Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje yra D. M., B. M., valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimo nepateikė.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas D. M. pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog senelio mirties metu jis su mama gyveno Panevėžyje, jo tėvai tuo metu jau buvo išsituokę, Panevėžyje gyvena ir šiuo metu, turi savo šeimą. Parodė, jog dažnai lankydavosi pas močiutę B. M., jai padėdavo ūkyje, ruošti malkas. Suinteresuotas asmuo D. M. teismo posėdyje teigė, jog mirus seneliui buvo kalbų, kad mama finansiškai padėdavo močiutei, tačiau pats jis to nematė. Sulaukęs pilnametystės padėdavo finansiškai močiutei, kai ši paprašydavo, bet visus namo remonto darbus organizuodavo pati močiutė.

9.1. Suinteresuotas asmuo B. M. su J. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) liepos mėnesio pabaigoje J. M. paliko šeimą, Kupiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pagal ieškovo J. M. reikalavimą buvo padalintas santuokoje su atsakove B. M. įgytas turtas. Kupiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta B. M. ir J. M. santuoka, ištuoka Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini).

9.2. Pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu – pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžinieriniais statiniais (kiemo įrenginiais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatytas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. VĮ Registrų centre nuosavybės teisės į butą Nr. 2, esantį pastate (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, pirtį, ½ kitų inžinerinių statinių (kiemo įrenginių) įregistruotos B. M. vardu, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti aktas.

9.3. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl jo palikimo priėmimo į Kupiškio rajono notarų biurą niekas nesikreipė.

9.4. Pareiškėjas D. M. senelio J. M. mirties metu kartu su motina D. D. gyveno Panevėžio mieste, jam tuo metu buvo 8 metai. Pareiškėjo motina D. D. J. M. mirties momentu buvo išsituokusi su pareiškėjo tėvu D. M..

9.5. Suinteresuotas asmuo D. M. 2002 m. lapkričio mėnesį išvyko gyventi į Italiją ir gyveno iki šiol.

10. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl suinteresuoto asmens B. M. santuokos su J. M. datos, santuokoje įgyto turto padalinimo, teismo sprendimo nutraukti santuoką, ištuokos įregistravimo teismas remiasi B. M. parodymais, pareiškėjo D. M. pateiktais santuokos liudijimu, teismo sprendimų padalinti santuokoje įgytą turtą, nutraukti santuoką, kopijomis, ištuokos liudijimu, santuokos nutraukimo įrašu civilinės metrikacijos skyriuje. Nustatydamas faktinę aplinkybę, kada J. M. paliko šeimą, teismas remiasi Kupiškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime nustatyta faktine aplinkybe. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl J. M. mirties datos, teismas, be dalyvaujančių asmenų parodymų, remiasi pateiktu mirties įrašu. Nustatydamas pareiškėjo D. M. amžiaus J. M. mirties metu, giminystės ryšį su mirusiuoju J. M., suinteresuoto asmens D. M. giminystės ryšį su mirusiuoju J. M. teismas remiasi pateiktais gimimo įrašais, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma. Nustatydamas aplinkybes dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos datų, nuosavybės teisių įregistravimo, įregistravimo pagrindo, teismas remiasi suinteresuoto asmens B. M. parodymais, byloje pateiktomis Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylomis, pažyma apie pastatų priklausymą, (duomenys neskelbtini) aktu, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl pareiškėjo D. M. motinos D. D. ir suinteresuoto asmens D. M. santuokos nutraukimo momento (iki J. M. mirties), D. M. išvykimo gyventi į Italiją datos, teismas remiasi pareiškėjo D. M. ir suinteresuoto asmens D. M. parodymais. Aplinkybę, jog po J. M. mirties dėl jo palikimo niekas nesikreipė į notarų biurą, teismas nustato remdamasis VĮ Registrų centro Testamentų registrų išrašu.

Motyvuojamoji dalis

11. Civilinė byla nutraukiama.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 440 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas D. M. prašo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė mirusiojo senelio J. M. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Tai yra, tenkinant tokį pareiškimą pareiškėjas turėtų įrodyti, jog savo veiksmais pats ar per jo teises įgyvendinančius asmenis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo priėmė mirusiojo palikimą, taip pat turi būti nustatyta, jog po palikėjo mirties liko palikimas, kurį pareiškėjas priėmė ir dėl kurio paveldėjimo yra būtinas juridinę reikšmę turintis faktas.

13. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas D. M., mirusiojo J. M. vaikaitis, (duomenys neskelbtini), tai yra tą dieną, kada mirė jo senelis, buvo sulaukęs 8 m. amžiaus ir jokių aktyvių veiksmų pats priimdamas senelio palikimą neatliko ir negalėjo atlikti (neturėjo pajamų, galimybių, neturėjo civilinio veiksnumo). Pareiškėjas D. M., įrodinėdamas pareiškimo pagrįstumą, pareiškime nurodė, jog mirus seneliui jo teises į palikimą atstovaudama jo interesus įgyvendino motina D. D., o jis, sulaukęs pilnametystės, perėmė senelio palikto turto priežiūrą ir jį toliau prižiūrėjo. Tačiau nei pareiškėjas D. M., nei suinteresuotas asmuo B. M., kuri savo paaiškinimuose taip pat teigė, jog D. D. duodavo jai pinigų namo priežiūrai po J. M. mirties, viso proceso metu bei teismo posėdyje jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors jiems iš esmės tai buvo siūloma padaryti nustatant terminą trūkumams anksčiau pagal analogišką pareiškėjo D. M. pareiškimą iškeltoje civilinėje byloje (Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-2271-649/2022). Apie tokių įrodymų poreikį buvo užsiminta 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi priimant pareiškimą šioje civilinėje byloje bei bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tačiau iki pat įrodymų tyrimo pabaigos jie nebuvo pateikti. Priešingai, suinteresuotas asmuo D. M., mirusiojo J. M. sūnus, paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo motina prisidėjo prie namo (duomenys neskelbtini), priežiūros, nurodydamas, kad tėvo mirties momentu jie su pareiškėjo motina D. D. jau buvo išsituokę, jų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški ir nei vaikas, tai yra pareiškėjas D. M., nei tuo labiau vaiko motina D. D. nesilankydavo (duomenys neskelbtini) iki pat suinteresuoto asmens D. M. išvykimo į Italiją 2002 metais. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog jis pats tuo metu po ištuokos gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su motina ir jam situacija buvo žinoma. Šie suinteresuoto asmens D. M. teiginiai tikėtini žinant, kokie Lietuvos Respublikoje paprastai būna įtempti santykiai tarp buvusių sutuoktinių ir kokį tai poveikį turi jų bendriems vaikams, ypač jeigu jų santykiai prieš išsituokiant būna konfliktiški. Ir netikėti suinteresuoto asmens parodymais, jog jam buvo draudžiama bendrauti su savo vaiku, nei vaikas, nei motina nesilankė (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.

14. Daroma išvada, jog per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo nei D. M., nei D. D. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreiškę pareiškėjo valią priimti senelio palikimą. Tai, kad D. D. to nedarė, tai yra nepadėjo B. M. išlaikyti ir prižiūrėti namą, netiesiogiai patvirtina paties pareiškėjo D. M. paaiškinimai, jog motina atsisakė vykti į teismo posėdį liudyti aplinkybes, kurios parodymai galbūt ir būtų padėję įrodinėti pareiškėjo teiginius, jeigu dar papildomai būtų pateikti parodymus patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Be to, ir pats suinteresuotas asmuo B. M. teismo posėdyje teigė, jog visą tą laiką, iki kol 2021 metais nenuėjo pas notarę dėl testamento sudarymo, buvo įsitikinusi, kad namas priklauso tik jai. Ir sunku įsivaizduoti, kad buvusi marti D. D., kuri netrukus po santuokos nutraukimo, pasak suinteresuoto asmens D. M., susituokė su kitu vyru, būtų finansiškai rėmusi buvusio sutuoktinio mamą, kuriai ir šiaip jokios pagalbos, nebent ūkyje prie gyvulių, nereikėjo (pareiškėjo parodymai, jog visą tą laiką namu rūpinosi, jį prižiūrėjo ir remonto darbus organizavo močiutė).

15. Todėl teigti, jog pareiškėjas D. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, nėra pagrindo, toks pareiškimas turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo labiau, jog ir suinteresuotas asmuo D. M., kuris yra pirmos eilės įpėdinis ir teoriškai turi daugiau teisių nei pareiškėjas D. M. (CK 5.11 straipsnio 2 dalis), teismo posėdyje išreiškęs nesutikimą dėl pareiškimo tenkinimo, nurodė, kad ir pats turi turtinių pretenzijų į mirusiojo tėvo turtą.

16. Tačiau iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog mirusysis J. M. savo mirties metu (duomenys neskelbtini) turėjo asmenine ar/ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, kurį jam mirus būtų galima paveldėti. Byloje yra įrodymai, jog nuosavybės teisės į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) B. M. vardu buvo įregistruotos (duomenys neskelbtini), namas ir priklausiniai buvo pastatyti (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens B. M. ir mirusiojo J. M. santuoką Kupiškio rajono apylinkės teismas nutraukė (duomenys neskelbtini) sprendimu, ištuoka Kupiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini).

17. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Santuokos ir Šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. SŠK 40 straipsnyje reglamentuojama, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose.

18. Formaliai žiūrint B. M. vardu VĮ Registrų centre įregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (namas, ūkinis pastatas, pirtis, ½ dalis inžinierinių įrenginių), remiantis SŠK 21 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 40 straipsnio nuostatomis, priklauso jai ir mirusiajam J. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau šioje civilinėje byloje nustatyta, jog dar prieš suinteresuotam asmeniui B. M. pradedant statyti namą, ūkinius pastatus ir kitus įrenginius, šiuo metu jau mirusiojo J. M. reikalavimu teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu padalino santuokoje tarp J. M. ir B. M. įgytą turtą, teismas sprendimu taip pat konstatavo, jog J. M. šeimą paliko 1972 m. liepos mėnesio pabaigoje. Remiantis SŠK 23 straipsnio 3 dalimi turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Ir nors šioje teisės normoje nėra nurodyta, kiek kartų santuokoje sutuoktiniai gali dalintis turtą, SŠK 22 straipsnyje, apibrėžiančiame asmeninės nuosavybės santuokoje pagrindus, taip pat nėra nurodyta, jog vieno iš sutuoktinių santuokoje įgytas turtas po turto padalinimo yra asmeninė nuosavybė, laikoma, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą jis galėjo būti dalinamas tik vieną kartą. Ir visas po sprendimo padalinti turtą įsiteisėjimo kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas neturėtų būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl įvertinus nustatytą tas aplinkybes, jog namas buvo pastatytas po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo padalinti sutuoktinių turtą, J. M. šeimą paliko 1972 m. liepos mėnesio pabaigoje, suinteresuotas asmuo B. M. šioje civilinėje byloje parodė, jog namą ir priklausinius statė iš asmeninių lėšų, padedama tėvų, teismas pripažįsta, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nors ir buvo įgytas (pastatytas) formaliai galiojant suinteresuoto asmens santuokai, turėtų būti laikomas ne bendrąja jos ir mirusiojo J. M. nuosavybe, bet turėtų būti laikomas asmenine suinteresuoto asmens B. M. nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad viešajame registre tai nėra atžymėta. Ir prašomas pareiškėjo D. M. nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, net jeigu ir pareiškėjo pareiškimas būtų tenkinamas, nesukeltų pasekmių, pareiškėjui neatsirastų turtinės teisės į mirusiojo J. M. palikimą, nes šio kaip ir nėra, civilinė byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjui išaiškinamos civilinės bylos nutraukimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

19. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems asmenims patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Civilinę bylą nutraukus dėl to, kad ši nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

20. Pareiškėjas D. M. teikdamas pareiškimą sumokėjo 48 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. vasario 24 d. sumokėjo 42 Eur bei 2022 m. gegužės 9 d. sumokėjo 6 Eur). Civilinę bylą nutraukus dėl to, kad ši nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teismas

nutaria:

Civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.

Išaiškinti pareiškėjui D. M., jog bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Grąžinti pareiškėjui D. M. 2022 m. vasario 24 d. sumokėtą 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 2022 m. gegužės 9 d. sumokėtą 6 Eur (šešių eurų) žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.