- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-444-1020/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal J. K. (toliau – J. K. arba apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo be kita ko J. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir jis nubaustas 90 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus VPK) pareigūnai 2018 m. gegužės 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-493-2018 pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad pastarasis 2018 m. balandžio 22 d. apie 18.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai neblaivus, nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio ir pažeidė šio pareigūno garbę ir orumą garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais.
2. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtame protokole nurodytas aplinkybes pripažino objektyviomis iš dalies ir J. K. pripažino kaltu padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už tai jam paskyrė 90 EUR dydžio baudą (dėl ANK 508 straipsnyje numatytos veikos padarymo administracinio nusižengimo teisena nutraukta). Pasak teismo, J. K. atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį buvo patrauktas pagrįstai. Iš bylos medžiagos matyti, kad PC apsaugos darbuotojas iškvietė policiją dėl konflikto su neblaiviu pagyvenusiu vyru, kaip nustatyta vėliau – J. K.. Tiek iš minėto apsaugos darbuotojo parodymų, tiek iš V. K. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atvykus policijai šis konfliktas tebesitęsė – J. K. reikalavo surasti pavogtą jo portfelį arba dėl to atlyginti žalą. Konfliktas vyko PC patalpose, vaikštant pašaliniams asmenims. Policijos pareigūnai paprašė J. K. prieiti prie tarnybinio automobilio, siekiant surašyti pareiškimą dėl įvykio, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė. Teismas pažymėjo, jog įvertinus tai, kad J. K. buvo įtariamas viešosios tvarkos pažeidimu, konstatuoja, kad policijos pareigūnas turėjo pagrindą minėtą asmenį sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas procesiniams veiksmams atlikti, todėl policijos pareigūno nurodymas J. K. prieiti prie tarnybinio automobilio buvo teisėtas. Taigi J. K. veika atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pasak apelianto, jam visiškai nesuprantamas kaltinimas pagal ANK 504 straipsnio 4 dalį – pažeidimas neatskleistas nei administracinio nusižengimo protokole nei teismo nutarime ir tik pritaikyta sankcija jo atžvilgiu. Jo atžvilgiu, net jam reikalaujant, nebuvo surašytas administracinio sulaikymo protokolas. Apelianto neįspėjus, policijos pareigūnas, be teisinio pagrindo ir įspėjimo iš greitosios pagalbos automobilio jį paguldė ant žemės, jam buvo užlaužtos rankos ir vėliau jis buvo įkeltas į tarnybinį automobilį. Pareigūnai buvo įspėti, kad jis yra neįgalus, jog jis yra su širdies stimuliatoriumi. Todėl dėl pavogto portfelio ir skausmo širdies plote jis buvo patyręs hipertenzinę krizę, todėl negirdėjo ir nesuvokė realiai situacijos, ir policijos pareigūno reikalavimo praeiti prie tarnybinio automobilio nesuvokė, jo negirdėjo, ir negalėjo įvykdyti dėl savo blogos sveikatos būklės ir panaudoto smurto. Taigi teisme nebuvo atskleista tariamo nusižengimo esmė. Tai, kad jį ištiko hipertenzinė krizė patvirtinta pridedami medicininiai dokumentai. Jis prašo pareigūno paaiškinti, kodėl be įspėjimo buvo panaudotos spec. priemonės, koks buvo to panaudojimo pagrindas. Teismas nesiaiškino ar jis suprato, ar suvokė, ar girdėjo apie tariamą teisėtą reikalavimą, nes tik po to galima spręsti ar asmuo vykdė ar nevykdė to reikalavimo. Dėl to, apelianto įsitikinimu, teismas buvo neaktyvus ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą; buvo pažeistos jo teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Reziumuodamas apeliantas teigia, kad byla buvo išnagrinėta ne pagal įstatymą, be teisinio pagrindo paskirta bausmė, teismas buvo neobjektyvus, o byloje nėra objektyvių įrodymų pagrįsti jo kaltę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus VPK prašo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pasak Vilniaus VPK, apelianto kaltė yra įrodyta byloje esančia medžiaga. Teismo nutarime yra detaliai aprašyti bei pakomentuoti J. K. skundžiami klausimai ir nurodyti argumentai, dėl kurių priimtas toks sprendimas. Vilniaus VPK nuomone, J. K. teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
J. K. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimas, kuriuo J. K. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas.
6. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Apelianto įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra jo kaltę dėl minėto pažeidimo padarymo pagrindžiančių duomenų. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto administracinio nusižengimo padarymui konstatuoti tokių duomenų byloje pakanka.
7. Pirmiausia apygardos teismas pabrėžia, jog iš byloje taip pat kaltinto V. K. pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad J. K. 2018 m. balandžio 28 d. PC „(duomenys neskelbtini)“ konfliktavo su apsaugos darbuotoju bei vėliau ir su policijos pareigūnais – jis šūkavo, bei reikalavo grąžinti jam portfelį, dėl jo praradimo kaltino apsaugos darbuotoją ir toks jo elgesys nesikeitė net jį raminant. Taigi pateiktas vaizdo įrašas patvirtina apsaugos darbuotojo ir policijos pareigūnų parodymus dėl to, jog J. K. viešoje vietoje kėlė sąmyšį. Atitinkamai byloje nėra ginčo, jog po to J. K. buvo pasiūlyta išeiti iš minėto prekybos centro atlikti procesiniams veiksmams, kuriems, sprendžiant iš minėtų aplinkybių, atlikti išties egzistavo objektyvus pagrindas – asmeniui buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą dėl portfelio vagystės, o taip pat jis buvo įtariamas viešosios rimties sutrikdymu. Dėl šios priežasties ir reikalavimas praeiti prie policijos automobilio buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas.
8. Apelianto vertinimu, teismas neatkreipė dėmesio į jo sveikatos būklę, kuri galėjo turėti reikšmės pastarajam suvokiant policijos pareigūno reikalavimą – tokiu atveju nebūtų jo kaltės. Visgi apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad J. K. prieš tai, kai jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios poveikio priemonės, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Liudytojas pareigūnas A. V. nurodė, kad kai asmuo skundžiasi dėl sveikatos, jie iškviečia greitąją, o po medikų apžiūros, jiems pasako ar asmuo gali būti sulaikytas, o šiuo atveju gydytojas tokį leidimą jiems suteikė. Turint omenyje tai, kad byloje yra ir tarnybinių policijos automobilių vaizdo registratorių užfiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių be kita ko matyti, kaip J. K. išlaipinamas iš greitosios medicinos pagalbos automobilio, akivaizdu, jog greitosios medicinos pagalbos specialistai išties suteikė leidimą policijos pareigūnams sulaikyti J. K. bei konstatavo, jog tuo metu jo būklė buvo gera. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad J. K. įvykio metu dėl sveikatos sutrikimų galėjo nesuprasti ar negirdėti jo atžvilgiu išreikšto teisėto policijos pareigūno reikalavimo.
9. Kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto argumentai, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek teismo nutarime yra visiškai neatskleista pažeidimo esmė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad J. K. buvo inkriminuota tai, kad jis „nevykdė policijos pareigūno – vyriausiojo patrulio A. V. teisėto reikalavimo praeiti prie tarnybinio automobilio“. Pabrėžtina, jog tokios faktinės aplinkybės (bei pareikštas kaltinimas) yra aiškios, nedviprasmiškos bei suprantamos net ir ne teisininkui, todėl teiginys, jog esant tokiam kaltinimui yra neįmanoma gintis taipogi yra visiškai nepagrįstas.
10. Nors apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl skirtos nuobaudos dydžio, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes bei apeliantą charakterizuojančius duomenis bei jam paskyrė sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas – J. K. atžvilgiu pagrįstai pritaikytos ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti J. K. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą.