Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 12 d., 13.40 val., Girelės g., ties 57-uoju namu, Kaišiadoryse, Kaišiadorių r. sav., būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą, neblaivus (jam nustatytas 3,20 promilių girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tokios teisės nėra įgijęs, vairavo jam priklausančią transporto priemonę automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, dėl ko apgadino abi transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 114 ir 222 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje.

Skunde nurodoma, kad jis tą dieną buvo visiškai girtas ir fiziškai negalėjo tokios būsenos vairuoti automobilio. Jam numigus automobilyje (net ne vairuotojo vietoje) po 2 val. dar buvo konstatuotas 3,20 promilių neblaivumas, tai vairavimo metu girtumas galėjo siekti iki 4 promilių. Tai, kad jis tokios būsenos dienos metu, kai intensyvus eismas, atvažiavo iki Kaišiadorių apie 10 km., dar važinėjo po Kaišiadoris ir neva nežymiai kliudė kitą automobilį, sugebėjo niekam nematant iš įvykio vietos pasišalinti ir dar sugebėjo nekliudomai atvairuoti automobilį iki savo namų, yra nerealu. Teismas nutarime cituoja jo paaiškinimą, kad jis neva prisipažino tądien vairavęs automobilį, apgadinęs kitą automobilį ir pasižadėjęs atlyginti žalą. Tą paaiškinimą iš jo priėmė policijos pareigūnai taip, kaip jiems reikėjo, jis neatsimena jį pasirašęs, kadangi jo girtumas buvo 3,20 promilės. Teismas posėdžio metu netikrino pirminių rašytinių įrodymų patikimumo, nors jis neprisipažįsta padaręs jokio pažeidimo, teismas posėdžio metu jam neleido paaiškinti įvykio aplinkybių, nutarime konstatavo, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, neapklausęs teisme nei vieno liudytojo, padarė išvadą, kad jo kaltė neginčijamai įrodyta. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių liudytojų, tiesiogiai mačiusių tariamo pažeidimo dieną jį vairuojant „VW Passat“. Jokios vaizdo kameros taip pat niekur neužfiksavo jo vairuojančio, o teismas tik padarė prielaidą, kad automobilio savininkas jis, todėl ir nubaudė (šališkai, kaip anksčiau baustą) savininką be jokių objektyvių teisme patikrintų įrodymų, tik pagal Kelių policijos pareigūnų surinkta medžiagą. Mano kad jo veiksmuose nėra objektyviai ir neginčijamai įrodyta, kad būtent jis 2015 m. rugpjūčio 12 d. vairavo automobilį neblaivus ir sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos, todėl byla pagal LR ATPK 130² straipsnį nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties

Skunde taip pat nurodoma, kad byloje teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 13:39 val., gauta informacija, jog prie Girelės g. 53 namo įvykęs eismo įvykis, nors jis neva įvykęs prie Girelės g. 57 namo. Rastas nežymiai apgadintas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o valdytojai (neaišku, kas savininkas) D. S. apie eismo įvyki pranešė „kažkokie Kaišiadorių TVM“ darbuotojai, kurie nenustatyti ir teisme irgi neapklausti. Kadangi anksčiau jis buvo baustas, tai teismas be jokių liudytojų apklausų, akistatų, be autotechninės ekspertizės, išvados į klausimą, ar buvo minėtų transporto priemonių kontaktas ir koks jis galėjo būti, jis buvo apkaltintas vairavimu esant neblaiviam ir pasišalinimu iš įvykio vietos. Kadangi 2015 m. rugpjūčio 12 d. jis nevairavo jam priklausančio automobilio „VW Passat“, jokio eismo įvykio nesukėlė, anksčiau yra baustas ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo daugiau pats niekuomet nevairuoja. Jam priklausantį automobilį tądien iš Vilkiškių kaimo į Kaišiadoris atvairavo V. V., kuris paliko jį girtą miegoti automobilyje prie Gedimino g. 86 namo, nes jis nesugebėjo nueiti iki savo buto. Jo namo (laiptinės) kaimynas A. A. jam kitą dieną sakė, kad bandė tądien jį prikelti ir nuvesti į butą, tačiau dėl jo girtumo jam nepavyko. Praėjus ne mažiau kaip 2 val., rūkydamas balkone, matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, ištraukė iš automobilio raktelius ir jį patį, iškvietė autovežį ir išvežė jo automobilį iš kiemo. Teisme prašė, kad liudytoju būtų apklaustas A. A., bet teisėjas jam nieko neleido aiškinti dėl įvykio aplinkybių, neva jam viskas aišku. Nei V. V., nei A. A., nei automobilio „Opel Astra“ valdytoja D. S. nedalyvavo teismo posėdyje ir apklausti nebuvo. Tyčios pasišalinimo iš įvykio vietos nebuvo, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 130 str. l d. ir 127 str. 3 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

E. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. J. padariusį LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde ginčijamas tiek E. J. vairavimo, tiek eismo įvykio kilimo, tiek pasišalinimo iš eismo įvykio faktas, nurodant, kad E. J. 2015 m. rugpjūčio 12 d. savo automobilio VW „Passat“ nevairavo, jo automobilis eismo įvykyje nedalyvavo, taigi jis negalėjo ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. J. pripažino padaręs pažeidimus savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 26), tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog tuomet buvo neblaivus, todėl jis neatsimena jį pasirašęs. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuos savo parodymus E. J. visiškai patvirtino teismo posėdžio metu, kuomet jis buvo blaivus, ir nurodė, kad gėrė su draugu, po to važiavo iki namų iš Vilkiškių k. Automobilis priklauso jam, tačiau apie įvykį nieko nepamena, nes buvo stipriai išgėręs, dėl įvykio labai gailisi. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde savo teisme duotus parodymus neigia ir nurodo, kad automobilio tą dieną nevairavo, nereiškia, jog šie parodymai yra niekiniai ir neturi įrodomosios vertės, todėl nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti. Teismui nekyla jokių abejonių dėl to, jog apeliantas apeliaciniame skunde siekia išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi nei tiriant, nei nagrinėjant bylą teisme jis jokios kitos versijos dėl padarytų pažeidimų nepateikė, savo kaltės neneigė, kito automobilį vairavusio asmens nenurodė, o ši jo versija atsirado tik apeliaciniame skunde. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių ištirti bylos aplinkybes, neiškvietė liudytojų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantui pripažinus savo kaltę tokios būtinybės byloje nebuvo. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 39) matyti, kad E. J. buvo suteikta galimybė pateikti prašymus (pvz., iškviesti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti byloje nustatytas aplinkybes), tačiau jis šia teise nepasinaudojo, taip pat buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl padarytų pažeidimų, ką jis ir padarė, nurodydamas kad savo kaltę pripažįsta. Apeliantas skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios paaiškintų jo kaltės pripažinimą pirmosios instancijos teisme. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netenkino E. J. prašymo apklausti liudytojus A. A., V. V. ir D. S., kadangi toks prašymas byloje apskritai nebuvo pateiktas.

Apeliantas skunde kelia versiją, jog būdamas sunkaus girtumo laipsnio jis negalėjo dienos metu, kai intensyvus eismas, atvažiuoti iki Kaišiadorių apie 10 km., važinėti po miestą, neva nežymiai kliudyti kitą automobilį, niekam nematant iš įvykio vietos pasišalinti ir dar nekliudomai atvairuoti automobilį iki savo namų, taip pat teigia, kad automobilį vairavo jo draugas V. V.. Priešingai, nei nurodo apeliantas, tą dieną apie 11.15 val. jis buvo pastebėtas sukėlęs eismo įvykį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažino, byloje nebuvo reikalo kviesti įvykį mačiusių liudytojų. Kaip jau buvo minėta, versija, jog automobilį vairavo V. V., iki apeliacinio proceso nebuvo keliama, be to, V. V. 2015 m. rugpjūčio 12 d., 14.30 val. buvo nustatytas sunkus (5,14 promilių) girtumo laipsnis (b. l. 30), taigi apelianto argumentai, kad jis, būdamas 3,20 promilių girtumo laipsnio negalėjo vairuoti automobilio, o V. V. – galėjo, yra nepagrįsti ir nelogiški. Be to, V. V. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis su E. J. 2015 m. rugpjūčio 12 d. važinėjosi automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi šie duomenys patvirtina, jog E. J. vis tik vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Iš byloje esančių transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, kad automobiliai „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadinti – apibraižyti galiniai buferiai, ir pateikiama išvada, kad tai įvyko po eismo įvykio, taigi nėra jokio pagrindo abejoti apelianto kalte sukėlus eismo įvykį. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad E. J., suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, žinodamas, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės tiek už sukeltą eismo įvykį, tiek už vairavimą esant neblaiviam.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu teisme duoti parodymai, jog jis 2015 m. rugpjūčio 12 d. vairavo automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir dėl jo gailisi, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų V. V. ir D. S. rašytiniai paaiškinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktai visiškai patvirtina apylinkės teismo nustatytas aplinkybes. Byloje neginčytinai nustačius, kad E. J. 2015 m. rugpjūčio 12 d., 13.40 val., Girelės g., ties 57-uoju namu, Kaišiadoryse, Kaišiadorių r. sav., būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 129 straipsnyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą, neblaivus (jam nustatytas 3,20 promilių girtumo laipsnis) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tokios teisės nėra įgijęs, vairavo jam priklausančią transporto priemonę automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, dėl ko apgadino abi transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, jo veika pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus E. J. paskyrė nuobaudas minėtų pažeidimų sankcijos ribose, kurios šiuo atveju yra teisingos. Paskirtoji nuobauda – administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, laikytina proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl E. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, o E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.