- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-815-309/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį buvo įtariamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 14 d., apie 10.44 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Pathfider“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 109 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir prieš keisdamas važiavimo kryptį – prieš apsisukdamas ties kairėje gatvės pusėje esančiu įvažiavimu prie (duomenys neskelbtini) pastato, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui: neįsitikino, kad atlikti posūkį yra saugu, nepraleido priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V., todėl susidūrė su automobiliu „VW Golf“, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „VW Golf“ vairuotojai A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras G. Girgždis 2015 m. spalio 27 d. nutarimu atleido įtariamąjį S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiąja A. V. ir ikiteisminį tyrimą nutraukė. Šį nutarimą prokuroras perdavė patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kartu prašydamas paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. Girgždžio 2015 m. spalio 27 d. nutarimą atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyrė S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Šalies argumentai
Skundu Šiaulių apygardos teismui atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinant nutarties dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų minėto prašymo netenkinti, prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį vietoje jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vienerius metus naudotis specialia teise – paskiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant 5 MGL dydžio įmoką.
Skunde S. V. nurodo, kad nukentėjusioji A. V. su juo susitaikė su sąlyga, kad jai bus atlyginta neturtinė 6 000 Eur žala, iš šios sumos 3 000 Eur dengiant jam, o kitą dalį – draudikui. Nukentėjusioji kitų reikalavimų, susijusių su baudžiamosios atsakomybės ar poveikio priemonių taikymu jam, nekėlė. S. V. vertinimu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės yra artima kai kurių BK straipsnių sankcijų taikymui, t. y. artima realiam jo baudimui, nors ir formaliai atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreipia dėmesį, kad, nors vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas turėjo teisę parinkti poveikio priemonę iš dešimties nurodytų minėtame straipsnyje, tačiau nemotyvuotai taikė jam vieną labiausiai jo teises ir galimybę judėti, dalyvauti socialiniame gyvenime varžančių priemonių – specialios teisės atėmimą. Pažymi, kad teismas galėjo apskritai netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgęs į tai, kad jis (S. V.) ir taip patiria pakankamus savo veiksmų padarinius, taigi papildomas jo baudimas ar poveikio priemonės taikymas būtų perteklinis. Teigia, kad duomenų, jog jis būtų linkęs daryti teismo nurodytus pažeidimus, nėra, tokią veiką jis padarė pirmą kartą, veika netyčinė, išvadas dėl savo elgesio jis taip pat padarė.
S. V. prašo atsižvelgti ir į tai, kad veiką jis padarė dėl neatsargumo, šiai veikai nėra būdingas piktybiškumas ar itin didelis pavojingumas. Nurodo, kad autoįvykis kilo dėl neatsargumo atliekant sukimosi manevrą, tačiau esant blaiviam ir nepadarant jokio kito pažeidimo. Ši aplinkybė akcentuotina dėl to, kad asmuo, jeigu ir nesukelia autoįvykio, tačiau yra neblaivus (valdo transporto priemonę), tokia veika administracinėje teisėje laikoma pačia pavojingiausia ir neviršijus lengvo neblaivumo laipsnio, t. y. 1,5 promilės, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę netenkama nuo 1 iki 1,5 metų. Mano, kad šiuo atveju, nors veika ir buvo vertinama baudžiamosios teisės kontekste, tačiau ji nėra tiek pavojinga, kiek minėtas administracinės teisės pažeidimas, todėl ir pati poveikio priemonė akivaizdžiai neproporcinga kilusiems padariniams, turint omenyje aplinkybę, kad kaltę dėl padarytos veikos jis pripažino, žala atlyginama, kitų sunkių padarinių nagrinėjamu atveju nekilo ir nėra tyčios dėl tokios veikos padarymo.
Be to, S. V. teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja. Nors teismas formaliai ir pripažino, kad galima atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, tačiau nelaikė, kad nėra pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės. Pasak S. V., tokiu atveju kyla klausimas, kodėl susitaikius dėl veikos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį padarymą, kurios sankcijoje numatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, taikoma baudžiamojo poveikio priemonė tampa savo esme gerokai griežtesnė už galimą sankciją. Mano, kad teismui visgi nusprendus taikyti jam (S. V.) baudžiamojo poveikio priemonę, pakankama priemone būtų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Šalies argumentai
Skunde S. V. taip pat nurodo manantis, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvertintas kaip aiškiai per griežta ir neproporcinga poveikio priemonė. Nors dėl veikos ir kilo padariniai – buvo sužalotas žmogus, tačiau tai padaryta dėl neatsargumo, dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių. Pažymi, kad jis anksčiau nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, elgiasi pozityviai ir dėl to galima tikėtis tinkamo jo elgesio ir ateityje, t. y. galima tikėti, kad nebus daromi nusikaltimai, o tai buvo pagrindas taikyti BK 38 straipsnį. Kartu atkreipia dėmesį, kad dalyvavimas socialiniame gyvenime, savo poreikių ir artimųjų poreikių tenkinimas, dalyvavimas darbo veikloje yra neišvengiamai susiję su transporto priemonės naudojimu, o tai taip pat nebuvo teismo įvertinta skiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atėmus teisę vairuoti transporto priemonę daugiau nei metams, kyla ir kiti padariniai – po šio termino privalomas teisės vairuoti žinių egzamino perlaikymas, galimybės trumpinti minėto poveikio priemonės taikymo laikotarpį nėra.
Motyvuojamoji dalis
S. V. skundas atmetamas.
Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių. Svarbiausia, kad baudžiamojo poveikio priemonės darytų maksimalų poveikį asmeniui, kuriam jos skiriamos.
Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. V. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (jai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva viršugalvio srityje), nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, pažymoje apie galiojančias nuobaudas užfiksuoti duomenys liudija, kad jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles viršydamas leistiną greitį – už greičio viršijimą yra baustas 10 kartų, ir tai rodo, kad jis nedaro išvadų iš savo elgesio, nepakankamai suvokia savo veiksmų pavojingumą. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad apylinkės teismas, patvirtindamas prokuroro nutarimą atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam terminui. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad teismas, skirdamas S. V. baudžiamojo poveikio priemonę, įvertino pastarojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, todėl sutikti su skundo teiginiu, kad teismas baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė nemotyvuotai, nėra pagrindo. S. V. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis veiką padarė dėl neatsargumo, būdamas blaivus, niekada nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltę pripažino, gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė dėl pirmiau paminėtų priežasčių nėra pagrindas neskirti jam baudžiamojo poveikio priemonės arba skirti kitą, S. V. pageidaujamą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kartu pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės nėra tapačios skiriamai bausmei – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats nusikalstamą veiką padaręs asmuo, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta nusikalstama veika. S. V. skunde nurodytos aplinkybės, kad jam atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, bus suvaržyta jo teisė judėti, dalyvauti socialiniame gyvenime, tenkinti savo ir artimųjų poreikius taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindas naikinti paskirtą ar skirti kitą, švelnesnę, baudžiamojo poveikio priemonę. Neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių S. V. negalėtų naudotis visuomeniniu transportu ar kitų asmenų teikiamomis paslaugomis.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.