Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimo N. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. kovo 12 d. N. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, apie 11.30 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,18 prom. girtumas, be vairuotojo pažymėjimo, kai pasibaigęs terminas ir neišlaikytas valstybinis egzaminas VĮ Regitroje, manevruodamas kiemo teritorijoje neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei jį apgadino, vairuotas automobilis neapdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta techninė apžiūra, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. kovo 26 d. nutarimu N. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2 000 Lt baudą.

Šį nutarimą Institucija apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2010 m. birželio 9 d. pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens N. B. kaltės padarius pažeidimus, tačiau konstatavo, kad N. B. skirta nuobauda yra per švelni, buvo netinkamai individualizuota, nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, 2010 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą N. B. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad neįrodyta ir nenustatyta, kad N. B., 2010 m. kovo 12 d. vairavo ginčo transporto priemonę. Teismas nurodė, kad negalima paneigti N. B. iškeltos versijos, jog įvykio vietoje jis automobilio nevairavo, o automobilį kieme į kitą vietą perstatė jam iš matymo matytas asmuo vardu Adolfas. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatytas nė vienas liudytojas, kuris patvirtintų, kad automobilį įvykio vietoje neblaivus vairavo būtent N. B.. Teismas nurodė, apklausti liudytojai tik patvirtino, kad N. B. atėjo prie automobilio neblaivus ir kad buvo apgadintas jo automobilis ir apšvietimo stulpas. Teismas pažymėjo, kad nebuvo imtasi priemonių, siekiant nustatyti asmenį, galėjusį vairuoti N. B. priklausantį automobilį arba nustatyti liudytojus, kurie patvirtintų, kad automobilį vairavo N. B.. Taip pat teismas nurodė, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento miesto tvarkymo skyriaus 2010 m. spalio 28 d. pažymos matyti, jog apšvietimo atrama Nr. 34 nebuvo apgadinta, todėl teismas padarė išvadą, kad N. B. veiksmai nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

III.

Nesutikdama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija ir atmetė policijos pareigūnų surinktus įrodymus. Pažymi, kad policijos pareigūnams N. B. pripažino, kad automobilį vairavo jis, todėl pareigūnai ir netyrė versijos, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo vardu Adolfas. Nurodo, kad į eismo įvykio vietą pirmasis nuvyko policijos pareigūnas S. G., tačiau jis teismo posėdyje apklaustas nebuvo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą N. B. nurodo, kad jis jam inkriminuojamų pažeidimų nepadarė, nes automobilio nevairavo. Paaiškina, kad ginčo pažeidimų padarymo dieną jis buvo prie automobilio, kai prie jo priėjo žmogus ir nurodė, kad nori pirkti automobilį, todėl leido jam pavažiuoti automobiliu ir įsitikinti automobilio būkle. Nurodo, kad pavažiavęs apie 8 m. nurodytas žmogus užkliudė apšvietimo stulpą, tada pastatė automobilį į seną vietą ir atsiprašęs nuėjo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Išanalizavusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą grindė vien tik N. B. paaiškinimais ir visiškai nevertino byloje esančių, šią versiją paneigiančių, įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, šios pareigos nevykdė.

Dėl automobilio vairavimo fakto

N. B. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas nutarė administracinę bylą N. B. atžvilgiu nutraukti nustatęs, kad nepašalintos abejonės dėl to, kad jis vairavo ginčo transporto priemonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą išvadą padarė netinkami įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

Iš policijos pareigūnų A. B. ir S. G. tarnybinių pranešimų matyti, kad N. B. pripažino, jog vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį (b. l. 6–7). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. M. taip pat nurodė, kad jam N. B. prisipažino vairavęs automobilį (b. l. 63). Byloje yra ir paties N. B. ginčo pažeidimo padarymo dieną surašytas paaiškinimas, kuris pirmosios instancijos teismo vertintas nebuvo. Nustatyta, kad šis paaiškinimas surašytas ne lietuvių kalba. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 253 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad organas (pareigūnas), įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę nuspręsti pridėti prie bylos ne lietuvių kalba surašytus dokumentus. Tokiu atveju, nagrinėjant bylą, jeigu prireikia, turi būti užtikrintas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Pažymėtina, kad pirminiai N. B. paaiškinimai yra svarbūs, todėl jie kartu su kitais byloje esančiais įrodymais turi būti tiriami ir vertinami. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ATPK 253 straipsnio 3 dalimi, turi būti užtikrintas nurodytų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą.

Taip pat pažymėtina, kad vertindamas N. B. iškeltą versiją, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad jo keliama versija nėra nuosekli: 2010 m. kovo 26 d. teismo posėdyje N. B. paaiškino, kad ginčo pažeidimo padarymo dieną jis ketino parduoti automobilį, kaimynas pasisiūlė transporto priemonę perstatyti, kadangi ji stovėjo vandenyje, tačiau važiuodamas jis automobilį apgadino, paaiškino, kad automobilio asmens vardo ir pavardės nežino (b. l. 26), 2010 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje N. B. jau teigė, kad jis ketino taisyti automobilio bamperį, jis paprašė kito žmogaus, kurio vardas Adolfas, perstatyti automobilį, kuris bevažiuodamas užkliuvo ir išdaužė automobilio žibintą; su nepažįstamu žmogumi išgėrė butelį alkoholio ir atvažiavus policijai nepažįstamas asmuo paprašė už jį prisiimti kaltę, nes bijojo netekti teisės vairuoti, todėl jis ir prisipažino (b. l. 50). 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje N. B. nurodė, kad reikėjo automobilį perstatyti į kitą vietą, todėl paprašė nepažįstamo asmens, jam atliekant manevrą, automobilį „užnešė“ ir nukrito bamperis, kurį jis pasiėmė ir nusinešė į rūsį, ten su tuo Algiu išgėrė degtinės (b. l. 58). 2010 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad automobilį vairavo nepažįstamas asmuo, kuris paprašė „pridegti“, o jis jo paprašė perstatyti automobilį (b. l. 66). 2011 m. sausio 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad ginčo pažeidimų padarymo dieną jis buvo prie automobilio, kai prie jo priėjo žmogus ir nurodė, kad nori pirkti automobilį, todėl leido jam pavažiuoti automobiliu ir įsitikinti automobilio būkle, nurodė, kad pavažiavęs apie 8 m. nurodytas žmogus užkliudė apšvietimo stulpą, tada pastatė automobilį į seną vietą ir atsiprašęs nuėjo (b. l. 104–105). Taip pat dviprasmiškas ir N. B. elgesys: nors jis savo kaltę pirmosios instancijos teisme neigė, tačiau 2010 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, apeliacine tvarka neskundė. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo posėdžiuose N. B. kelia naujas versijas, siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konstatuodamas, kad neįrodyta ir nenustatyta, kad N. B. vairavo ginčo automobilį, nesurinko ir neištyrė visų įrodymų bei pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje esantys prieštaravimai ir abejonės galėjo būti pašalinti surinkus ir ištyrus papildomus įrodymus, tai yra apklausus policijos pareigūną S. G., kuris pirmasis atvyko į eismo įvykio vietą, ištyrus byloje esantį vaizdo įrašą bei pirminį N. B. paaiškinimą.

Dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ir antrojoje (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) dalyse numatyti veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad N. B. yra kaltinamas apšvietimo stulpo apgadinimu (b. l. 3–4). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Tuo pačiu ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius 2010 m. spalio 28 d. raštu Nr. (11-8)MD3-1197 informavo pirmosios instancijos teismą, kad 2010 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu apšvietimo atrama Nr. 34 apgadinta nebuvo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai turtine žala nepadaryta (b. l. 79). Teisėjų kolegija, įvertinusi šį įrodymą, daro išvadą, kad nesant įrodytai aplinkybei, jog buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (šiuo atveju apšvietimo stulpas), nėra vieno iš ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elemento, todėl N. B. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytų pažeidimų padarymo

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kitų KET pažeidimą – šiuo atveju už KET 16 punkte nustatyto reikalavimo nevykdymą – motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, <...> pareigūno reikalavimu pateikti <...> transporto priemonės registravimo <...> dokumentus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų teisė pažeidimų sudėtis, daro išvadą, kad atsakomybė už nurodytų teisės pažeidimų padarymą kylą asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, ši aplinkybės (kas vairavo ginčo transporto priemonę), pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkami įvertinta, todėl N. B. galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje nustatytų pažeidimų padarymą tik nustačius, kad jis vairavo ginčo transporto priemonę.

Dėl kitų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų

Administracinio teisės pažeidimo protokole N. B. yra reiškiamas kaltinimas automobilį vairavus esant neblaiviam, tačiau byloje nėra įrodymų, kad N. B. buvo neblaivus tuo metu, kai vairavo (jei ši aplinkybė bus nustatyta) automobilį. Neįrodžius šios aplinkybės, N. B. negali kilti atsakomybė už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Tai, kad policijos nuovadoje N. B. buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas, neįrodo, kad N. B. būdamas tokio stovio vairavo ginčo transporto priemonę. Neįrodžius N. B. neblaivumo vairavimo momentu, jo veika negali būti perklasifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Taip pat nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole N. B. yra reiškiamas kalinimas automobilį vairavus be vairuotojo pažymėjimo, kai pasibaigęs terminas ir neišlaikytas valstybinis egzaminas VĮ Regitroje. Remdamasi byloje esančiais įrodymais teisėjų kolegija nustatė, kad N. B. 2008 m. birželio 10 d. nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 20).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. ATPK 330 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ginčo pažeidimo padarymo metu N. B. paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo terminas jau buvo pasibaigęs ir ar N. B. buvo grąžintas paimtas vairuotojo pažymėjimas, t. y. nevertino, ar apelianto veikoje nėra ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, o jei paskirta administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) dar nebuvo įvykdyta – ar nėra ATPK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių buvimo N. B. veikoje gali būti sprendžiamas tik nustačius, kad jis vairavo ginčo transporto priemonę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Virgilijus Valančius