Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, S. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, auginančios du vaikus, aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, skundą dėl 2016-10-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30N-76327531-16 panaikinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-31 E. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 124¹ str. 2 d., dėl to, kad jis 2016-10-31 14.35 val. Klaipėdos r. sav. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinėje pusėje), vairuodamas transporto priemonę „AUDI A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone (b.l. 7-8).

2016-10-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu Nr. 30N-76327531-16 E. Ž. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. buvo paskirta nuobauda — 28 EUR bauda.

2016-11-25 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo E. Ž. skundas dėl 2016-10-31 nutarimo. Skundu asmuo padarytą administracinį teisės pažeidimą ginčija, nurodo, jog buvo būtinybė išsikviesti medikus, medikus iškvietė policijos pareigūnai. Medikams atvykus, jam buvo nustatytas širdies sutrikimas, dėl to jis buvo išvežtas į miesto ligoninę, ten jam buvo suteikta medicininė pagalba, prideda kardiogramą (b.l. 4), kuri buvo padaryta įvykio vietoje. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.

E. Ž. teisme savo skundą palaikė bei parodė, jog 2016-10-31 vairuojant automobilį prie išvažiavimo į kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda pajuto, kad jam sutriko širdies ritmas, t.y. ne taip kaip reikia plaka širdis, sustojo sankryžoje prie „(duomenys neskelbtini)“ žiedo ir skambino medikams, kad jam suteiktų medicininę pagalbą. Kai skambino, automobilio variklis nebuvo išjungtas. Kai jis pradėjo važiuoti, privažiavo policijos pareigūnai, jis paprašė pareigūnų, kad jie iškviestų medicininę pagalbą, tuo metu jau nebekalbėjo telefonu. Turi sveikatos problemų, kodėl vairavo automobilį, kai pasijuto blogai, paaiškinti negali Atvyko medikai, jam padarė širdies kardiogramą ir išgabeno į miesto ligoninę.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad 2016-10-31 patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. K., ties nusileidimu į „(duomenys neskelbtini)“ žiedą buvo tarnybiniame automobilyje, pastebėjo, jog vairuotojas rankomis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kaire ranka laikė telefoną pridėjęs prie ausies, tuo metu jo vairuojama transporto priemonė pajudėjo. Pareigūnai asmenį iškart sustabdė. Asmuo (E. Ž.) teigė, jog jam pasidarė blogai ir jis važiuodamas pasiskambino šeimos gydytojai, kad priimtų vizitui. Pareigūnai pasikvietė E. Ž. į policijos automobilį, kad surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą, tuo tarpu E. Ž. pasidarė bloga ir jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji paklausė E. Ž., kodėl šis vairuoja, jei jam bloga, nes tuo metu automobilyje „Audi A2“ buvo E. Ž. sutuoktinė, kuri turėjo vairuotojo pažymėjimą. E. Ž. paaiškino, kad čia jo reikalas, kam vairuoti automobilį. E. Ž. iš pradžių pats pasakė, jog naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuojant, bet jiems (pareigūnams) berašant protokolą pakeitė nuomonę, t.y. pasakė, jog su pažeidimu nesutinka. Jie E. Ž. paaiškino, kad pagal kelių eismo taisykles (toliau - KET) asmuo gali naudotis mobiliojo ryšio priemone, jei jo transporto priemonė yra sustojusi ir išjungtas transporto priemonės variklis.

Iš 2016-10-31 tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-10-31 apie 14.40 val., ties Klaipėdos r. Al (D) 304,7 km, dirbant AP Dainava 3 kartu su vyr. patrule L. J. buvo pastebėtas nuo A13(K) pusės važiuojantis automobilis „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, t.y. su kaire ranka laikė mobiliąją ryšio priemonę pridėjęs prie ausies. Sustabdžius minėtą automobilį iš vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad vairavo E. Ž., vairuotojas iš pradžių su padarytu pažeidimu sutiko, bet rašant protokolą paaiškino, kad skambino daktarui, tačiau automobilis nejudėjo, todėl nesutiko ir atsisakė pasirašyti. Vairuotojui E. Ž. už KET 20 punkto reikalavimo pažeidimą surašytas ATP protokolas (b.l. 9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2016-12-01 atsiliepimu į E. Ž. skundą nurodo, jog su E. Ž. skundu nesutinka, prašo skundo reikalavimų netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti, nurodo, jog institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 15).

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (b.l. 5).

Prie pareiškėjo E. Ž. skundo pateikta 2016-10-31, 15.22 val. darytos kardiogramos kopija (b.l. 4).

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 124¹ str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Už tokį pažeidimą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo 28 iki 86 eurų.

Pareiškėjas E. Ž. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, motyvuodamas tuo, kad pažeidimo nepadarė, nes jam buvo būtina išsikviesti medikus, ką vėliau padarė policijos pareigūnai.

ATPK 17 str. „Būtinasis reikalingumas“ yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog E. Ž. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. E. Ž. nurodo, kad automobilyje telefonu naudojosi, kadangi buvo būtina išsikviesti medikus, automobilio variklis nebuvo išjungtas, tačiau jis buvo sustojęs. Tokius E. Ž. teiginius paneigia liudytojos L. J. parodymai teisme, iš kurių matyti, jog E. Ž. mobiliojo ryšio telefonu naudojosi vairuodamas, t.y. tuo metu jo transporto priemonės variklis buvo įjungtas, be to, automobilis judėjo. Tokiu savo elgesiu, atsižvelgiant į jo pablogėjusią sveikatos būklę, pareiškėjas kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nors E. Ž. aiškina, kad telefonu naudojosi, kadangi jam buvo būtina medikų pagalba, tačiau ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos. Byloje nenustatyta viena iš būtinojo reikalingumo taikymo sąlygų — jeigu pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Akivaizdu, kad jokių kliūčių sustoti, išjungti automobilio variklį ir tik tuomet kviesti medikų pagalbą, E. Ž. nebuvo, tą patvirtina ir liudytojos L. J. parodymai, iš kurių matyti, kad pabendravę su E. Ž. vėliau patys pareigūnai E. Ž. iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Negana to, liudytoja L. J. teisme nurodė, kad E. Ž. automobilyje buvo keleivė, kuri ne tik galėjo iškviesti E. Ž. medikų pagalbą, bet ir vairuoti automobilį, jei šiam būtų sutrikusi sveikata.

KET 20 punktas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžia naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. KET 14 punkte nurodyta, kad neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.

Nors E. Ž. nei teisme, nei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose savo kaltės nepripažino, tačiau byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog E. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, jo veiksmai 2016-10-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarime Nr. 30N-76327531-16 buvo kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis, kai transporto priemonės variklis nebuvo išjungtas.

Vertindamas skundžiamo nutarimo turinį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucija, skirdama pažeidėjui nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančią aplinkybę. Iš bylos duomenų matyti, jog E. Ž. anksčiau buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal 124¹ str. 2 d. (raudono šviesoforo signalo nesilaikymas) (b.l. 10-12). Todėl darytina išvada, kad institucija E. Ž. pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus sankcijos minimumui. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje už tokį patį pažeidimą numatyta didesnė administracinė nuobauda - bauda, todėl teismas E. Ž. veiksmų neperkvalifikuoja.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, tad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. Ž. skundo netenkinti ir 2016-10-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30N-76327531-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.