisyklių pažeidimą, t. y. pavadino pataisos namų psichologę „neadekvačia debile“. Šią aplinkybę pripažino ir pataisos namams teiktame pasiaiškinime (b. l. 61), tačiau teigia, kad tokį jo elgesį išprovokavo pati Psichologinės tarnybos specialistė. Teisinosi, jog buvo įpykęs, dirglus, todėl pratrūko, pagautas afekto būsenos. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Pareiškėjo argumentai apie kilusias negatyvias emocijas ir nesusivaldymą yra visiškai subjektyvaus pobūdžio ir niekaip nepateisina pareiškėjo nemandagaus, agresyvaus elgesio su pataisos namų darbuotojais.
Patikrinus bylos faktines aplinkybes įrodymų vertinimo aspektu, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas buvo teisėtai nubaustas už teisės aktuose nustatytų draudimų tyčinį nesilaikymą. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (paskirta švelniausia BVK 142 straipsnyje reglamentuota nuobaudos rūšis – papeikimas), todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Marijampolės PN direktoriaus nutarimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Pažymėtina, kad minėtas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo yra nenuginčytas ir galiojantis. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, iš esmės nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių aplinkybių ir jas detalizuojančių argumentų, kurie pagrįstų, jog Marijampolės PN veiksmai buvo neteisėti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.