Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršila – vyr. patrulis 2008 m. lapkričio 2 d. surašė J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2008 m. lapkričio 2 d. apie 14.33 val. Šiaulių rajone, kelio Šiauliai - Palanga 20 km, vairuodamas transporto priemonę – lengvąjį automobilį „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne gyvenvietėje važiavo 142 km/h greičiu, ir viršijo leistiną 90 km/h greitį 52 km/h. Šiais savo veiksmais J. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.1 punkto reikalavimus.

II.

Nors J. Š. neprisipažino padaręs šį pažeidimą, teismas padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta liudytojo parodymais, byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas J. Š. vairuojamo automobilio greitis 142 km/h (b.l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 8-10). Liudytojas H. P. parodė, kad 2008 m. lapkričio 2 d. kelyje Šiauliai – Palanga greičio matuokliu „Berkut“ užfiksavo būtent lengvojo automobilio „HONDA ACCORD“ greitį, kuris buvo 142 km/h, ir stabdė šį automobilį, o ne kažkurį tai kitą, nes matavimo prietaisas fiksuoja greitį to automobilio, į kurį yra nukreiptas, ir jeigu greitis viršijamas, prietaisas skleidžia garsinį signalą. Nors liudytoja N. Š. parodė, kad jos vyras J. Š. važiavo leistinu, t. y. ne didesniu kaip 90 -100 km/h greičiu, tačiau teismas jos parodymus vertino kaip neobjektyvius. J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Kadangi buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai sustabdė ir Citroen automobilio vairuotoją, buvo būtina nustatyti, kokio automobilio greitis buvo užfiksuotas ir kokie įrodymai identifikuoja transporto priemonę, kuriai buvo nustatinėjamas jos judėjimo greitis.

Teismas tik formaliai nurodė, kad visuma įrodymų patvirtina J. Š. kaltę dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Teismas tyrė ir vertino tik įrodymus, patvirtinančius J. Š. kaltę. Tačiau nevertina įrodymų, kurie patvirtina, kad galėjo būti nustatytas kito automobilio greitis. Liudytojas H. P. patvirtino, kad greičio matuoklis buvo nustatytas režimu, kai buvo matuojamas greičiausiai judančio automobilio laikas. Taigi, apelianto vairuojamas automobilis, važiavęs paskui automobilį Citroen, negalėjo judėti greičiau už jį. Teismui buvo pareiga pašalinti atsiradusius prieštaravimus, tačiau teismas to nepadarė, tuo pažeisdamas ATPK 7 straipsnio nuostatas. Nesant pašalintiems prieštaravimams tarp įrodymų, visi abejonės turi būti vertinamos asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

J. Š. buvo inkriminuotas ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, tai yra nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.

J. Š. padarytas pažeidimas yra įrodytas. Pažeidimą patvirtina 2008 m. lapkričio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F145525, liudytoju apklausto policijos pareigūno H. P. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Liudytojas H. P. savo parodymais detaliai patvirtino, kaip buvo nustatytas J. Š. vairuojamo automobilio greitis. Surinkti byloje įrodymai patvirtina, jog, panaudojant technines priemones (greičio matuoklį Berkut R 0611423), buvo nustatyta, kad J. Š. vairuojamas automobilis, važiuodamas 142 km/h greičiu, viršijo leistiną 90 km/h greitį. Apeliantas nenurodė ir byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų manyti, jog jo administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 8-10), liudytojo H. P. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu kaip patikimais įrodymais, patvirtinančiais J. Š. kaltę. Remiantis šiais įrodymais yra pagrindas vertinti J. Š. parodymus, kad jis važiavo leistinu greičiu ir policijos pareigūnai užfiksavo ne jo automobilio greitį kaip pasirinktą jo gynybos būdą.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas H. P., dalyvavęs nustatant administracinį teisės pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo šio liudytojo parodymais. N. Š. yra J. Š. žmona, gali būti suinteresuota duoti palankius jam parodymus, todėl teismas jos parodymus vertina kaip neobjektyvius. Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė byloje liudytojais apklausti automobilio Cotroen ir sunkvežimio vairuotojus. Liudytojas H. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie apelianto nurodytus automobilius neturi. J. Š. taip pat nepateikė jokių duomenų apie minėtus automobilius ar jų vairuotojus. Taigi, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ir liudytojais apklausti Citroen ir sunkvežimio vairuotojus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog J. Š. kaltas padaręs ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.