- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1-207-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-100586-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kaltinamasis
- E. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nevedęs, LR pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, dirbantis UAB „D“ kurjeriu, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 183 str. 2 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. būdamas UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono aptarnavimo vadybininku ir pagal 2015-12-14 darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas materialiai atsakingu už darbdaviui priklausančių materialinių vertybių saugojimą, priėmimą, išdavimą, pardavimą, pirkimą, gabenimą, žinodamas, kad atliekant aptarnaujamų karštų ir šaltų gėrimų bei užkandžių aparatų (toliau - aparatai) inkasavimus, pinigus išimtus iš aparatų turi įmokėti į bendrovės kasą (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016 spalio mėn. iki 2017-07-31 iš Vilniaus regione pastatytų karštų ir šaltų gėrimų bei užkandžių aparatų neįnešant į kasą, paėmė:
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) esančio aparato paėmė 50 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 308, 63 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 113,45 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 33,85 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 95,35 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 248,25 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 493,76 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 80,05 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 97,51 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 74,61 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 204, 70 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 285, 22 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 804,90 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 654,56 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 191, 95 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 75,30 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 205,89 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 203,10 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 248,61 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 173,45 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 60,25 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 527, 37 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 86,26 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 85, 70 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmė 88,20 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 122,68 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 210, 55 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 307,70 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 295,85 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 83 eurus;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 42,97 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 216, 82 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 308,22 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 145,33 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 35,87 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 103,20 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 41,28 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 97, 60 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 141, 63 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 30,90 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 788,80 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 214, 83 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 116, 32 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 122, 70 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 140, 60 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 50,63 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 112, 14 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 1107,30 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 284,27 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 369,31 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 187, 64 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 573, 50 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 1257, 88 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 537, 12 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 309 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 370,26 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 180,65 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 387, 91 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 1266,34 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 341,90 eurų;
iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini) paėmė 323,25 eurų;
t.y. E. J. iš 62 karštų ir šaltų gėrimų bei užkandžių aparatų tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2016 spalio mėn. iki 2017-07-31, iš aparatų inkasavimo metu surinktas UAB „S.“ priklausančias pinigines lėšas – 17092, 52 eurų pasisavino ir neatlygintinai panaudojo savo reikmėms, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „S.“ priklausantį didelės vertės turtą-pinigines lėšas, tuo bendrovei padarydamas 17092, 52 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. pabaigos dirbo UAB „S“, kur buvo atsakingas už pardavimų automatų priežiūrą ir inkasavimą. Jis buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Į jo pareigas įėjo aparatų pildymas produktais, valymas ir pinigų inkasavimas. Inkasuodavo kompiuteriu, į kurį būdavo atspausdinamas čekis, kuriame būdavo parodyta kiek ir kokių prekių parduota, kokia bendra suma. Paėmęs iš aparato pinigus supildavo į maišelį, per dieną būdavo nuo 3 iki 12 maišelių. Maišelius jis veždavo priduoti į ofisą (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų neskaičiuodavo. Nepamena sumų, kurias paimdavo, bet paimdavo tik monetas, nes aparatuose būdavo tik monetos. Po pinigų paėmimo važiuodavo į banką išsikeisti jų, sumos būdavo įvairios 50-500 eurų. Didžiausia suma buvo 1000 eurų, ją paėmė iš aparato, esančio (duomenys neskelbtini). Tai buvo laikotarpiu, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. liepos 31 d. Pats prisipažino savo vadovei, kad ėmė pinigus. Iki tol, niekas nepastebėjo pinigų trūkumo. Kai imdavo pinigus iš aparatų, čekio nespausdindavo, o inkasuodamas kitus aparatus pervedinėdavo iš vieno aparato į kitą, vėliau viską užsirašydavo. Apie pinigų pasisavinimą niekas neįtarė, kol pats neprisipažino savo tiesioginei vadovei I. G.. Pinigai turėdavo priduoti į kasą. Pagrindinėje kasoje iškart skaičiuodavo maišelius, kurie buvo pažymėti lapeliais, ant kurių buvo parašyta aparatas ar gatvė, kurioje jis yra. Šiuo metu dirba „D“ kurjeriu. Yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo, susitarė dėl mokėjimų, įmokas moka. Pagal taikos sutartį tuo metu jau yra atlyginęs už tris mėnesius po 150 eurų (t. 2, b.l. 50-54).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB "S" įsidarbino 2015 metų gruodžio 15 dieną, dirbo transporto vadovo padėjėjo darbą. Dirbdamas transportu vadovo padėjėju buvo atsakingas už ūkinės dalies paskirtus darbus. 2016 metų birželio 15 dieną (jei gerai prisimena) pradėjo dirbti aptarnavimo vadybininku. Buvo pasirašytas kažkoks priedas prie darbo sutarties, dar keletą sutarčių susijusių su aptarnavimo vadybininko pareigomis pasirašinėjo, tačiau jau šiuo metu tiksliai neprisimena kaip tos sutartys vadinasi. Tai galėjo būti ir materialinės atsakomybės sutartis, taip pat buvo duotos paskaityti darbo vidaus tvarkos taisyklės, pareiginių nuostatų aprašymas. Jo atsakomybėje buvo UAB "S" kavos, gėrimų aparatų priežiūra, švara, tinkamas pinigų inkasavimas. Pirmas dienas, maždaug dvi savaites buvo apmokomas dirbti kito darbuotojo, jis mokė kaip ir ką daryti. Jam buvo parodoma kaip tinkamai išvalyti aparatus papildyti produktais, inkasuoti pinigus. Po apmokymų pradėjo dirbti vienas. Dirbo Vilniaus regione, turėjo aptarnaujamus aparatus. Jo tiesioginė vadovė buvo I. G.. Kiekvieną savaitę K. K. atspausdindavo maršruto lapus, kuriuose buvo nurodyti kiekvieno aptarnavimo vadybininko aptarnaujami aparatai (karštų ir šaltų gėrimų bei užkandžių). Vilniaus regione UAB "S." dirbo keturi aptarnavimo vadybininkai. Kiekvienas iš jų turėjo savo aptarnaujamus aparatus. Jo pagrindiniai aptarnaujami aparatai buvo (duomenys neskelbtini), keletas "I" sporto klubuose (duomenys neskelbtini), kitų neprisimena. Jo darbo diena prasidėdavo taip: jis atvažiuodavo į UAB "S" prie "C a C. P." parduotuvės, (duomenys neskelbtini), su darbine mašina (kuri buvo duota jam naudojimui, tai buvo "Fiat Fiorino", o paskui buvo WV Caddy"), eidavo į sandėlį ir kraudavo prekes į automobilį (prekių paėmimą fiksuodavo kasose ir kasoje išrašydavo lapus (čekį) kuriuos pasirašę vieną sau pasiima, o kitą palieka kasoje), jis kraudavo prekes atsimindamas kur maždaug kokiame aparate kokių prekių trūksta. Prisikrovus prekių ir nuskanavus jas kasoje, pasirašydavo ant išmušto čekio, susikraudavo prekes į mašiną ir važiuodavo į savo aptarnaujamus taškus. Toje pačioje vietoje taip pat gaudavo maršruto lapą (nepasirašytinai), jį duodavo K., ant to lapo (maršruto) buvo surašyti jo vardas, pavardė ir aparato pavadinimas, adresas ir sudėliotas grafikas kada jam prie aparato važiuoti. Kiekvieną jo aptarnaujamą aparatą reikėjo inkasuoti kartą į mėnesį, jo aparatų inkasavimo diena buvo pirma mėnesio savaitė. Per dieną aptarnaudavo 15-20 aparatų, tai dėl to per metus yra aptarnavęs daugybę aparatų, dėl to tiksliai kiekvieno aparato aptarnavimo aplinkybių negali prisiminti. Su savimi turėjo darbinį telefoną "Sony" ir jame būdavo "Order" programėlė, ji buvo reikalinga, nes į ją vesdavo aparato numerį, pagal kurį žymėjo kiek kokių produktų įdeda. Inkasavimo metu turėjo darbinį kompiuterį, su kuriuo laido pagalba prisijungdavo prie inkasuojamo aptarnaujamo aparato, įjungdavo kompiuteryje buvusią programą, spaudė mygtuką "Call" ir jis atspausdindavo čekį, kuriame buvo nurodyta išgertų kavų kiekis ir suma, kokia turi būti "C. B." (aparato kasoje). Tada čekį išsaugodavo, perkraudavo aparatą ir išberdavo pinigus į maišą (jų neskaičiavo). Tada uždarydavo aparatą, maišą su pinigais dėdavo į automobilį ir važiuodavo prie kito aparato ir tada daro tą patį, inkasuoja aparatus iki 14 val., nes 15 val. reikėdavo būti "S." kasoje, kur būna ir ryte. Kiekvieną maišelį su pinigais pildavo atskirai į rūšiavimo aparatą, jis surūšiuodavo pinigus ir suberdavo į indelius, indeliai buvo perduodami skaičiuoti kasininkėms, jos suskaičiuodavo ir atspausdindavo kvitą, kvitą pasirašinėjo ir duodavo atgal kasininkėms. 2014 metais jis iš žmonių, kurių kontaktų neturi, paėmė paskolą 18 000 eurų, buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis (nepatvirtinta notaro). Minėtą sumą jis iš karto investavo į automobilių verslą - automobilių pardavimas pirkimas, verslas sunkiai ėjosi, sunku buvo rasti automobilį ir tą automobilį pardavus sunku buvo užsidirbti, jis ėjo į minusą, o paskolos reikėjo mokėti kas tris mėnesius virš 20 procentų palūkanų (tai būdavo apie 3000-5000 eurų), mokėjo grynais tam pačiam asmeniui. 2015 metų pabaigoje pamatė, kad darosi vis sunkiau mokėti už paskolą. 2016 metų spalio mėnesį tiksliai datos neprisimena, nusprendė imti iš inkasuojamų aparatų pinigus, kad grąžint paskolą, kadangi jis pagrinde mokėjo tik už paskolos palūkanas, o pačios paskolos realiai nepavykdavo niekaip grąžinti. Kai nusprendė imti pinigus iš aparatų, realiai jo skola žmogui siekė 18 000 eurų. Pinigų pasisavinimai iš UAB "S" inkasuojamų aparatų vyko taip: jis tiesiog atvažiuodavo prie aparatų ir neįjungdavau kompiuterio, tiesiog pinigus išberdavo sau ir viskas, paskui juos keisdavo banke. Dėl to jo inkasavimai visada vėlavo, kas atkreipė valdžios dėmesį ir jam teko prisipažinti. Kiek tiksliai jis yra iš viso pasisavinęs pinigų užsirašęs niekur neturi, šiuo metu patvirtinti negali žalos, bet mano, kad tai siekė apie 10 000 eurų. Būdavo, kad ir savo pinigų įdėdavo į aparatus. Labai dėl to gailisi (t. 1, b.l. 191-192 l). Papildomai parodė, kad mintis kilo imti pinigus iš aparatų dėl to, kad reikėjo atiduoti paskolą. Į bankus nesikreipė, nes dar turėjo 4000 eurų vartojamąjį kreditą "B" pasiėmęs ir jam bankai nebūtų daugiau paskolinę pinigų. Taip pat neturi artimųjų ar draugų, kurie galėjo padėti jam atidavinėti paskolą. Kadangi kaip minėjo į dieną aptarnaudavo 15-20 aparatų, dėl to jis tiksliai iš kurių aparatų pasisavino pinigus negali pasakyti, nes tai truko nuo 2016 metų spalio mėn. (datos tiksliai pasakyti negali iki 2017 metų liepos mėnesio). Jo darbo grafikas buvo kiekviena darbo diena, nuo 8 iki 17 val. Kaip ir minėjo, jis inkasuodamas pinigus neprijungdavo kompiuterio prie aparato, o tiesiog išberdavo pinigus į maišelį, pats susiskaičiuodavo ir rašydavosi sau kur kokiam aparate paėmė. Pinigus (paimtus iš aparato) keitė bankuose Stotyje, Akropolyje, daugiau nelabai prisimena vietų. Keitimo metu bankai neprašydavo jokių jo asmens duomenų, pinigų sumos buvo skirtingos siekdavo nuo 50 eurų iki 800 eurų, prisimena (duomenys neskelbtini) g. aparate buvo didžiausia apie 800 eurų. Pagal galiojančią tvarką jis turėjo prisijungti su kompiuteriu prie aparato, išmušti čekį, surinkti pinigus iš aparato ir juos nuvežti į kasą priduoti, adresu (duomenys neskelbtini). Kad nesimatytų, kad aparatuose trūksta pinigų jis išimdavo iš kitų aparatų pinigus ir įdėdavo kur trūkdavo, tuo metu tai fiksavo ant lapelių, dėl to nesusimaišydavo, o liepos mėnesį 2017 metų visus sukauptus lapelius su užrašytomis pasisavintomis sumomis jis išmetė ir dabar neprisimena pasisavintų pinigų judėjimo. Situacija buvo tokia, kad jo inkasavimo savaitę (mėnesio pirma savaitė) inkasuodavo pinigus iš aparatų juos paskirstydamas per visą savaitę: pirmadienį inkasuoja nuo 5 iki 12 aparatų, priduoda pinigus, jeigu kuriuose trūko išimdavo iš būsimų ir turimų inkasuoti penktadienį aparatų ir priduodavo pirmadienį, o pvz. penktadienį inkasuodamas imdavo pinigus iš praeitų aparatų, kuriuos inkasavo pirmadienį, kad nesimatytų aparatuose buvęs pinigų trūkumas. Už savo aparatus (inkasuojamus) buvo atsakingas jis, ir jis vienas iš jų galėjo imti pinigus. Taip pat buvo tokių situacijų, pvz. kai ėmė pinigus ir iš kito vadybininko aptarnaujamų aparatų, kurie buvo (duomenys neskelbtini), daugiau nelabai atsimena. Jis žinodavo, kada vadybininkas A. inkasuoja pinigus ir imdavo prieš inkasaciją, paskui įdėdavo iš kitų aparatų, kad jis nepastebėtų arba po inkasacijos imdavo. Aparatuose (kavos, šaltųjų gėrimų ir užkandžių ) pinigai gulėdavo toje vietoje, vadinamoje "Cashbox", apatinėje aparato dalyje, atidarius rakteliu aparato duris, kur stovi tas minimas "Cashbox", tai metalinė dėžutė kuri būna rakinama arba nerakinama. Iš viso kiekvienas vadybininkas turėjo po tris raktelius (vienodus), kurie tiko visiem "S" aptarnaujamiems aparatams, kadangi rakteliai buvo visi vienodi ir išduoti buvo kai tik buvo priimti į darbą. Vienas raktelis buvo nuo "Brio up" - karštų gėrimų aparatų durų, kitas raktelis buvo nuo vieno didelio karštų gėrimo aparatų, mažų karštų gėrimo aparatų ir užkandžių aparatų durų, o trečias raktas buvo nuo "Cashboxo" dėžutės kuriame gulėjo pinigai. Pasisavintus pinigus iš aparatų, kaip minėjo keitė bankuose (keisdavo banke sumas iki 500 eurų vienu kartu, kad nesukeltų įtarimų). Kiek kartų į mėnesį keisdavo pasisavintų pinigų negali pasakyti, nes neprisimena. Iš pasisavintų pinigų kartą į tris mėnesius mokėjo paskolą. Prisimena, kad savinosi pinigus iš aparatų - (duomenys neskelbtini) "Freor" aparato (karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) (karštų gėrimo), iš kito aparato (duomenys neskelbtini) (karštų gėrimų), iš (duomenys neskelbtini) (karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) g. (karštų gėrimo), (duomenys neskelbtini) g. (dviejų aparatų karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) (iš dviejų aparatų karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) (dviejų aparatų karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) (karštų gėrimų aparatų), iš viso iš (duomenys neskelbtini) paėmė iš keturių aparatų karštų gėrimų (taip mano, bet tiksliai nepamena), (duomenys neskelbtini) (karštų aparatų dviejų), (duomenys neskelbtini) karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) „R." įmonė, karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) (aikštelė vilkikų) karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) "N" karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) (karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) ("S" ofisas) karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) "I" (karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) (dviejų aparatų - šalia (duomenys neskelbtini) - karštų gėrimų), (duomenys neskelbtini) ("V" ) karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) ("(duomenys neskelbtini)") karštų gėrimų, Ž. gatvėje šalia "I" - karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) (berods "C" įmonė) karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) g. (įmonė užsiima siuvimu) karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini). karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini). paukštynas - dviejų aparatų - karštų ir šaltų gėrimų, (duomenys neskelbtini) g. "G" karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) g. karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) g. karštų gėrimų, (duomenys neskelbtini) ("V") karštų gėrimų. Minėtus adresus tikrai gerai prisimena, ėmė iš ten stovinčių aparatų pinigus. Apie tai yra prisipažinęs savo vadovybei ir nuoširdžiai gailisi dėl to. Paskolą 18 000 eurų jis išmokėjo 2017 metų kovą ir suplėšė visus su paskola susijusius dokumentus. Paskolą išmokėjo savindamasis pinigus iš aparatų ir iš savo algos. Nors paskolą sumokėjo kovo mėn., bet kad išlyginti aparatuose trūkstamų pinigų sumą jis perdėdavo iš vieno aparato į kitą pinigus, kad išlyginti trūkstamą likutį. Žalą nori atlyginti arba susitarti dėl žalos atlyginimo, gailisi dėl to, kad pasisavino įmonei "S" priklausančius pinigus. Jis sutinka padengti įmonės civilinį ieškinį 16459,18 eurų sumai, įmokant kas mėnesį įmokas po 150 eurų. Dirba oficialiai UAB "D" kurjeriu siuntų pristatymo įmonėje ir nori geranoriškai susitariant padengti turtinį nuostolį (t. 1, b.l. 193-194, 200).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad dirba pardavimų automatų proceso vadovu UAB "S." filiale, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo pavaldinys (netiesioginis) yra E. J., kuris dirbo aptarnavimo vadybininku UAB "S" Vilniaus filiale. Į jo pareigas įeina prižiūrėti jų įmonei priklausančius kavos ir užkandžių pardavimo automatus, juos inkasuoti, prižiūrėti jų techninę būklę, švarą, pildyti juos produktais. Jis šiose pareigose dirba apie 1 metus laiko. Apytiksliai prieš mėnesį laiko pastebėjo, kad iš jo aptarnaujamų aparatų vėluojami inkasuoti pinigai. Laikui bėgant pastebėjo, kad tokių laiku neinkasuotų aparatų vis daugėja. E. J. visą laiką teisinosi, kad nespėja atlikti visų darbų laiku ir 2017-07-31 ryte atėjęs pasakė, kad nori prisipažinti, kad pasiskolino pinigų iš jo aptarnaujamų aparatų. Sakė, kad pinigus paėmė tačiau juos grąžindavo. Šiuo metu pasak E. J. jis negrąžinęs į įmonės kasos aparatus apie 8000 eurų pinigų sumą, kurios dabar atiduoti negali, tačiau pažadėjo laikui bėgant šią pinigų sumą grąžinti. Apie įvykį per savo kolegas pranešė policijai, kad apsidraustų tam atvejui jei E. J. savo pažado neįvykdys ir minėtos pinigų sumos negrąžins. Tiksli pinigų suma, kurią pasisavino ir iki šiol negrąžino E. J. bus žinoma po to, kai bus atlikta inventorizacija. Atlikus inventorizaciją bus surašytas oficialus pareiškimas policijai. Savo tikslais iš aparatų imti pinigus draudžia įmonės taisyklės (t. 1, b.l. 155-156).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad dirbo UAB "S" nuo 2016 metų gruodžio mėn. iki 2017 metų sausio (tiksliai neprisimena) iki 2017 metų rugpjūčio karštų gėrimų aptarnavimo vadybininku. Įdarbinimo metu buvo pasirašytos materialinės atsakomybės sutartis, vidaus darbo tvarkos taisyklės, pareiginių nuostatų aprašymai. Į jo darbines funkcijas įėjo karštų aparatų priežiūra (prekių papildymas, inkasavimas). Buvo apmokomas dirbti keletą savaičių, apmokymų metu važinėjo su kolega (neprisimena duomenų), jis rodydavo kaip prižiūrėti aparatus, juos inkasuoti. Paskui kai pradėjo dirbti vienas, buvo sudarytas kiekvienam aptarnavimo vadybininkui darbo grafikas ir sąrašas aptarnaujamų aparatų. Jo aparatai buvo išimtinai tik karštų gėrimų, prisimena aparatus Šokių klube "V." ((duomenys neskelbtini) g.), Sveikatos centre "G" (prie (duomenys neskelbtini)), daug turėjo (duomenys neskelbtini). aparatų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), daugiau aparatų šiuo metu prisiminti negali. Aptarnaujami aparatai keisdavosi nedažnai, bet keisdavosi, nes būdavo pastatomi nauji aparatai ir jie buvo priskiriami tam tikriem vadybininkams. Iš viso Vilniaus regione aptarnavimo vadybininkų buvo keturi - jis, E. J., L. T., A. (pavardės neprisimena). Darbo diena būdavo nuo 8 - 17 val. Prasidėdavo taip: susitikdavo (duomenys neskelbtini), tai yra "P" parduotuvėje. Kiekvienas vadybininkas turėjo savo automobilį, kuris buvo skiriamas darbui jis turėjo "Fiat Fiorino" automobilį. Atvažiavę į minėtą parduotuvę, pasikraudavo prekes iš sandėlio pagal turimų automobilyje prekių skaičių likutį, pasiėmus prekes nueidavo į kasą, jos buvo nuskanuojamos ir išmušamas kvitas ar čekis ar faktūra, kurį pasirašę prekes galėjo krauti į darbinius automobilius. Prekes ėmė žiūrėdami pagal mašinoje esančių prekių likutį. Tada (duomenys neskelbtini), prekių sandėlyje UAB "S" kažkuris iš darbuotojų išduodavo lapą su jame nurodytu maršrutu ir aptarnaujamais aparatais ir pagal tą išduotą lapą vykdavo į savo paskirtus taškus. Atvykus prie aparato (jo atveju prie karštų gėrimų) papildydavo aparatą produktais (cukrus, kava, pieno milteliai), tada po papildymo aparatai buvo valomi, tada darbiniame telefone "Order" programėlėje žymėdavo kokius produktus keisdavo ir taip aptarnavus aparatus galima buvo važiuoti namo. Kiekvienas iš aptarnavimo vadybininkų turėjo nustatytą mėnesio savaitę, per kurią turėjo inkasuoti visus savo turimus aparatus. Atėjus inkasavimo savaitei (pagal paskirstymą, dabar neprisimena paskirstymo principų) realiai buvo atliekami tokie patys veiksmai (prekių pakrovimai) tačiau dar priedo buvo paimamas inkasavimo kompiuteris (buvo skirtingi kompiuteriai, kompiuteriais keisdavosi, nes kompiuteris turėjo tik vieną slaptažodį). Su minėtu kompiuteriu inkasavimo savaitės pradžioje buvo atvažiuojama prie maršruto lape nurodytų aparatų, ir tada su laidu kompiuterį pajungdavo prie aparato (prie skaitytuvo), tada įsijungdavo programėlę (pavadinimo neprisimena) esančią jau instaliuotą kompiuteryje, tada nukopijuodavo čekį, čekis atsiskanuodavo į tą programėlę, čekyje buvo nurodyta aparatų apyvarta (mėnesinė) ir esamas pinigų kiekis. Čekį išsaugodavo kompiuterio darbalaukio aplankale. Tada po šios procedūros į pinigų maišiuką buvo išberiami iš aparato visi pinigai išskyrus grąžą (grąža gulėjo pačioje skaičiuoklėje). Inkasuojami pinigai gulėjo aparato apačioje, metalinėje rakinamoje dėžutėje po skaičiuokle. Vienas raktas tiko visų aparatų dėžutėms. Išbėrus pinigus (geležinius eurus) berdavo į maišiuką ir jį užsukdavo ir dėdavo į dėžę, į maišiuką dėjo lapuką su pavadinimu aparato, kurį rašydavo patys. Per 5 darbo dienas reikėdavo inkasuoti visus aptarnaujamus aparatus. Inkasavimas vyko iki maždaug 14 valandos, paskui su tais maišiukais su pinigais važiuodavo į kasą (duomenys neskelbtini), būnant vietoje elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami inkasuotų aparatų čekiai, tada į specialų pinigų rūšiavimo aparatą berdavo kiekvieno maišelio inkasuotus pinigus (eurus), aparatas išrūšiuodavo pinigus nominalais į skirtingų nominalo talpas, tas talpas berdavo į atskiras dėžutes (kiekvieno to maišiuko nominalo) ir tada dėžutėse esančių pinigų kiekis buvo perskaičiuojamas kasos darbuotojų ir jeigu viskas atitinka pasirašydavo ant perdavimo akto (jei gerai prisimena akto pavadinimą). Dirbdavo tokiu principu ir jokių nesklandumų nebūdavo, tačiau vieno susirinkimo metu ar per Facebook atskirą grupę ("V" grupė) sužinojo, kad E. J. išeina iš darbo, tai buvo 2017 metų liepos ar rugpjūčio pradžia, tada pradėjo visi domėtis dėl ko jis išeina ir išsiaiškinta, kad E. J. savinosi pinigus iš inkasuojamų aparatų. Po įvykio neužilgo I. G. (skyriaus vadovė) pasakė, kad E. J. buvo ir iš jo aptarnaujamų aparatų pasisavinęs pinigus, kiek pinigų nežino, sumos nenurodė. Apie pinigų pasisavinimą su E. J. nebendravo, nežino dėl ko jis taip pasielgė. Apie jį kaip apie darbuotoją gali pasakyti, kad buvo labai geranoriškas, draugiškas, visada padėdavo darbe (papildyti prekes, išvalyti aparatus). Kad turėjo kažkokių problemų ar finansinių skolų jis šito nepasakojo. Atskaitingas jis buvo I. G. arba vyr. vadybininkui. Daugiau apie minėtą įvykį nieko nežino. Kiek žino E. J. savo kaltės neneigia. Savintis pinigus iš aparatų bent jau jam net niekada nekilo tokia mintis, kodėl taip pasielgė E. J. nežino. Aptarnaujami aparatai nėra filmuojami, tačiau automobiliuose (darbui skirtuose) yra įstatyta GPS sistema, pagal kurią galima atsekti darbuotojų judėjimą. Per inkasavimo savaitę (5 darbo dienas nuo pirmadienio iki penktadienio) išviso vienas vadybininkas turėdavo inkasuoti nuo 45 iki 60 vienetų aparatų (t. 1, b.l. 158-159).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. G. parodė, kad nuo 2017 metų sausio mėnesio pradėjo dirbti UAB "S" Vilniaus padalinio vadove, iš darbo išėjo 2017-12-01 dėl asmeninių priežasčių. Ji buvo atsakinga už visą Vilniaus padalinio veiklą, o vyr. vadybininkas L. T. buvo atsakingas būtent už aptarnavimo vadybininkų kasdienį darbą. Viso aparatų aptarnavimo vadybininkų buvo trys, vienas iš jų E. J.. Minėti vadybininkai buvo atsakingi už aparatų aptarnavimą ir savalaikį pinigų inkasavimą. Visi Vilniaus aparatai turėjo būti inkasuoti kiekvieną mėnesį. L. T. kaip vyr. vadybininkas turėdavo sutikrinti, kad visi aparatai gale mėnesio būtų inkasuoti. Jai pastebėjus, kad nebūdavo inkasuoti keli aparatai, ji klausdavo kodėl ne laiku inkasuota, buvo atsakoma, kad trūksta darbuotojų ir vadybininkai nespėdavo, tada ji duodavo nurodymą vyr. vadybininkui L. T. padėti inkasuoti aparatus laiku. Ji pradėjo kas mėnesį per L. T. reikalauti iš vadybininkų, kad pinigai būtų inkasuojami laiku, tačiau E. J. vis nespėdavo laiku inkasuoti ir pasiteisindavo tuo, kad tiesiog fiziškai nespėja. Įtarimų, kad E. galimai savinasi pinigus jai nekilo. Aparatų aptarnavimo vadybininkų pagrindinės darbinės funkcijos buvo valyti, užpildyti produktais ir inkasuoti aparatus. Kiekvienas vadybininkas turėjo mėnesyje savaitę inkasavimui, ir plius dar reikėdavo aparatus ne tik tą savaitę inkasuoti, bet ir išvalyti juos ir papildyti, dėl to ta savaitė būdavo įtempta. Kiekvienas vadybininkas turėjo jam priskirtus aparatus Vilniaus regione, kurių skaičius siekė iki 50. 2017 liepos mėn. pabaigoje, į ją telefonu kreipėsi E. J., vėliau atėjo pas ją į ofisą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasakė, kad daugiau negali meluoti ir nurodė, kad imdavo iš aparatų (aptarnaujamų) pinigus. Jam paklausius kiek jis paėmė, jis atsakė ar tai 6 ar 9, ji manė, kad suma siekia šimtus eurų, o jis atsakė, kad 6 ar 9 tūkstančius. Pinigų ėmimą iš aparatų motyvavo tuo, kad buvo pasiskolinęs pinigų automobilių verslui ir jam reikia grąžinti paskolą. E. J. iki tol darbe buvo skatintas ir niekada jai nebūtų kilusi mintis, kad jis galėtų savintis pinigus iš aparatų. Jam prisipažinus, ji apie tai informavo UAB 'S" vadovus, E. J. buvo nušalintas nuo pareigų. Tada skubos tvarka buvo inventorizuoti Vilniaus regiono visi aparatai ir buvo nustatyti juose esančių pinigų trūkumai. E. J. parašė pasiaiškinimą dėl pinigų trūkumo, kaip viskas vyko. Koks tiksliai buvo nustatytas pinigų trūkumas aparatuose ji negali pasakyti, nes ne ji atliko skaičiavimus. Detaliau apie minėtą įvykį nieko negali pasakyti, nes žalos paskaičiavimuose ji nedalyvavo, girdėjo, kad E. J. skolindavosi ir iš kitų vadybininkų aptarnaujamų aparatų, dabar tiksliai neprisimena iš kur ji tai sužinojo, galimai tai galėjo pasakyti ir pats E. J.. Kas liečia inkasavimus, tai ji matydavo tik inkasuotų pinigų sumas ir kas būtent inkasuoja, tai buvo suvedama Vilniaus regiono suvestinėje. O jokių tiesioginių skaičiavimų ji neatlikinėjo (t. 1, b.l. 161).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad dirba UAB "S" aptarnavimo vadybininku. Įsidarbino 2017 metų birželio gale, tiksliai neprisimena datos, dirba iki šiol. Kai įvyko įvykis su E. J. jis buvo pradirbęs nepilną mėnesį, realiai jis buvo tuo metu tik du kartus inkasavęs aparatus. O po įvykio su E. J. inkasavimo procedūra pasikeitė. Kadangi jis buvo naujokas, tai neilgai ir bendravo su E. J.. Jo aparatai tuo metu aptarnaujami buvo (duomenys neskelbtini) "A", (duomenys neskelbtini) ( šiuo metu visų tiksliai neprisimins). Tuo metu jis dar tik mokinosi dirbti, o nuo 2017 metų liepos pradžios dirbo vienas. E. J. aparatų jis neinkasavo, turėjo savo aparatus, jam buvo perėję keli aparatai iš E. J., kokie nepasakys, tačiau minusų jame nebuvo tuo metu. Maršruto lapą jam sudarė L. T.. Tuo metu inkasavimas vyko taip: buvo paskirta savaitė, per kurią reikėjo inkasuoti pinigus, bet tuo tarpu ir sutvarkyti aparatus. Pasiimdavo kompiuterį iš vadybininko, kuris prieš tai inkasuodavo, ir su tuo kompiuteriu važinėdavo po savo taškus. Kompiuterį pajungdavo per laidą prie aparato, tada įjungė programėlę kuri jau yra kompiuteryje ir sujungdavo su aparatu, paspaudus mygtuką "susijungti" ir kompiuteryje pasirodydavo elektroninis čekis, jame buvo visa informacija apie aparato apyvartą, tą čekį kopijavo į programėlę "notepad" ir išsaugodavo failą, paskui mesdavo jį į savo sukurtą papkę ant darbalaukio kompiuterio. Kompiuteryje buvo vadybininkų sukurtos "papkės, angliškai folder"" su vardais ir pavardėm. Tada pasiimdavo maišiuką specialiai pinigams ir iš aparato "cashboxo" (apačioje) išimdavo pinigus. "Cashbox" buvo rakinamas raktu, kuriuos turėjo visi vadybininkai vienodus. Po šios procedūros, reikėdavo perkrauti aparatą, kad nusinulintų čekis. Pinigus imdavo visus iš "Cashbox" ir dėdavo į maišiuką ir užrašydavo Mei kodą, kuris reikšdavo to aparato skaičiuoklio serijinį numerį, pagal tai paskui atsekdavo čekį ir sumą. Taip darydavo su visais aparatais, į dieną inkasuodavo jų kiek norėjo, tai yra kiek spėdavo. Pinigus vietoje neskaičiavo. Dar nori paminėti, kad atvažiavus į "C" (duomenys neskelbtini) ofisą, (duomenys neskelbtini) prisijungdavo prie interneto ir tuos išsaugotus "Notepad" čekius siųsdavo el.paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tada pinigų maišelius rūšiuodavo per aparatą, aparatas suskirstydavo nominalus į atskiras talpas, kurias paskui priduodi į kasą ir jos perskaičiuoja dar kartą, ir jeigu viskas sutampa (jei sutampa su čekiu) tada duodavo pasirašyti pinigų pridavimo kvitą. Pas jį asmeniškai minusas būdavo daugiausia iki 1 euro dėl objektyvių priežasčių (dėl aparato blogo suveikimo, kai centai blogai sukrenta) tą minusą kelių centų reikia padengti iš savo kišenės. 2017 metų liepos gale, tiksliai datos nepamena, iš L. (vyr. vadybininko ) sužinojo, kad E. prisipažino, kad kažkiek pinigų pasiskolino iš aparatų, kam ir kiek nepasakė. Kaip E. J. pavyko paimti pinigų ir likti nepastebėtam jis nežino, nes šiaip viskas yra dokumentuojama. Iš kokių taškų E. J. ėmė nežino, niekas nieko nepaaiškino, jis pats nežino dėl šito įvykio daugiau nieko. Neužilgo po šios naujienos, buvo liepta kiekvienam vadybininkui nusiimti visus taškus, tai yra inkasuoti visus aptarnaujamus aparatus, jo vienam taške kuris jam perėjo iš E. J. buvo minusas apie 80 eurų, (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio pasikeitė daug žmonių, pasikeitė inkasavimo tvarka. Ta tvarka sugriežtėjo , o būtent į dieną yra inkasuojami tik taškai kuriuos nustato kokybės vadovas, įsivedė "Cashboxo" plombos, kiekvieną kartą kai nuimi pinigus, plomba pažeidžiama ir klijuojama nauja plomba ir ant jos užrašytas skaičius. Pasikeitė aparatų raktai, įvedė tvarką, kad jo aptarnaujamų taškų raktus turi tik jis, o atsarginiai raktai guli pas apsaugą. Apie pinigų pasisavinimą jis kaip ir minėjo nieko detaliau nežino, tačiau, kad galima pinigus pasisavinti iš aparatų jam net tokios minties nekilo. Jis asmeniškai su E. J. dėl šio įvykio nebendravo. ( I t., 163)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. T. parodė, kad dirbo UAB "S" nuo 2016 metų pradžios, vasario mėnesio (tiksliai datos neprisimena) iki 2017 metų liepos pabaigos - rugpjūčio pradžios (tiksliai datos neprisimena). Pradžioje dirbo aptarnavimo vadybininku, o nuo 2017 metų. sausio mėn. pradėjo dirbti vyresniuoju vadybininku. Pasikeitė tai, kad jis nebeturėjo jau savo aptarnautų aparatų, jo pareigom buvo priskirta kuruoti kitų aptarnavimo vadybininkų darbą Vilniaus regione. Turėjo kuruoti tris vadybininkus - E. J., A. J., J. J. (o paskui prisijungė ir A. Č.). Jis sudarydavo jiems maršrutus aparatų, kuriuos jie turėjo aptarnauti, skambučių ataskaitas pildydavo, retais atvejais ( kai susirgdavo ar išeidavo atostogų) inkasuodavo aparatus. Pagal rajoną kiekvienam vadybininkui buvo priskirti aparatai, būtent E. aptarnaujami aparatai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) visa pusė, (duomenys neskelbtini) pusė, ir keletą aparatų išmėtyta po Vilnių, pvz. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu tiksliai prisiminti negali, bet A. prisimena buvo aparatai (duomenys neskelbtini) pusėje, centre ir (duomenys neskelbtini) pusėje. Tų aparatų maršruto sąrašas keitėsi, kadangi prisidėdavo nauji aparatai, arba būdavo nuimti seni. Maršrutas keitėsi į mėnesį po porą kartų, kas kart įvykus pasikeitimams buvo išduodamas naujas maršruto lapas. Ar tie maršruto lapai yra kur nors išsaugoti nežino. Lape buvo nurodyti aparatai, vardas pavardė kam priskirti, ir darbo dienos kada važiuoti pildyti. Inkasavimai visų aparatų vyko kartą į mėnesį ir kiekvienas vadybininkas turėjo savo inkasavimo savaitę, ta savaitė buvo parenkama atsitiktinai. Vadovė Vilniaus regiono buvo I. G.. Jis buvo jai atskaitingas, o ji vadovavo trims (vėliau 4 ) vadybininkams. Dar nori pabrėžti, kad paskui kadangi trūko žmonių prie vadybininkų prisijungė A. Č., jis kiek žino dirba iki šiol UAB 'S.". Atėjus vadybininko inkasavimo savaitei, vadybininkai ėmė kompiuterį darbinį (iš viso buvo du ir viena planšetė), juose buvo instaliuotos programos (speciali, susijusi su čekių nuėmimu) pavadinimo neprisimena. Atvažiavus prie aparato, aptarnaudavo jį ir pilnai nuimdavo čekį, kurį siųsdavo paskui el.paštu, tuose čekiuose buvo visi skaičiai ( visi pardavimai, pinigų likutis, pinigų įplaukos). Po prijungimo kompiuterio prie aparato ir duomenų persikėlimo į kompiuterį, aparato duomenys po to nusinulindavo). Inkasuoti pinigai iš aparato buvo dedami į specialius maišiukus ir vežami skaičiuoti į "S" centrinę "C" kasą, pinigai buvo rūšiuojami ir paskui priduodami į kasą, po to kasos darbuotojos perskaičiuodavo pinigus ir išduodavo čekį pasirašyti. Aparatų "Cashbox" (dėžutėse kur gulėjo pinigai) raktai buvo visų vadybininkų vienodi, tačiau visi turėjo savo aptarnaujamus aparatus ir prie kitų nevažiuodavo, nebent reikėdavo pagelbėti, tai vyko su kitų vadybininkų žinia. 2017 metų vasarą, liepos mėnesį pastebėjo, kad E. nespėja laiku inkasuoti savo aparatus, jis sakydavo, kad pas jį daug darbo, kad turi daug aparatų ir nespėja visų per savaitę inkasuoti. Būdavo, kad inkasuoja ir apie pusantros savaitės, būdavo ir visą mėnesį inkasuodavo po kelis aparatus, kiti vadybininkai taip nesielgė, nors visi turėdavo daug aparatų. Nieko keisto E. elgesyje nepastebėjau nei aš , nei Indra, E. neminėjo, kad turi skolų ir jam reikalingi pinigai. Niekada iš jo nieko neskolino. Įtarimų iš pat pradžių jokių nekilo, kad kažkas ne taip, tačiau buvo tokia situacija kai E. išeidinėjo atostogų, tai buvo 2017 metų birželio viduryje kažkur, ir jis paprašė jo nenuiminėti (duomenys neskelbtini) esančio aparato, kadangi ten gali būti minusas. Tą aparatą reikėjo inkasuoti kaip tik tuo metu kai E. J. ėjo atostogų. Jis pats jo neinkasavo, nes suprato, kad ten gali būti minusas, o iš savų pinigų nenorėjo padenginėti žalos. Tada po kelių dienų grįžo E. J. ir inkasavo aparatą paminėtą, tačiau minusų nebuvo, nes jeigu aparate yra minusų tada kasoj iškarto paskaičiuoja ir nurodo minusą, o šiuo atveju nieko nebuvo. Jis į tai rimto dėmesio neatkreipė, tačiau neužilgo po kelių savaičių, liepos mėn. gale E. J. prisipažino jam, kad prisidirbo. Pasakė, kad skolinosi pinigus iš savo aparatų, kad turi didelį minusą ir nežino kaip jį padengti. Minėjo ar tai 6 ar 8 tūkstančių sumą, ir sakė važiuos pas Indrą prisipažinti. Tada jis tą pačią dieną nuvažiavo pas ją ir prisipažino. Po šio prisipažinimo, kelių dienų bėgyje buvo liepta inkasuoti visus Vilniaus regionų aparatus, visi vadybininkai visi inkasavo visus aparatus, tada buvo atvažiavęs apsaugos vadovas (vardo pavardės nežino) ir tikrino visus vadybininkus ir jų darbines mašinas ieškojo pinigų tačiau nieko nerado. Tai buvo po pinigų pridavimo kasoje, kokia tai buvo diena nežino tiksliai. Tai buvo ar pirma ar antra diena po E. J. prisipažinimo. Savaitės bėgyje jis pats išėjo iš darbo, nes jis bendravo su E. J. ir UAB 'S." darbuotojai juo jau nebepasitikėjo. Jis nieko nežinojo apie pinigų pasisavinimą, net nežino kaip būtų galima pasisavinti tuos pinigus, kadangi viskas yra skaičiuojama ir fiksuojama. Nežino kaip E. J. pavyko pasisavinti pinigus iš aparatų, kad jo niekas nepastebėtų. Detalesnių priežasčių dėl ko taip atsitiko nežino. Sumos, buvusios aparatuose siekė nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų (t. 1, b.l. 165).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. parodė, kad nuo 2017 metų pavasario (tiksliai neprisimena) iki 2017 metų liepos mėn. dirbo UAB 'S." aptarnavimo vadybininku Vilniaus regione. Vilniaus regioną aptarnavo trise, o už juos buvo atsakingas vyr. vadybininkas L. T.. Su kitais vadybininkais, tame tarpe ir su E. J. jis bendravo tik darbiniais klausimais, po darbo nesusitikinėjo ir nebendravo. Apie E. J. žino tik minimaliai, apie jo gyvenimą ir jo draugus nieko nežino. Kiekvienas iš jų (vadybininkų) turėjo Vilniaus regione aptarnaujamus savo aparatus, jo buvo ir karšti ir šalti ir užkandžių aparatai. Buvo sudaromas maršrutas ir pagal jį turėjo važinėti. Tuo momentu aparatų raktai buvo visi vienodi, juos turėjo kiekvienas vadybininkas. Darbui buvo priskirta tarnybinė mašina - "WV Caddy", su kuria važinėjo darbo reikalais. Darbo diena prasidėdavo "C" sandėlyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, atvažiavus pasikraudavo prekes iš sandėlio, reikalingas aparatų papildymui. Kiekvienas iš vadybininkų dirbo atskirai ir savarankiškai. Atvažiavus į sandėlį, buvo išduodamas maršruto planas ( aptarnaujamų aparatų) kuris retai keitėsi, dažniausiai aparatai buvo vieni ir tie patys. Iš viso aptarnaujamų aparatų kiekvienas turėjo gal iki 40-50 vienetų, dėl to visų jų adresų jau neprisimena. Kiekvienas iš jų (trijų vadybininkų) turėjo savo turimus aparatus inkasuoti kartą į mėnesį, inkasuodavo visą savaitę. Jei kas nespėjo laiku inkasuoti aparatų, padėdavo L. T.. Inkasavimai vyko taip: pasiimdavo darbinį kompiuterį ( kurį duodavo tai L., tai koks kitas UAB "S" darbuotojas). Jų trijų vadybininkų inkasacijos savaitės nesidubliuodavo ir buvo priskiriamos kas mėnesį. Kada laikas inkasuoti, sakydavo ar tai I. ar tai L., tada tą inkasavimo savaitę paimdavo kompiuterį, su juo vykdavo prie savo maršrute nurodytų aparatų, laido pagalba prijungdavo kompiuterį prie aparato. Kiekvienas kompiuteris turėjo savo kodą prisijungimo, jame buvo instaliuota programėlė, kurią atidarius buvo kopijuojami duomenys. Kadangi pradirbo neilgai, tai neprisimena kompiuterių programėlės pavadinimo. Kaip minėjo pajungus kompiuterį prie aparato, buvo nukopijuojami aparato duomenys, programėlėje išmušdavo čekį, kurį nespausdino , o tiesiog siųsdavo el. paštu. Neprisimena pavadinimų el.pašto. Po duomenų nuskanavimo, paimdavau grynus smulkius pinigus iš aparato "Cash boxo" (kuris atidaromas raktu, kurį turėjo visi vadybininkai), supakuodavau juos į maišelį, tą akimirką pinigus neskaičiavau, visos sumos buvo išsaugotos čekiuose ar kvituose, kurie buvo programėlėje. Į dieną maždaug inkasuodavo apie 8 aparatus, ir iki penktadienio inkasuodavo visus aparatus, tuos maišelius su pinigais veždavo į "S' "C" parduotuvę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdavo atskiras kambarys, kuriose buvo pinigų rūšiavimo aparatai. Išrūšiuotus pinigus paduodavo į kasą, į sistemą buvo suvedami duomenys (vedė ne jis) ir taip buvo inkasuojami aparatai. Jis asmeniškai jokių problemų su inkasuotų pinigų trūkumu neturėjo. 2017 metų vasarą, galimai liepos mėn. jam atvažiavus pasikrauti prekių į sandėlį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, sužinojo, kad vienas iš vadybininkų – E. jau nebedirba, neprisimena kas tai jam pranešė. Sužinojo iš UAB 'S" darbuotojų, kad E. J. savindavosi pinigus iš aparatų. Kokią sumą jis pasisavino nežino, jokių detalių apie tai negirdėjo. Po šio įvykio buvo liepta skubos tvarka inkasuoti visus aptarnaujamus aparatus, jis inkasavo savo aparatus lygiai pagal tą pačią tvarką, vėliau buvo pakeistos aparatų spynos, kad būtų skirtingi raktai ir niekas prie aparatų negalėtų prieiti apart tavęs. Neužilgo jis irgi išėjo iš darbo, kadangi buvo per didelis krūvis, nespėdavo visko laiku atlikti ir abipusiu susitarimu jis nusprendė išeiti iš darbo. Kaip ir kokiu būdu buvo pavogti ir pasisavinti pinigai nežino, su E. J. daugiau nebendravo dėl šio įvykio ir net nežino kur jis. Kiek pinigų buvo pasisavinta nežino, ir kokiu tikslu jis padarė tai nežino. Jam asmeniškai niekada nekilo mintis imti pinigų iš aparatų, nes viskas yra fiksuojama dokumentais ir tai būtų iš kart pastebėta (t. 1, b.l. 167).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. parodė, kad yra UAB "S" apskaitininkė. Įmonės pagrindinė būstinė yra Kaune. Įmonės buhalterija yra tvarkoma Kaune. (duomenys neskelbtini) yra UAB "S" Vilniaus filialas. 2017 gruodžio 11 d. buvo siųstas oficialus raštas dėl galutinės sumos nustatymo, susijusiu su pinigų pasisavinimu iš Vilniaus regione esančių Aparatų. Galutinė patirto nuostolio suma sudaro 17092, 52 eurų. Atsakant į klausimą kodėl minėta suma skiriasi nuo pirminio paskaičiavimo, tai gali pasakyti, kad po pirminio žalos paskaičiavimo išsiuntimo, sutikrinant ataskaitos duomenis su esančių čekių duomenimis, buvo pastebėtas pajamų trūkumas, o būtent nepanaikinamų pardavimų suma čekiuose buvo didesnė nei užfiksuotame apskaitos registre. Nepanaikinamų pardavimų sumos čekiai tai yra aparatuose įmontuoto skaitytuvas parodoma tęstinė nepanaikinama pardavimo suma ( kuri fiksuojama nuo pat aparato skaitytuvo pradėjimo veikti). Minėta suma yra fiksuojama skaitytuvo ataskaitoje, vadinasi "P. V. Tot". Pastebėjus trūkumą buvo informuotas UAB "S" atsakingas darbuotojas M. P., kuriam buvo pavesta nurašyti probleminių ( aparatų, kuriuose aptiko neatitikimus) esančių Vilniaus regione, skaičiuoklių nepanaikinamus duomenis. Duomenys buvo užfiksuoti nepanaikinamų duomenų lentelėse, kurių kopijas pateikia prie apklausos. Remiantis šiais duomenimis buvo apskaičiuotos trūkstamos sumos aparatuose, o būtent iš užfiksuotos bendros nepanaikinamos dėžutės sumos (Value of cash to cashbox) buvo atimtos visų (nuo aparato veikimo pradžios) ataskaitų čekių ( kurie gauti atlikus minėtų aparatų inkasavimus) ir gautas skirtumas yra užfiksuotas kaip patirtas nuostolis (trūkumas). Minėti trūkumai papildomai nei nurodyta pirminiame pareiškime buvo užfiksuoti aparatuose: (duomenys neskelbtini). Minėtų aparatų trūkumai pastebėti 2017 rugpjūčio mėn. tikslinant pirminį nuostolį, tačiau įrašyti į 2017 metų liepos 31d. dieną, kadangi tiksli pinigų pasisavinimo diena nebuvo žinoma, ir nebuvo gauta minėtų aparatų ataskaita, tai reiškia, kad asmuo nuėmęs skaitytuvo ataskaitą ir pasisavinęs pinigus, čekio nenusiuntė el.paštu (duomenys neskelbtini). Kadangi nuostolis fiksuotas liepos mėnesį, tai ir buvo įrašyta paskutinė liepos diena. Patikslinant (duomenys neskelbtini) esančio aparato nepanaikinamo skaitytuvo duomenis, nustatyta žala (trūkumas) sumoje 1107,30 eurų, susidarė iki 2017 liepos 28 d., todėl nustatyta, kad trūkstama suma susidarė liepos mėnesio eigoje todėl ir užfiksuota liepos mėnesio viduryje, kadangi nežinoma tiksli pinigų pasisavinimo data. Taip pat apskaičiuojant galutinį nuostolį buvo pašalinta netyčia įsivėlusi klaida, o būtent išbrauktas aparato esančio (duomenys neskelbtini), trūkumas. Kas liečia kasos dokumentų dingimą, tai nustatyta, kad kasos dokumentai dingo pervežant juos iš Vilniaus filialo į Kauno filialą dėl žmogiškos klaidos ir jokios sąsajos su pinigų pasisavinimu neturi. Minėti kasos pajamų orderiai atkurti nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 169-170).
Iš UAB „S“ pateikto priedo prie pareiškimo matyti kurių aparatų papildomo inkasavimo/patikrinimo metu nustatyta, jog aparatų sistemos atitinkamų laikotarpių elektroniniai čekiai buvo ištrinti ir sunaikinti. UAB „S“ pavyko atkurti Aparatų sistemos duomenis, kurio metu buvo nustatytas papildomas 7625.92 eurų grynųjų pinigų trūkumas (t. 1, b.l. 19).
UAB „S“ pranešimu dėl papildomos informacijos pateikimo patikslino galutinę iš UAB „S“ pasisavintą sumą -17 092,52 Eur. Nurodyta, kad E. J. grąžino dalį pasisavintos sumos – 633,34 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. patirtų nuostolių suma yra 16 459,18 (t. 1, b.l. 26-27).
UAB „S“ pateikė neatkuriamai prarastų dokumentų aktą bei kasos pajamų orderius (t. 1, b.l. 35-147).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 183 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis pasisavino didelės vertės svetimą turtą.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad E. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba kurjeriu „DPD“, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, su civiliniu ieškovu sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir jį vykdo.
E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 str. (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.
BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija numato vien laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai nereiškia reikalavimo, skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. J. paskiriant artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas E. J. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam skirtina artima minimaliai bausmė bus pakankama ne tik juos nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius E. J. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Be to, įvertinta ir tai, kad kaltinamojo atitraukimas nuo darbo, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, ne tik neigiamai gali paveikti jo socialinius ryšius, o taip pat būtų apsunkintas žalos atlyginimas civiliniam ieškovui. Visuma aptartų aplinkybių rodo mažesnį E. J. padarytos veikos pavojingumą, jo socialinį naudingumą esant laisvėje ir netikslingumą jam taikyti realios laisvės atėmimo bausmės.
Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, numatytos BK 75 str. 5 p., 69 str.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė UAB „S“ pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš E. J. 16 459,18 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 150-151). Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad su kaltinamuoju UAB „S“ yra sudariusi susitarimą dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis pagal susitarimą moka įmokas. Prašė sudarytą susitarimą patvirtinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu.
Iš į bylą pateiktos taikos sutarties matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. kaltinamasis E. J. su civiline ieškove sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį: E. J. įsipareigoja nukentėjusiajai UAB „S“ sumokėti 16.459,18 Eur (šešiolika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt devyni eurai ir aštuoniolika centų) dydžio skolą per 5 metus, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 7 metus nuo šios taikos sutarties sudarymo dienos, mokėjimus mokant dalimis kiekvieną mėnesį iki 10-tos mėnesio dienos. Pirmuosius metus E. J. įsipareigoja grąžinti ne mažiau kaip 150 Eur skolos per mėnesį. Padidėjus darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų E. J. įsipareigoja didinti grąžinamą mėnesinę įmoką, siekiant kuo greičiau grąžinti visą skolą. Mokėjimus pagal šią sutartį E. J. privalo atlikti į UAB „S“ atsiskaitomąją sąskaitą. E. J. turi teisę ir įsipareigoja dėti pastangas grąžinti visą taikos sutartimi nurodytą sumą nukentėjusiai UAB „S.“ ir anksčiau nei nurodyta taikos sutartyje. (b.l. 153)
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. numato šalių procesines teises ir pareigas. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 str. 3 d., šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas kaltinamojo ir UAB „S“ taikos sutartis dėl žalos atlyginimo, kurioje susitariama dėl žalos atlyginimo tvarkos ir terminų. Susitarime taip pat nurodoma dėl kokios konkrečios galutinės žalos sumos yra susitariama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas ir Civilinio proceso kodekso nuostatų prasme taikyti ir patvirtinti kaltinamojo E. J. ir civilinio ieškovo UAB „S“ taikos sutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301, 302, 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturi) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneri) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - tęsti darbą bei vykdyti su civiliniu ieškovu UAB „S“ sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeistą, po to ją panaikinti.
Patvirtinti E. J. ir UAB „S“ 2018 m. balandžio 6 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią E. J. įsipareigoja UAB „S“ sumokėti 16 459,18 Eur (šešiolika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt devyni eurai ir aštuoniolika centų) dydžio skolą per 5 metus, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 7 metus nuo šios taikos sutarties sudarymo dienos, mokėjimus mokant dalimis kiekvieną mėnesį iki 10-tos mėnesio dienos. Pirmuosius metus E. J. įsipareigoja grąžinti ne mažiau kaip 150 Eur skolos per mėnesį. Padidėjus darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų E. J. įsipareigoja didinti grąžinamą mėnesinę įmoką, siekiant kuo greičiau grąžinti visą skolą. Mokėjimus pagal šią sutartį E. J. privalo atlikti į UAB „S“ atsiskaitomąją sąskaitą. Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.