Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B., jos atstovui advokatui J. S., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno marių regioninio parko Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovei N. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. skundą dėl Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 1 d. Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. B. už tai, kad įgyvendinant 2016-07-21 paslaugų sutarties Nr. GKG-3518/13 reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė topografinę nuotrauką „Pažaidų plotų nustatymas Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje Noreikiškėse, Kauno r.“ Vadovaujantis topografine nuotrauka nustatyta, kad už privačios nuosavybės žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje savavališkai įkasti galimai drenažiniai ar lietaus vandens surinkimo sistemos vamzdyno išleidimo vamzdžiai (d 150 mm ir d 200 mm). Savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 12 punktų reikalavimus (gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus).

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu G. B. už pažeidimą, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 76 str. 7 d., padarymą buvo paskirta 115 eurų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. su 2016 m. gruodžio 1 d. priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jai buvo paskirta 115 eurų bauda, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Pareiškėja G. B. teismo posėdyje palaikė savo pareiškimo reikalavimus, prašė tenkinti. Parodė, kad 2014 metų liepos mėnesį pirko namą su visomis komunikacijomis ir nemanė, kad turi domėtis kur vanduo surenkamas ir kur jis nuteka. Tų vamzdžių, kuriuos direkcija prašo panaikinti ar užaklinti, ji neklojo. Namas yra trijų butų. Buvo suklotos trinkelės, išvedžiotos komunikacijos, gyventojams tik reikėjo prisijungti prie dujų ir elektros pagrindinių magistralių, buvo sutvarkytas visas gerbūvis. 2016 m. lapkričio mėnesį buvo iškviesta į Kauno Marių regioninio parko direkciją dėl galimų pažeidimų. Ji pateikė visus dokumentus, namo pirkimo sutartis, tačiau specialistas projektu nesidomėjo. Tame projekte yra nurodytos visos sistemos, kurios nueina toli nuo jų žemės sklypo teritorijos, kažkur į šlaitus. Po 2016 metų apklausos pradėjo primygtinai reikalauti, kad jie tuos vamzdynus panaikintų, tačiau ji neklojo tų vamzdžių, nežino kokie jie yra ir kokią teisę ji turi ištraukti tą vamzdį ar jį užaklinti. Skaitė internete apie Kamšos namų inžinerinius tinklus ir rado įrašą, kad statytojas Ž. nurodė, kad lietaus vanduo surenkamas ir nukreipiamas į šlaitus. Todėl gyventojai negali būti kaltinami, nes jie nusipirko pastatytą namą. Ji neklojo tų vamzdžių ir negali jų išimti. Ją verčia daryti darbus, kurių atlikti neturi teises. Ž. įmonė, kuris statė Kamšos namus, bankrutavusi, jo paties Regioninis parkas nesuranda, nėra iš ko pareikalauti tos atsakomybės, o ji gyvena arčiausiai tų vamzdžių. Butą pirko ne iš paties Ž., jo įrengtuose sklypuose M. įmonė statė namus ir ji iš jo pirko butą. Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovė N. E. parodė, kad G. B. pirko butą su tinklais. Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose yra nurodytos buitinės nuotekos ir vandentiekis. Kiek aiškinosi direkcija, tai projekte dėl lietaus kanalizacijos nebuvo sprendžiama.

Institucijos išvada yra tokia, kad negalima leisti į šlaitus ir buvo kitas būdas lietaus kanalizacijai padaryti. Projekto vystytojas nepadarė lietaus kanalizacijos, nes jos nėra nurodyta nei techniniuose projektuose, nei statybos leidimuose. Pagal visus dokumentus teritorijos vystytojas įrengė ir pardavė butus įrengęs tik buitines nuotekas ir vandentiekį. Tai žinodama direkcija 2016 metais pasamdė atestuotą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gavo įmonės išvadą, kurioje pažymėti prie šio sklypo arčiausiai esantys nuotekų vamzdžiai. Tie vamzdžiai prasideda pareiškėjos sklype. Turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagą specialistas surašė protokolą, nes ir pareiškėjos pateiktuose prie projekto topo nuotraukose matyti kur yra senasis drenažas prieš statybų vykdymą, jis ėjo šalia šlaito visai kita kryptimi. To lietaus kanalizacijos vamzdžio, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptiko 2016 m. liepos - rugpjūčio mėn., anksčiau nebuvo. Senasis drenažas buvo sunaikintas prieš statant namą. G. B. padarė pažeidimą, nes klojant vamzdynus buvo kasamas reljefas. Mano, kad pareiškėja kasė reljefą, nes ji yra arčiausiai pažeidimo vietos, tuo pačiu buvo sunaikinta paklotė ir augaliją, kuri yra saugoma draustinyje. Konkreti pažeidimo data nėra žinoma, 2016 m. balandžio 13 d. buvo aptiktas pažeidimas, o tiksliai pažeidimas nustatytas po UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko atliktų darbų. Direkcija kreipėsi į savivaldybę ir kitas institucijas, tačiau jokių leidimų, dokumentų nebuvo rasta, kuriuose būtų nurodyta, kad buvo įrengtas lietaus nuotekų vamzdynas, vadinasi gyventojai nusipirkę tuos butus, patys įsirengė šį vamzdyną. Tiesioginių įrodymų, kad G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą ir paklojo vamzdžius, nėra. Kadangi vystytojas neklojo vamzdžio, tai pareiškėja nusipirkusi tą sklypą, turėjo jį ir pakloti. Statybos leidime lietaus kanalizacijos nėra numatyta, pagal projektą yra įrengti tik buitinės nuotekos ir vandens inžineriniai tinklai, o leidimo įrengti lietaus kanalizaciją, nėra. Prašo atmesti pareiškėjos skundą ir palikti galioti direkcijos nutarimą.

Liudytojas S. K. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pagrindiniu įrodymu buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas topografinis planas. Jame buvo nurodytos tikslios vamzdžių išėjimo vietos. Sutapatinus pateiktą į bylą pareiškėjos topografinę nuotrauką, tinklų išsidėstymas ir vamzdžio išėjimo vietos nesutapo su topografinėje nuotraukoje pažymėtomis vamzdžių išėjimo vietomis. Tai patvirtina faktą, kad vamzdžiai buvo įrengti po gyvenamojo namo ir sklypo įsigijimo. Tame sklype yra trys bendrasavininkai, tai yra sujungtas trijų butų namas. Vamzdžių buvimo faktas nustatytas atlikus topografinį planą, tai yra tikslūs duomenys yra gauti 2016 m. rugsėjo mėnesį – tai pažeidimo nustatymo data. Kitiems to namo bendrasavininkams taip pat buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, nei vienas bendrasavininkas kaltės nepripažino. Pagal topografinį planą matyti, kad sugretinus 19 ir 25 bylos lapuose esančius planus, matyti, kad vamzdžiai D150 ir D100 išeina iš pareiškėjos žemės sklypo. D100 ir D150 vamzdžių išėjimo vietos yra už žemės sklypo ribų. Abiejuose topografiniuose planuose nurodytas tas pats sklypas. Ar perkant sklypą 2014 metais galėjo būti šie vamzdžiai, negali atsakyti, tačiau negalima atmesti tos galimybės. Sklype buvusi drenažo melioracinė sistema buvo išvesta vamzdeliais į šlaitą, tačiau tai buvo keraminiai vamzdeliai, jie filtravosi giliai grunte, o ne paviršiuje, ten yra atitinkamos įrengimo sistemos, projektai. Neturi tokių tiesioginių įrodymų, kad asmenys kasė ir patys paklojo vamzdį, negali nurodyti - kuris iš bendrasavininkų tuos vamzdynus paklojo.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 76 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, arba valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą – bauda piliečiams nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir bauda pareigūnams – nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 punkte nurodyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus; 12 punkte numato draudimą atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).

G. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, buvo grindžiama byloje esančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ topografiniu planu „Pažaidų plotų nustatymas Kamšos botaniniame – zoologiniame draustinyje (duomenys neskelbtini), Kauno r.“ (b. l. 25), Kauno marių regioninio parko direkcijos 2016 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu (b. l. 26). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ties G. B. žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pažymėti į draustinio teritoriją išvesti drenažiniai vamzdžiai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu pareiškėja įsigijo 2014 m. liepos 31 d. iš R. M. individualios įmonės (b. l. 9-10, 11-17). Pareiškėjos teigimu, ji sklypą pirko su visomis komunikacijomis, kurias įrengė pardavėjas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ topografinės nuotraukos (b. l. 19-19a) matyti, kad joje ties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pažymėti į draustinio teritoriją išvesti drenažiniai vamzdžiai ar lietaus kanalizacija. Iš sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 11-17) matyti, kad joje nėra nurodyta, jog sklype yra įrengti inžineriniai tinklai. Iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos apie kvartalo inžinerinę struktūrą (b. l. 27-28) matyti, kad nėra jokių duomenų apie lietaus kanalizacijos įrengimą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ topografinės nuotraukos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ topografinio plano matyti, kad vamzdžiai pareiškėjos žemės sklype buvo įrengti po sklypo ir namo įsigijimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų padarytoje topografinėje nuotraukoje vamzdžiai - d 150 ir d 200 - nebuvo pažymėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 76 str. 7 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra trys sklypo bendraturčiai, gyvenantys trijų butų name. Kitiems namo bendraturčiams taip pat buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, nei vienas to gyvenamojo namo bendraturtis kaltės nepripažino. Byloje nėra įrodymų, kad G. B. už privačios nuosavybės žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Kamšos botaniniame zoologiniame draustinyje savavališkai įkasė drenažinius ar lietaus vandens surinkimo sistemos vamzdyno išleidimo vamzdžius.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvada, kad G. B. kaltė dėl ATPK 76 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkinamas, ir G. B. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiojo specialisto 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. VSTTAM-KMRPDN-79208364-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.