- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- II-64-288/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00338-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-21 nutarimu V. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje padarymą skirta 57 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-21 nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Skunde nurodė, kad jis automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuoja ne (duomenys neskelbtini), o prie (duomenys neskelbtini) namo ir net ne ant vejos, o 2 ratus statydamas ant kelkraščio. Jis minėtą dieną statė automobilį, bet nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, kaip nurodyta 2016-11-21 Kauno APVK pareigūno nutarime. Pažymėjo, kad minėtoje vietoje nėra jokios žalios vejos, joje tik kelio plokštės žyminčios kelkraštį. Visiems žinoma, kad tokios vietos dažnai būna supamos žolių, o ant paties kelio dažnai būna grumsteliai žolių. Užvažiavimas ant žolių grumstelių, esančių šalia kelio negali būti vertinama kaip ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimas, nes kitokiu būdu neįmanoma būtų statyti automobilių prie gyvenamųjų namų. Užvažiuoti ant šalimais kelio žėlusių žolių nesugadinant transporto priemonės tikrai nebūtų įmanoma. Todėl jam nesuprantama, ant kieno „vejos“ jis neva užvažiavo, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą nurodo, kad su V. G. skundo argumentais nesutinka. V. G. teigia, kad jis automobilį parkuoja ne prie (duomenys neskelbtini), o prie (duomenys neskelbtini) namo. Tačiau foto nuotraukose, kuriose užfiksuotas apelianto automobilis kitoje gatvės pusėje matyti PC „Norfa“, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 116-2723 „Dėl Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ 8 p. „Numeriai adresų objektams suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gatvės pradžios taško, nustatomo pagal šiuo nutarimu patvirtintas Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisykles. Pagal gatvės kryptį dešinėje gatvės pusėje esantiems adresų objektams suteikiami nelyginiai numeriai, esantiems kairėje pusėje - lyginiai“. Tai akivaizdžiai prieštarauja V. G. pateiktai versijai, kadangi pagal jo nurodytą faktą automobilis turėtų stovėti toje pačioje pusėje kaip ir PC „Norfa“, tačiau iš foto nuotraukų matosi, kad taip nėra. V. G. teiginys, jog jis užvažiavo ant žolių grumstelių, yra gynybinė versija, kadangi, analizuojant foto nuotraukas matyti, kad V. G. automobilis stovi būtent ant žalios vejos, o ne dviem ratais ant kelkraščio, kaip, kad jis teigia apeliaciniame skunde. Šis jo teiginys yra priešingas byloje esančioms foto nuotraukoms. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas jo automobilis, stovintis ant vejos. Tačiau, kaip matyti, jis dalyvavo nagrinėjant bylą, gavo nutarimo nuorašą 2016-11-21 ir tai patvirtino savo parašu. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis buvo supažindintas su jam inkriminuojamu pažeidimu. KET reikalavimuose ir ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl ji suprantama taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje - veja laikom tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį (tokią „vejos“ sampratą pateikė ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-04 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N3-894-07). Kaip žinoma iš byloje surinktų įrodymų, veja pažeidimo vietoje yra suformuota, prižiūrima seniūnijos. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad apeliantas važiavo veja ir paliko savo automobilį stovėti, todėl, konstatuotina, kad yra pažeidimo įvykis ir sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti nutraukta. Dėl to skundžiamo nutarimo nėra teisini pagrindo naikinti. Prašo V. G. skundo netenkinti ir palikti galioti 2016-11-21 nutarimą.
Šalies argumentai
V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimo nepadarė. Toje vietoje nėra prižiūrima veja, jos net negalima pavadinti veja, nes joje yra išvaikščioti takai, grumstai. Ten visi stato automobilių du ratus ant kelkraščio, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. Jis automobilį stato prie 42 namo, jis atvažiuoja pas savo draugę, kuri gyvena tame name. Parodžius teismui nuotraukas, esančias byloje, pareiškėjas pripažino, kad tai jo automobilis pastatytas ant žolės. Prašė panaikinti nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo metu galiojantis ANK už V. G. inkriminuojamą teisės pažeidimą numato vairuotojams baudą nuo 30 Eur iki 90 Eur (ANK 417 str. 2 d.), o ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis numatė vairuotojams baudą nuo 28 Eur iki 86 Eur, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nėra pagrindų perkvalifikuoti veiką V. G. atžvilgiu.
Kadangi protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas iki 2017 m sausio 1 d. ir nebuvo perkvalifikuotas, teisena vyksta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Įstatymo 5 str. 4 d.).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Byloje nustatyta, kad V. G. administracinio teisės pažeidimo nutarimas surašytas už tai, kad jis 2016-05-01, 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko ją stovėti ant žalios vejos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Nutarime nurodyto pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje surinkta medžiaga.
ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip jauna žolė, pievelė. Lietuvių kalbos žodynuose nurodomomis reikšmėmis yra: „žalia, tankia žole užžėlusi pieva, žolynas“, „lygi sužėlusi pieva“, „žema lygi žolė“, „viršutinis žemės sluoksnis su žole“. Tiek ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies dispozicijoje, tiek Kelių eismo taisyklėse „vejos“ apibrėžimas nenurodomas. Minėtame ATPK straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl teismas ją supranta taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje. Teismo vertinimu, veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.
Teismas, įvertinęs skundą padavusio asmens motyvus ir bylos medžiagą nustatė, jog transporto priemonė Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, 2016-05-01 17.45 val., buvo pastatyta gyvenamosios zonos teritorijoje, ant vejos ir toje vietoje, kuri neturi automobilių stovėjimo vietoms būdingų požymių. Šį faktą patvirtina objektyvūs duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotraukos. Objektyvių pažeidimo aplinkybių, t. y. automobilio pastatymo nurodytoje vietoje nurodytu laiku, teismo posėdžio metu neneigė ir pats pareiškėjas, nors nurodė, kad vietomis apaugusi žolė negali būti laikoma veja, nes tai nėra prižiūrima bei puoselėjama pievelė, turinti aiškias ribas, ji neatlieka jokios kultūrinės paskirties. Teismas pastebi, kad vietą, kurioje buvo pastatytas automobilis, aiškiai nėra asfaltuota, nėra apibrėžta kontūrais, yra bendro aukščio ir lygio, apaugusi sukultūrinta žole. Tokie požymiai leidžia vienareikšmiškai pripažinti, kad vieta, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, atitinka vejos požymius. Ši vieta nepažymėta kelio ženklais, kurie leistų joje stovėti transporto priemonėms. Tokiu būdu byloje akivaizdžiai konstatuotas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte įtvirtinto draudimo transporto priemonei sustoti ir stovėti ant vejos pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad V. G. turėjo ir galėjo suprasti, kad jo automobilio pasirinkta stovėjimo vieta nėra ir nebuvo transporto priemonėms stovėti skirta vieta.
Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jis automobilį parkuoja ne (duomenys neskelbtini), o prie (duomenys neskelbtini) namo, du ratus ant kelkraščio, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai, bei taip stato automobilius ir kiti namo gyventojai, tad jis pagrįstai manė, kad automobilį ten statyti galima, nešalina jo atsakomybės. V. G., būdamas vairuotoju, privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje pažeidimą yra įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-21 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir V. G. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.