Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas, advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jie pasidalino kilnojamąjį turtą, bet nepasidalino buto. Jų santuoką teismas nutraukė dar 1997 m. sausio mėn., kai nebuvo privalomas turto padalinimas. Turtu – butu, nuolat, nuo santuokos nutraukimo, naudojasi ieškovė D. R.. Šiuo metu vyksta namo renovacija, o ieškovei gyvenant vienai, ji prisiima ir visas renovacijos (remonto) išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. R. patvirtino, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta.“ <...>. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas G. R. ieškinį pripažino visiškai, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą.

CPK 268 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė D. R. (ikisantuokinė pavardė – V.) ir G. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo 1997 m. sausio 16 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-0142/1997, jų santuoka nutraukta. Tai patvirtina ir teismui pateiktas 1997 m. kovo 19 d. ištuokos liudijimas AL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. liepos 14 d. išrašo matyti, kad Butas/Patalpa – Butas su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise, po ½ dalį buto, priklauso D. R. ir G. R.. Jokių duomenų, kad šalių santuokoje įgytas turtas būtų padalintas, byloje nėra. Tačiau byloje esantys duomenys bei bylos šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuolat, nuo santuokos nutraukimo, naudojasi ieškovė D. R.. Ieškovė moka visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius.

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydama padalinti ieškovės D. R. ir atsakovo G. R. santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,55 kv. m., gyvenamasis plotas 29,51 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini). D. R. asmeninėje nuosavybėje paliekant visą butą, o G. R., asmeninėje nuosavybėje palikti visą kitą kilnojamąjį turtą, kuris jam liko šalims pradėjus gyventi atskirai. Atsakovas G. R. su tuo sutinka, jokio ginčo tarp šalių nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį režimą, teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nors nagrinėjamoje byloje ginčo turtas įgytas 1992 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK), tačiau bylą dėl šio turto padalijimo ir nuosavybės teisės į šį turtą gynimo teismas turi spręsti pagal galiojančio CK normas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. santuokos metu, todėl paprastai toks turtas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nutraukus šalių santuoką bute gyveno (juo naudojosi), jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius tik ieškovė D. R.. Be to atsakovas G. R. patvirtinęs, kad jis sutinka, kad santuokoje įgytas turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausytų jo buvusiai žmonai, ieškovei D. R..

Teismas šiuo atveju laiko, kad nors butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad faktiškai jį valdė ir juo naudojosi ieškovė, atsakovas tam neprieštarauja, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad esant abiejų buvusių sutuoktinių susitarimui, minėtas butas atitenka ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažintina, kad D. R. ir G. R. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,55 kv. m., gyvenamasis plotas 29,51 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini), kurio sutuoktiniai nutraukdami santuoką nepasidalijo. Todėl yra pagrindas padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei D. R. asmeninės nuosavybės teise palikti visą butą, o G. R. asmeninėje nuosavybėje palikti visą kitą kilnojamąjį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų.

Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš atsakovo turėtų būti priteisiamas žyminis mokestis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 174,00 Eur (ieškovė D. R. buvo atstovaujama advokatės Nijolės Raulušaitienės VGTP Tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr.)TP-21-T-2079-7503) ir 5,25 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiuo atveju teismas, spręsdamas išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, atsižvelgė į Kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija – lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmu ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovo elgesys bylos procese buvo tinkamas. Atsakovas G. R. iš karto, vos tik gavęs ieškovės ieškinį pateikė teismui rašytinį sutikimą, kad jis sutinka, kad santuokoje įgytas ir jų (G. R. ir D. R.) nepasidalintas turtas – butas, atitektų ieškovei, jo buvusiai žmonai D. R.. Atsakovas atvyko ir į teismo posėdį bei pripažino ieškinį, pasirašydamas standartinę ieškinio pripažinimo formą. Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakovas negali patirti bylinėjimosi išlaidų, kadangi jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, niekaip nedidino bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei atiteko nekilnojamasis turtas, kuris nebuvo padalintas nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką 1997 metais. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį ir iš atsakovo G. R. valstybei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Padalinti D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 45,55 kv. m., gyvenamasis plotas 29,51 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

Palikti G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėje nuosavybėje visą kitą kilnojamąjį turtą, kuris jam liko šalims pradėjus gyventi atskirai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.