Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui S. D., duodančiai išvadą institucijai Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie LR SADM atstovaujamai Panevėžio rajono skyriaus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų ir atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)( b.l. 6) matyti, kad L. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. D., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką (b.l. 9-12). Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi (b.l. 60-61). Atsakovas VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 59,62). Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą nėra (b.l. 57-58).

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

.

Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti.

Nepilnametė L. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra 9-ių mėnesių amžiaus, todėl savo norų išreikšti negali. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama. Taigi, vaikas yra prisirišęs prie mamos ir prie jos gyvenamosios aplinkos, kuriame gyvena nuo pat savo gimimo. Atsakovas yra išvykęs į užsienį, kaip nurodė ieškovė, iniciatyvos imtis auklėti ir išlaikyti savo vaiką nerodo. Iš Panevėžio miesto VTAS išvados ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad pas ieškovę vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo vaiku ir netinkamai jį auklėja byloje nėra. Dėl šių aplinkybių nepilnametės L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tai atitinka vaiko interesus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai viso reikia 300 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaiko išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui 300 Eur per mėnesį yra pagrįsta suma tokio amžiaus vaikui, ši suma yra orientuota ne tik į vaiko poreikius, bet į ieškovės finansines galimybes. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tačiau vaiko poreikius visais atvejais pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo darbinę veiklą nėra . Duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas ar turi tokių sveikatos problemų, kurios trukdytų jam užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas ne tik savo, bet ir nepilnametės dukters L. išlaikymui, byloje nėra. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus ir turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo dirbti ir gauti pajamas. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas yra išvykęs į užsienį, todėl remiantis įrodymų tikėtinumo principu, jis ten dirba ir gauna tam tikras pajamas, kurių dalį galėtų skirti savo dukters Lėjos išlaikymui.

Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnametis vaikas, kaip taisyklė, visada turi didesnes išlaidas vaiko išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaiku negyvena, manytina, kad ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma vaiko išlaikymui yra sąžininga ir protinga, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai L. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2018-02-08 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Byloje yra įrodyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo jam neteikia, atsakovas prieštaravimų neišreiškė, todėl ši aplinkybė byloje laikytina įrodyta ( CPK 178-179 straipsnis). Tokiu būdu iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas 324,28 Eur už 67 dienas skaičiuojant nuo vaiko gimimo dienos - (duomenys neskelbtini) ( CK 3.200 straipsnis)

Taigi ieškinys tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo ( CPK 88, 92-93 ,96-99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Nustatyti nepilnametės L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukters L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2018 metų vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 324,28 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 28 ct) išlaikymo įsiskolinimą už 67 dienas skaičiuojant nuo vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)), išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 154 Eur žyminio mokesčio ir 21,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 237,50 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.