Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2016 m. sausio 1 d. apie 13.35 val. viešoje vietoje - Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be to, sulaikytas ir vežamas į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje įžeidinėjo įžeidžiančiu žodžiu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąjį patrulį A. R. ir būrio vadą A. N., įžeisdamas jų garbę ir orumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Č. teisme pagal jam inkriminuotinus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną su R. V. ėjo link jo tėvo namų pusės. Buvo išgėrę. Einant pro prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę pamatė pareigūnų automobilį. Pareigūnai sėdėjo priekyje, o gale sėdėjo asmuo su atidarytomis durelėmis. Kiek pamena, tai buvo R. pažįstamas. R. jį užkalbino. Pats ėjo į priekį ir atsigręžęs pamatė, kad pareigūnai sulaikinėja jo draugą. Priėjo prie pareigūnų, paklausė kokios aplinkybės, jie paaiškino, kad jis netinkamai elgiasi. Pareigūnų paprašė eiti savais keliais, kad jie yra nedaug išgėrę. Pareigūnai jo nesiklausė, draugas jų atsiprašė, bet jį vis tiek sulaikinėjo ir vežė į policijos komisariatą. Priėjo gražiai ir kultūringai bendravo su pareigūnais, nesikeikė. Pareigūnų parodymai neteisingi. Viešoje vietoje nesikeikė. Ar V. keikėsi, negali pasakyti. Tik paklausė kodėl sulaiko asmenį. Automobilyje gerai nepamena, todėl ir prašė išreikalauti vaizdo ir garso medžiagą. Negali nei neigti, nei teigti, kad įžeidė pareigūnus. Prašė išreikalauti medžiagą, tačiau dėl kažkokių trikdžių jos nėra. Su įžeidimu negali nei sutikti, nei neigti. R. V. - pažįstamas asmuo, jo tikslios gyvenamosios vietos nurodyti negali.

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad M. Č. yra matytas kiek liečia įvykį. Datos, detalių nepamena, L. gatvėje stovėjimo aikštelėje sulaikė pilietį D. R., kuris sėdėjo tarnybiniame automobilyje, jie laukė kito ekipažo. Sėdint pastebėjo ateinančius du asmenis, kurie ėjo pro jų automobilį ir sulaikyto asmens kažko paklausė. Pats pasiūlė eiti toliau, kitas asmuo, ne M. Č. pasakė „ką aiškini“. Pradėjus su jais bendrauti, prasidėjo keiksmažodžiai, tiksliai kokie, nepamena. Nepamena, ar keiksmažodžius išsakė abu, įvykių daug. Keiksmažodžiai buvo išsakyti viešoje vietoje. Įžeidimai, kiek pamena, buvo nukreipti jų atžvilgiu. Įžeidimai buvo pristatant asmenį į komisariatą, išsakyti tarnybiniame automobilyje. Kuris asmuo įžeidinėjo, nepamena. Žodžių dabar pasakyti negali. Asmuo buvo neblaivus. Automobilyje įrašas yra daromas. Negali nurodyti priežasčių kodėl nėra garso, negali paaiškinti. Įrašymo įrenginiai yra nuolat taisomi. Agresyvesnis buvo gal kitas su M. Č. buvęs asmuo. Patys protokolo nerašė. Liudytojui susipažinus su byloje esančiu jo tarnybiniu pranešimu, A. N. pažymėjo, kad taip ir buvo, kaip nurodyta pranešime. Necenzūriniai žodžiai buvo išsakyti viešoje vietoje prie automobilio. Keikėsi abu asmenys. Žmonių aplink buvo, jie galėjo girdėti. Jie dėmesį atkreipė. Automobilyje buvo pasakytas vienas žodis. M. Č. paklausė „ar mums nukreiptas?“, jis patvirtino. Įžeidimas buvo. Prie automobilio įžeidimo nebuvo, tik necenzūriniai žodžiai. Viešoje vietoje M. Č. tikrai keikėsi. Laukė kito pareigūnų ekipažo. Stovėjo prie automobilio apie 10 minučių, jie visą tą laiką vartojo keiksmažodžius, todėl ir buvo sulaikyti. Buvo išsakyta eilė keiksmažodžių. Automobilyje pristatant pavadino taip, kaip nurodyta tarnybimniame pranešime. Dar buvo patikslinta, ar jis bendrai apie sistemą, ar tai nukreipta jiems, sakė „taip“. Asmeniškai su šiuo asmeniu konfliktų neturi. Iš pradžių visos situacijos neprisiminė, bet susipažinus su jo rašytu tarnybiniu pranešimus, prisiminė visą situaciją. Nesakė, kad asmuo viešoje vietoje nesikeikė.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad M. Č. matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu. Kiek pamena, turėjo iškvietimą (duomenys neskelbtini), sulaikė asmenį, kuris įvykdė vagystę. Pro šalį ėję vaikinai iškeikė, todėl iškvietė kolegas, jiems perdavė ankščiau sulaikytą asmenį. M. Č. vežė patys. Tiksliai kuris keikėsi, nepamena. Būna, kad vaizdo įraše nėra garso, nežino, ar gali įtakoti šaltis. Liudytojui susipažinus su byloje esančiu jo tarnybiniu pranešimu, A. R. pažymėjo, kad informacija tarnybiniame pranešime užfiksuota teisingai. Vienas asmuo automobilyje keikė juos, tai buvo M. Č.. Jis juos (pareigūnus) įžeidė, pats paklausė „ar mums skiriate?“, sakė „taip“. Tikriausiai keikė todėl, kad sulaikė. Asmuo buvo neblaivus. Viešoje vietoje keikėsi abu asmenys, kuris kuriuos žodžius išsakė, pasakyti negali. M. Č. keikėsi viešoje vietoje ir automobilyje išsakė tą žodį. Asmeniškai su šiuo asmeniu konfliktų neturi.

Liudytojas P. G. teisme parodė, kad asmeniškai M. Č. nepažįstamas, tik kas liečia tarnybines pareigas. Asmens įvykio vietoje nematė, situaciją vertino pagal gautą medžiagą, tarnybinius pranešimus. Nepamena, ką dėl įvykio sakė M. Č., ar prisipažino ar ne.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibrėžiamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Taigi, ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl šio pažeidimo inkriminavimui būtina nustatyti, kad pažeidimą padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti.

Nors M. Č. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo kaltę padarius ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus patvirtina byloje įrodymų visuma. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą byloje, sprendžia, kad M. Č. kaltė padarius pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu (2016-01-01, 13.51 val. M. Č. nustatytas 1,69 prom. girtumas), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų A. R. ir A. N. tarnybiniais pranešimais, taip pat teisme apklaustų liudytojų duotais parodymais.

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad taip ir buvo, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime; M. Č. viešoje vietoje tikrai keikėsi; asmuo buvo neblaivus; žmonių aplink buvo, jie galėjo girdėti; stovėjo prie automobilio apie 10 minučių, jie visą tą laiką vartojo keiksmažodžius, todėl ir buvo sulaikyti; buvo išsakyta eilė keiksmažodžių; automobilyje pristatant pavadino taip, kaip nurodyta pranešime; iš pradžių visos situacijos neprisiminė, bet susipažinus su jo rašytu tarnybiniu pranešimus, prisiminė visą situaciją; įžeidimai, kiek pamena, buvo nukreipti jų atžvilgiu.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad informacija tarnybiniame pranešime užfiksuota teisingai; vienas asmuo automobilyje keikė juos, tai buvo M. Č.; jis juos (pareigūnus) įžeidė, pats paklausė „ar mums skiriate?“, sakė „taip“; tikriausiai keikė todėl, kad sulaikė; asmuo buvo neblaivus; viešoje vietoje keikėsi abu asmenys; M. Č. keikėsi viešoje vietoje ir automobilyje išsakė tą žodį.

Akivaizdu, kad liudytojų A. N. ir A. R. duoti parodymai yra nuoseklūs, detalizuoti, atitinkantys pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose; 2-3 b. l.) užfiksuotas aplinkybes, papildantys vieni kitus. Liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa. Duomenų, kad policijos pareigūnai, davę M. Č. kaltinančius parodymus, būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų siekę jį melagingai apkalbėti, byloje nėra. Kaip jau minėta, policijos pareigūnai A. N. ir A. R. aiškiai įvardino, kad M. Č. būdamas neblaivus viešoje vietoje keikėsi, šalia buvo ir kitų asmenų; be to, pareigūnai nurodė koks žodis buvo išsakytas tarnybiniame automobilyje jų, kaip pareigūnų, atžvilgiu ir įvertinus jo reikšmę, jis laikytinas policijos pareigūnus įžeidžiančiu žodžiu. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad M. Č. suprato, kad A. R. ir A. N. yra policijos pareigūnai, žinojo, kad jo veiksmai yra neteisėti, tačiau norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Vien tai, kad dėl tam tikrų techninių kliūčių policijos pateiktas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio yra be garso, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju nebuvo padaryti atitinkami teisės pažeidimai. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Šiuo atveju liudytojų – policijos pareigūnų duoti parodymai yra tinkamas ir pakankamas įrodinėjimo šaltinis. Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme pripažino, kad negali nei neigti, nei teigti, kad įžeidė pareigūnus. Tai tik patvirtina, kad M. Č. dėl girtumo tikrosios faktinės situacijos galėjo ir neprisiminti.

M. Č. būdamas neblaivus viešoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. M. Č. neteisėti veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies požymius, nes M. Č. įžeidinėjo policijos pareigūnus, įžeisdamas jų garbę ir orumą. Atsižvelgiant, kad M. Č. sulaikytas ir vežamas į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje įžeidinėjo pareigūnus vienu įžeidžiančiu žodžiu, o ne įvairiais – kaip nurodyta protokole, tuo pagrindu patikslintinas kaltinimas. Kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir asmens teisinės padėties šiuo atveju nesunkina.

M. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Skirdamas M. Č. nuobaudas, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, M. Č. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, M. Č. už pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos piniginės baudos, šiek tiek didesnės nei minimalios. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles taikant nuobaudų apėmimo būdą, nes ATPK 174 straipsnyje bei ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimai sudaro idealiąją sutaptį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas

nutarė:

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį - 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį - 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. Č. galutinę subendrintą nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.