- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-09
- Bylos Nr.
- I-2503-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01111-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- O. G., A. G., atstovaujamos O. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. G. (O. G.), A. G., atstovaujamos O. G., L. G. ir K. G., atstovaujamos L. G., skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018-04-03 gautas pareiškėjų O. G. ir A. G., atstovaujamos O. G., skundas, kuriame jie prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-352 (00368; 00369). Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018-04-03 gautas pareiškėjų L. G. ir K. G., atstovaujamos L. G., skundas, kuriame jos prašo panaikinti Migracijos departamento 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-352 (00366; 00367). Teismo 2018-07-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2507-789/2018 nurodytos administracinės bylos Nr. I-2503-789/2018 ir Nr. I-2507-789/2018 sujungtos į vieną bylą ir bylai suteiktas administracinės bylos Nr. I-2503-789/2018.
Šalies argumentai
Pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenimis, tačiau nepasiūlė pareiškėjui O. G. pateikti papildomus paaiškinimus ir nekvietė į apklausą dėl UAB „Autoprizma“ veiklos bei susidariusios situacijos bendrovėje, todėl laikytina, kad skundžiamas sprendimas priimtas tik formaliai atlikus SODROS duomenų patikrinimą. Mano, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, nes turėjo tinkamai atlikti individualų ir objektyvų pareiškėjams išduoto leidimo panaikinimo aplinkybių tyrimą. Pažymi, kad nežinojo, jog turi informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, kurios turi tiesioginės įtakos leidimo išdavimo pagrindui.
Pareiškėjai taip pat nesutinka su sprendimuose nurodytu šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo dydžiu ir pažymi, kad tuo metu kai pareiškėjas teikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, jis buvo mažesnis nei skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Teigia, kad nuo 2017 m. gruodžio 4 d. viena darbuotoja buvo atleista iš darbo pagal jos prašymą, todėl įmonėje sumažėjo darbuotojų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, skaičius ne dėl pareiškėjo kaltės. Pažymėjo, kad buvo imtasi visų priemonių nedelsiant priimti naują darbuotoją, su kuriuo buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau dėl objektyvių, nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių naujas darbuotojas dirbti pradėjo vėliau.
Pareiškėjai taip pat mano, kad turi būti atsižvelgta į tai, jog pareiškėjų dukros A. G. ir K. G. ilgą laiką gyvena Lietuvoje, socializavosi naujoje aplinkoje, susirado draugų ir ruošiasi laikyti egzaminus lankomoje mokykloje, todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi būtų pažeisti vaikų interesai, būtų sukelta emocinė žala dėl gyvenamosios vietos, draugų ir mokyklos pakeitimo. Pažymi, kad bendrovėje šiuo metu dirba 7 asmenys, trys iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, todėl mano, kad atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus leidimui laikinai gyventi pagrindus.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų nuo 2017 m. gruodžio 4 d. ir tris mėnesius nepriėmė į bendrovę naujo darbuotojo. Pažymi, kad, nors pareiškėjas O. G. į bendrovę 2018 m. kovo 23 d. priėmė naują darbuotoją, tačiau tai įvyko po skundžiamų sprendimų priėmimo, todėl ši aplinkybė nėra aktuali sprendimų pagrįstumui vertinti. Atsakovas nesutinka su skunde išdėstyta aplinkybe, kad neinformavo pareiškėjų apie pareigą pranešti dėl pasikeitusių aplinkybių apie bendrovės padėtį, ir mano, kad pareiškėjai turėjo žinoti Įstatymo, reglamentuojančio jiems išduotų leidimų, nuostatas. Nurodo, kad nėra svarbu, koks buvo mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu, nes pareiškėjai įpareigoti nuolat sekti Lietuvos statistikos departamento skelbiamus paskutinius darbo užmokesčio dydžius tam, kad jų valdoma įmonė atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Migracijos departamentas mano, kad nepagrįsti teiginiai dėl gero viešo administravimo principo pažeidimo, ir nurodo, kad teisės aktų nuostatos nenumato pareigos kviesti asmenis į apklausą visais atvejais ar pasiūlyti jiems pateikti papildomus paaiškinimus. Pažymi, kad SODROS informacinės sistemos duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, pareiškėjai nenurodo, kokias aplinkybes, kurios įtakotų kitokio sprendimo priėmimą, apklausos metu būtų nurodę. Nurodė, kad pareiškėjoms A. G. ir K. G. leidimai laikinai gyventi yra išvestinė jų teisė dėl tėvams išduotų leidimų, kurie išduoti tam, kad tėvai vykdytų teisėtą veiklą pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl argumentai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenimu Lietuvoje, neturi įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas, remdamasis atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 16 d. sprendimų Nr. (15/5-7)11U-352 (00366; 00367) ir Nr. (15/5-7)11U-352 (00368; 00369), kuriais panaikinti pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismo 2018-07-26 raštu atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui ne lietuvių kalba surašytų dokumentų (1 t., b. l. 143–148, 153–154, 165, 170–171, 174–176, 179, 183, 187, 191, 2 t., b. l. 26–27, t. 3, b. l. 56–64, 126, 132 t. 4, b. l. 19–21) vertimus į lietuvių kalbą. Teisme 2018-08-01 gautas atsakovės raštas, kuriame ji nurodė, kad minėtais dokumentais nesivadovavo, priimdama skundžiamus sprendimus, todėl jų vertimų nepateikė bei prašė jų nevertinti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus ir bylos duomenis, nevertins byloje pateiktų ne lietuvių kalba surašytų dokumentų (1 t., b. l. 143–148, 153–154, 165, 170–171, 174–176, 179, 183, 187, 191, 2 t., b. l. 26–27, t. 3, b. l. 56–64, 126, 132 t. 4, b. l. 19–21).
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjai O. G. ir L. G. 2017 m. spalio 19 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, veiklą vykdydami UAB „Autoprizma“, esančioje Laisvės pr. 60, Vilnius (1 t., b. l. 78–88, 3 t., b. l. 11–21). Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė Rusijos pilietybę patvirtinančius asmens dokumentus (1 t., b. l. 89–91, 3 t., b. l. 24–26), bendrovės UAB „Autoprizma“ įstatus ir verslo planą, pagal kurį įmonės pagrindinė veikla yra tarptautinis krovinių gabenimas kelių transportu, ir licenciją tarptautinių krovinių vežimui keliais (1 t., b. l. 93–101), bendrovės UAB „Autoprizma“ patalpų, esančių adresu: Laisvės pr. 60, Vilnius, nuomos sutartį (1 t., b. l. 102–105). Pareiškėjai kartu su prašymu taip pat pateikė AB „Dankse Bank“ sąskaitos išrašus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 16 d., kurie patvirtina piniginių lėšų UAB „Autoprizma“ sąskaitoje judėjimą (1 t., b. l. 106–127) ir veiklos vykdymą patvirtinančius duomenis, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 163–193) bei bendrovės 2016 m.–2017 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą (1 t., b. l. 194–199). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2017 m. spalio 20 d. ir 2017 m. spalio 23 d. pateikti pareiškėjų A. G. ir K. G. prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Lietuvoje gyvena nepilnamečių užsieniečių tėvai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 67–80, 4 t., b. l. 1–12).
Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. bendrovėje dirbo du Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau vieno iš jų darbo užmokestis būdavo nuo 109,89 Eur iki 131,58 Eur per mėnesį, 2018 m. vasarį darbuotojui R. G. buvo išmokėtas 600 Eur darbo užmokestis, o V. Š. – 525 Eur darbo užmokestis, t. y. jiems bendrai mokamas 1 125 Eur mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių (2 t., b. l. 50–59). Migracijos departamentas priėmė skundžiamus sprendimus ir nustatė, kad UAB „Autoprizma“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, o tai yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Leidimai pareiškėjams buvo išduoti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o panaikinti nustačius, kad UAB „Autoprizma“ neatitinka vieno iš šioje teisės normoje įtvirtinto reikalavimo – bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad 2017 m. gruodžio 4 d. UAB „Autoprizma“ dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai – B. G., R. G. ir V. Š.. Pagal byloje pateiktus SODROS duomenis matyti, kad R. G. mėnesinis darbo užmokestis sudarė 600 Eur, V. Š. mėnesinis darbo užmokestis sudarė 525 Eur (2 t., b. l. 32–34, 3 t., b. l. 173–182) . B. G. mėnesinis darbo užmokestis sudarė nuo 109,89 Eur iki 131,58 Eur, tačiau minėtas asmuo dirbo ne visą darbo dieną, todėl pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą jo darbo užmokestis negali būti skaičiuojamas. Įvertinus įmonėje dirbančių R. G. ir V. Š. gaunamus darbo užmokesčius, jiems bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis patikrinimo metu sudarė 1 125 Eur. Teismas pažymi, kad minėta suma nesudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, kuri ginčo metu sudarė 1752,80 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad UAB „Autoprizma“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų.
Pareiškėjai skunde iš esmės teigia, kad atsakovė formaliai vertino UAB „Autoprizma“ vykdomą veiklą ir darbuotojų įdarbinimo aplinkybes bei nurodė aplinkybes, dėl kurių UAB „Autoprizma“ skundžiamų sprendimų priėmimo metu neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės matyti, kad sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytu pagrindu, svarbu nustatyti minėtoje teisės normoje įtvirtintų sąlygų visumą. Nustačius, kad įmonė, kurios dalyviais yra leidimų laikinai gyventi prašantys užsieniečiai atitinka ne visas iš šių sąlygų, leidimas laikinai gyventi negali būti išduotas. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (redakcija nuo 2017-10-17) (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Aprašo 24.21 papunktyje įtvirtintas detalus dokumentų, patvirtinančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, sąrašas – įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai), verslo planas, dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius (darbo sutartys su šiais asmenimis), dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Aprašo 44.9.2 papunktyje įtvirtintas detalus sąrašas aplinkybių, kurias privalo patikrinti įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, priimantis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu su juo pateikiamus dokumentus, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tarp minėtų aplinkybių nurodyta patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, ar įmonėje yra įsteigtos darbo vietos ir jose dirba asmenys, atitinkantys Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2, 21 ar 22 punkte nustatytus reikalavimus, ir išspausdinti šios informacinės sistemos duomenų lapą. Esant šioms aplinkybėms, teismas minėtus pareiškėjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjai skunde taip pat akcentavo aplinkybę, kad siekė įdarbinti UAB „Autoprizma“ kitus asmenis, tačiau to nepavyko padaryti iki skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo. Nurodė, kad atsakovė nevykdė pareiškėjų apklausos, taip pažeisdama jų teisę būti išklausytiems. Pareiškėjai, siekdami pagrįsti darbuotojų skaičių įmonėje ir jų gaunamą darbo užmokestį, pridėjo 2014 m. spalio 27 d, 2015 m. gegužės 29 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. darbo sutartis (2 t., b. l. 7–21), o kartu su skundu teismui ir naujai sudarytą 2018 m, kovo 23 d. darbo sutartį, kurios Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nevertino (1 t., b. l. 32–35). Teismo vertinimu, minėti pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo ginčo faktinę situaciją vertinti kitaip nei nustatyta skundžiamuose atsakovo sprendimuose. Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos formuluotės „visą darbo laiką dirba <...> kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius“ matyti, kad šioje teisės normoje įtvirtinta imperatyvi sąlyga, kurią UAB „Autoprizma“ galėtų atitikti tik tokiu atveju, jeigu joje visą laiką dirbtų minėti asmenys, kurių darbo užmokestis atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus dydžius. Šiuos reikalavimus UAB „Autoprizma“ atitiktų, jeigu visos sąlygos egzistuotų kartu iki ginčijamų sprendimų priėmimo momento. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų Sodros duomenų neginčytinai nustatyta, kad UAB „Autoprizma“ Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti remiantis ne asmenų apklausomis ar subjektyviu įrodymų vertinimu. Nagrinėjamu atveju ginčijami atsakovės sprendimai priimti remiantis objektyviais SODROS duomenimis, kurių pagrįstumo klausimas nagrinėjamo ginčo atveju nekelia abejonių. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, Departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad UAB „Autoprizma“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.
Pareiškėjai skunduose taip pat nurodė, kad jų vaikai A. G. ir K. G. Lietuvos Respublikoje socializuojasi, lanko mokymosi įstaigas bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 51). Teismas pažymi, kad pareiškėjoms A. G. ir K. G. leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu (2 t., b. l. 101–104). Teismas pažymi, kad O. G. ir L. G. pagrįstai panaikinti išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, nesant duomenų apie jų vaikų A. G. ir K. G. teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitais pagrindais, joms išduoti leidimai taip pat panaikinti pagrįstai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės neužkerta kelio pareiškėjams O. G. ir L. G. teikti prašymus išduoti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu pareiškėjai užsiima ar ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kuri atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat neužkerta kelio pareiškėjoms A. G. ir K. G. teikti prašymus išduoti joms leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 46 straipsnio „Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis“ pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų O. G. (O. G.), A. G., atstovaujamos O. G., L. G. ir K. G., atstovaujamos L. G., skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.