- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-224-282-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- D. V., G. R., K. P.
- Advokatai
- Leokadija Riškutė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. V. ir G. R. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. (dėl šautuvo „ZK“ Nr. (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. (dėl šautuvo TOZ 8 M(TO 8M) Nr. (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. (dėl šovinių) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p., kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotas G. R. automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas pas G. R..
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas K. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. ir G. R. nuteisti už tai, kad 2009 m. rugsėjo 27 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš ganyklos pagrobė A. V. priklausantį 3 savaičių veršelį, 800 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajam tokio dydžio turtinę žalą.
Be to D. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasarą, ikiteisminio tyrimo nenustatytą mėnesį ir dieną, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš K. P. įgijo buvusios TSRS pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį šautuvą „ZK“ Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą D kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurį neturėdamas leidimo laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2009-09-29, kol šaunamąjį ginklą rado ir iš jo paėmė Raseinių rajono policijos komisariato darbuotojai.
Be to D. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo iš K. P. buvusios TSRS pramoninės gamybos graižtvinį 5,6(.22-o) kalibro šautuvą TOZ 8 M(TO 8M) Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, skirtą šaudyti ilgaisiais 5,6 mm (.22-to) kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurį neturėdamas leidimo laikė savo ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), kol 2009-09-29 šaunamąjį ginklą rado ir iš jo paėmė Raseinių rajono policijos komisariato darbuotojai.
Be to D. V. nuteistas už tai, kad 2004 m., ikiteisminio tyrimo metu mėnesį ir dieną, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo iš A. L. septynis pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius šovinius, skirtus daugelio modelių 16-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams, bei šešiolika pramoninės gamybos 22-to (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių, kuriuos neturėdamas leidimo laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki 2009-09-29, kol šaudmenis rado ir iš jo paėmė Raseinių rajono policijos komisariato darbuotojai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę be laisvės atėmimo. Apeliantas skunde teigia, kad prisipažino, gailisi, pasižada nebenusikalsti, nusikaltimu padarytą žalą atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, susirado darbą, išlaiko šeimą, mažametį vaiką, o dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nukentės jo šeima. Be to apeliantas skunde teigia, kad padaręs nusikaltimą jis viską sąžiningai papasakojo policijos darbuotojams, parodė nusikaltimo įrankius ir paaiškino, iš kur juos gavo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo nuosprendį pakeisti ir netaikyti konfiskacijos jo automobiliui. Nurodo, kad jis slaugo visiškai neįgalų tėvą, kurį reikia vežioti pas gydytojus, taip pat pas gydytojus jis vežioja savo sutuoktinę, kuri šiuo metu serga, o jam priklausantys žemės sklypai yra skirtingose vietose, todėl sklypus prižiūrėti taip pat reikalinga transporto priemonė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas tenkinamas, o G. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. V. ir G. R. pripažino kaltais pagrobus svetimą turtą, o D. V. dar ir dėl neteisėto šaunamųjų ginklų bei šaudmenų įgijimo bei laikymo. Apylinkės teismas teisingai kvalifikavo kiekvieną kaltininkų padarytą nusikalstamą veiką atitinkamai vagystę pagal BK 178 str. 1 d., o kitas D. V. padarytus tris nusikaltimus pagal BK 253 str. 1 d. Apeliantai neginčija nei padarytų nusikaltimų faktų, nei jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nei nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių. Savo apeliaciniu skundu D. V. nesutinka su jam paskirta bausme, o G. R. prieštarauja teismo sprendimui konfiskuoti jam priklausantį automobilį.
Dėl D. V. skundo argumentų
BK 54 str. reikalauja, kad teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei apelianto asmenybę, paskirtų bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatęs, jog D. V. vieną nesunkų ir tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, padarė neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 137-139). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. V. ankščiau jau buvo teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. nuosprendžiu už neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvartą pagal 1961 metų BK 234 str. 1 d. (t. 1, b. l. 144-145). Kolegija, įvertinusi šiuos apelianto nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti D. V. griežčiausias BK 178 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, nes asmuo, neišnykus teistumui toliau pažeidinėjantis baudžiamuosius įstatymus, kelia didesnį pavojų visuomenei.
Visgi pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės turinį sudaro ne vien bausmė. Nubaudimas bausme negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju, siekiant maksimaliai individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, be visų kitų bylos aplinkybių, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia, kaip bus pasiekti bausmės tikslai.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui skirtinų bausmių dydžius už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad vagystę padarė bendrininkų grupėje, pagrįstai konstatavo jo prisipažinimą padarius visas nusikalstamas veikas ir nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio – tai pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kitus teigiamai D. V. asmenį apibūdinančius duomenis (dirba, su sugyventine augina mažametį sūnų, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų iš gyventojų dėl jo elgesio nėra (t. 1, b. l. 161; 162; t. 2, b. l. 125), todėl paskyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už BK 178 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. sankcijose numatytus tokios bausmės vidurkius (atitinkami vidurkiai – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų ir 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų).
Visgi, kolegijos nuomone, apylinkės teismas atsižvelgė ne į visus apelianto asmenį apibūdinančius duomenis, apie kuriuos užsimena ir pats D. V. savo apeliaciniame skunde.
Nukentėjusysis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 82), tiek teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 134) tvirtino, kad jo patirta žala dėl veršelio vagystės jam yra pilnai atlyginta ir civilinio ieškinio nereiškė. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės. Praėjus vos savaitei po nusikaltimo padarymo nukentėjusysis pareiškė, jog žala jam buvo visiškai atlyginta, todėl nėra pagrindo abejoti, jog nusikalstamos veikos padarinius buvo stengiamasi sušvelninti savanoriškai. Tokiu būdu apylinkės teismas nepagrįstai žalos atlyginimo nepripažino D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe vagystės padaryme, tai yra netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad visus tris apysunkius nusikaltimus, kurie buvo inkriminuoti D. V., padėjo išaiškinti būtent kaltininkas. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau pirmos apklausos metu – 2009-09-29, D. V. pareiškus įtarimą tik dėl vagystės (t. 1, b. l. 90-93), jis visiškai prisipažino ne tik dėl pareikšto įtarimo, bet iš esmės atskleidė kitus savo padarytus nusikaltimus – neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą bei laikymą (BK 253 str. 1.), nurodė vietas, kur namuose yra paslėpti neteisėtai laikomi daiktai, nurodė ir asmenį (K. P.), iš kurio 2009 metais neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus, ir kuris buvo pripažintas kaltu bei nuteistas tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu. Tik po tokių nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai D. V. namuose atliko kratą (t. 1, b. l. 25-26) ir surado šaunamuosius ginklus bei šaudmenis. Įvertinus minėtas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog visi trys apysunkiai nusikaltimai, susiję su neteisėta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta, ir dar vienas dėl to kaltas asmuo (K. P.) be savanoriškos nuteistojo D. V. pagalbos būtų neišaiškinti ir neatskleisti, todėl, kolegija daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas pripažinti dar vieną D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo padėjimą išaiškinant tris BK 253 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Ir šiuo atveju skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Jau buvo minėta, kad kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai dėl D. V. paskirtų bausmių, net ir tuo atveju, kai šiuo nuosprendžiu buvo nustatytos dar dvi D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visgi, BK 75 str. yra numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą asmeniui, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymą net asmeniui, kuris neišnykus teistumams už tyčinius nusikaltimus, vėl padarė vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Esant byloje sąlygoms atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, esant BK 75 str. 1 d. numatytoms sąlygoms (D. V. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams už vieną nesunkų ir tris apysunkius nusikaltimus), nesvarstė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybės.
Objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (nurodytos aplinkybės apie padarytus nusikaltimus; policijai suteikta pagalba; žalos atlyginimas nukentėjusiajam), galima daryti išvadą, kad D. V. tikrai neigiamai vertina savo poelgius ir akivaizdžiai kremtasi dėl padarytų nusikaltimų. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, aptartus D. V. asmenybę apibūdinančius duomenis, kreipiant ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (neteks nuolatinio darbo ir galimybės rūpintis mažamečiu vaiku, praras ryšį su šeima), kolegija sprendžia, kad išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 str. ir paskirtų bausmių vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 str. 2 d. 4 p. ir 7 p. numatytus įpareigojimus. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Dėl G. R. skundo argumentų
Pagal BK 67 str. nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Teismas privalo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais BK 72 str. numatytais atvejais, išskyrus BK 72 str. 4 d. numatytą atvejį. BK 72 str. numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. R. priklausantis automobilis ,,VW Golf”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 65-72; t. 2, b. l. 35), yra nusikaltimo padarymo priemonė ir ją konfiskavo.
Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad automobilis, pavagiant 3 savaičių veršelį iš atviros ganyklos, buvo būtina priemonė, kad nepastebėtiems šviesiu paros metu pagrobti apie 90 kg (pasak nukentėjusiojo A. V.) sveriantį veršelį. Iš esmės tai patvirtino ir patys bendrininkai (D. V. ir G. R.), nurodydami, kad iš pradžių veršelį paslėpė po žolėmis, o jo pasiimti atvažiavo automobiliu vėliau (t. 2, b. l. 133). Nekyla abejonių, kad nugabenti apie 90 kg sveriantį neišdorotą veršelį į kitą kaimą (ganykla yra (duomenys neskelbtini) kaime, o D. V. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime) be transporto priemonės nebūtų pavykę. Apeliantas tiesiogiai svetimo turto grobimui panaudojo savo automobilį, todėl jį pagrįstai konfiskavo pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar konfiskuotas automobilis galėjo (gali) būti naudojamas ir kitiems tikslams, kuriuos savo skunde įvardijo G. R.
Tokiu būdu nėra pagrindo tenkinti G. R. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 7 p., D. V. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės 2 metams 2 mėnesiams vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Pripažinti D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Pripažinti D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.