Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-08-13 · Civilinė byla Nr. e2-7741-1224/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-13
Bylos Nr.
e2-7741-1224/2024
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00478-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Papinigienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „V.“
Atsakovas
T.Š.
Advokatai
Ieva Kontrauskaitė
Kategorijos
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-7741-1224/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00478-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5: 2.6.8.10; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė,sekretoriaujant Mindaugui Vertelka,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ atstovei advokatei Ievai Kontrauskaitei,

atsakovui T.Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „V.“ ieškinį atsakovui T.Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „V.“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo T.Š. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai 2 157,15 Eur skolą, 211,64 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė reikalavimą kildina iš 2023 m. kovo 13 d. ieškovės su atsakovu sudarytos Saulės elektrinės tiekimo ir įrengimo sutarties Nr. VEE/23/03/13_282 (sutarties kaina – 11 011,00 Eur) (toliau – Sutartis), 2023 m. gegužės 18 d. Atliktų darbų ir prekių priėmimo–perdavimo akto Nr. VEE/23/03/13_282 (toliau – Aktas), 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VEE-04893. Ieškovė teikia duomenis, kad atsakovas pagal Sutartį atliko mokėjimus iš viso 8 853,85 Eur sumai. Likusi atsakovo neapmokėta dalis – 2 157,15 Eur. Ieškovė nurodo, kad po rašytinių raginimų susimokėti atsakovas nepadengė skolos dalies. Susiklostė tokia situacija, jog ieškovė iš savo pusės įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus – pateikė užsakytas prekes, sumontavo saulės elektrinę, perdavė darbus ir pateikė rangovo deklaraciją energijos skirstymo operatoriui (toliau ­­– ESO), to rezultate atsakovas turi veikiančią saulės elektrinę. Atsakovas faktiškai naudojasi saulės elektrine, gamina energiją, o jo pretenzijos ieškovei yra susijusios tik su faktiškai pagaminamos energijos kiekiu (atsakovo teigimu, saulės elektrinė gamina nepakankamai energijos). Aktualu tai, kad ieškovė Sutartimi neprisiėmė (ir net negalėtų prisiimti) įsipareigojimo užtikrinti, kad konkreti saulės elektrinė pagamintų ir sugeneruotų konkretų energijos kiekį, kadangi yra eilė faktorių, nepriklausančių nuo ieškovės valios.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės specialistas, apžiūrėjęs objekto vietą, užtikrino, kad ieškovės siūloma pastatyti elektrinė per metus pagamins 8400 kWh ir, kad jei ne medžių šešėliai, statoma elektrinė per metus sugeneruotų 10 000 kWh. Neturėdamas pagrindo abejoti ieškovės pateiktu projektu ir specialisto vertinimu, sutiko pasirašyti Sutartį su ieškove. 3 853,85 Eur avansą sumokėjo sutarties pasirašymo dieną. Ieškovės nurodomo Akto nepasirašė dėl darbų trūkumų. 2023 m. birželio 15 d. gavo patvirtinimą iš ESO, kad tapo elektrą gaminančiu vartotoju. Jau pirmą dieną saulės elektrinė sugedo. Įrangos sutrikimai buvo fiksuojami kiekvieną dieną po kelis kartus. Dėl įrangos gedimų nedelsiant informavo rangovą. Dėl gedimų taip pat kreipėsi ir į ESO. ESO išvadas dėl elektrinės gedimų persiuntė rangovui. Tikėjosi, kad ieškovė trūkumus pašalins, todėl geranoriškai, nežiūrint į tai, kad darbai dar nėra pabaigti, 2023 m. birželio 8 d. sumokėjo ieškovei 5 000 Eur. Pripažindamas, kad elektros generacija yra labai maža, rangovas 2023 m. spalio 25 d. atsiuntė pasiūlymą, kaip pagerinti elektrinės darbą. Už papildomus 1 033 Eur + PVM rangovas žadėjo sumontuoti saulės modulių optimizatorius. 2024 m. vasario 12 d. iš rangovo gavo įspėjimą dėl susidariusios 2 157,15 Eur skolos. Į šį laišką atsakė nedelsiant, išdėstydamas nemokėjimo priežastis ir dar kartą paprašė pašalinti įrengtos elektrinės trūkumus bei tinkamai užbaigti elektrinės įrengimo darbus. Nors buvo rekordiškai saulėti metai, per visą laiką, iki 2024 m. birželio 15 d., sumontuota saulės elektrinė sugeneravo vos 5600 kWh. Tai neatitinka nei projektuotos, nei vėliau patikslintos elektrinės naudos. Ieškovės teiginiai, kad rangovas negalėjo ir neprisiėmė įsipareigojimų dėl elektros generacijos, yra nepagrįsti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad darbai pagal sutartį nėra baigti, o trūkumai nepašalinti. Atsakovas prašo pašalinti įrangos bei montavimo trūkumus, kad elektrinė galėtų generuoti ne mažiau nei 8400 kWh per metus, taip kaip buvo numatyta projekte, taip pat kompensuoti nuostolius dėl nepagamintos elektros bei priteisti delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną tol, kol darbai bus tinkamai atlikti. Rangovui nesugebant ar vengiant užbaigti darbus, reikalauja nutraukti sutarti bei grąžinti iki šiol sumokėtus pinigus.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Akcentavo, kad prieš Sutarties su atsakovu sudarymą jam buvo pateikti komerciniai pasiūlymai dėl saulės elektrinės įrengimo, be kita ko, ir dėl 10 kW saulės elektrinės įrengimo, kuriam ir buvo pritarta. Komerciniame pasiūlyme metinė elektrinės generacija nebuvo nurodyta. Po pasiūlymo atsakovui pateikimo ieškovės specialistas buvo atvykęs į saulės elektrinės įrengimo vietą tikslu įsivertinti saulės elektrinės įrengimo galimybes. Buvo parengta saulės elektrinės vizualizacija, atlikti skaičiavimai dėl galimos apšvietos, parengta Sutartis, kurioje nurodyta 10 kW galios saulės elektrinei reikalingų medžiagų specifikacija. Sutartyje nėra duomenų apie metinę elektros generaciją. 10 kW galios saulės elektrinė idealiomis sąlygomis gali sugeneruoti 10000 kWh elektros energijos per metus. Po vietos, kurioje buvo planuota įrengti saulės elektrinę, įsivertinimo, įvertinus veiksnius, kurie nepriklauso nuo ieškovės (gamtos sąlygos, ESO tinklo režimas, galimos avarijos ESO tinkle) atsakovui buvo nurodyta, kad prie idealių sąlygų atsakovo objekte ketinama įrengti saulės elektrinė sugeneruos 8400 kWh elektros energijos per metus. Saulės elektrinės veikimo testas buvo atliktas pirmą dieną po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, tačiau tuo metu saulės elektrinė dar nebuvo pajungta prie ESO tinklų. Po ieškovės deklaracijos pateikimo ESO buvo tikrinama ar saulės elektrinė veikia. Tuo momentu nebuvo galimybės nustatyti, kiek elektros energijos generuoja saulės elektrinė. Aktualu tai, kad saulės elektrinė Aktu yra priimta naudojimui. Aktą pasirašė atsakovo sutuoktinė, pastabų pasirašant Aktą nebuvo gauta. Darbų priėmimo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad po Akto pasirašymo atsakovas atliko 5 000 Eur dydžio mokėjimą už saulės elektrinės įrengimą. Tokiu būdu atsakovas patvirtino, kad saulės elektrinė yra prijungta ir yra veikianti. Atsakovas nepateikė duomenų, kiek įrengta saulės elektrinė faktiškai sugeneravo elektros energijos.

Atsiliepimas

5. Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Atsakovas akcentavo, kad ginčo esmę atskleidžia į bylą pateiktas ieškovės atstovo ir atsakovo susirašinėjimas. Atsakovas nurodė, kad neginčija, jog jam buvo pateikti ieškovės atstovės nurodyti pasiūlymai dėl saulės elektrinės įrengimo. Nurodė, kad ieškovės specialistas parengė saulės elektrinės vizualizaciją, atvažiavęs į sklypą atliko vertinimą, tuo pačiu pažymėjo, kad dėl medžių gausos yra sunku numatyti šešėliavimą. Ieškovės atstovas nurodė, kad 10 kW saulės elektrinės generacija su šešėliavimu yra 8400 kWh elektros energijos per metus. Atsižvelgdamas į tai, Sutartį pasirašė, sumokėjo avansą. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo dėl ieškovės atstovės nurodytų faktinių aplinkybių nėra: saulės elektrinė yra sumontuota ir yra veikianti, jos įrengimas yra deklaruotas ESO, atsakovas yra vartotojas, gaminantis elektrą. Atsakovas teigė, kad Aktu vadovautis nėra pagrindo, jis jo nepasirašė, jo žmona pasirašydama Aktą negalėjo veikti jo vardu. Aktualu tai, kad kai saulės elektrinė buvo priduota ESO ir pradėjo veikti, buvo fiksuoti daugkartiniai gedimai, be to, saulės elektrinė sugeneravo tik 5600 kWh elektros energijos, po perskaičiavimo – 7000 kWh. Į teismo klausimus atsakovas nurodė, kad saulės elektrinė buvo sumontuota, jis ją naudojasi pagal paskirtį, ji yra prijungta prie ESO. Atsakovas sutiko, kad buvo atlikti Akte nurodyti darbai, tačiau, jo teigimu, netinkamai. Aktą matė iki teismo proceso, sutuoktinė jam pranešė, kad Aktą pasirašė. Atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus, atsakovas patvirtino, kad kreipėsi į Aplinkos projektų valdymo agentūrą dėl paramos, siekdamas padengti saulės elektrinės įrengimo išlaidas. Dokumentus paramai gauti parengė ieškovė. Šiuos dokumentus, kartu ir Aktą, atsakovas teikė Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 13 d. ieškovė su atsakovu sudarė Saulės elektrinės tiekimo ir įrengimo sutartį Nr. VEE/23/03/13_282, kurios pagrindu ieškovė (rangovas) įsipareigojo pristatyti ir perleisti atsakovo (užsakovo) nuosavybėn šios Sutarties Specialiojoje dalyje nurodytoje saulės elektrinės prekių ir darbų specifikacijoje įvardytas prekes bei savo jėgomis, priemonės ir medžiagomis atlikti Specifikacijoje nurodytus darbus, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui darbų frontą statybos aikštelėje, pagal poreikį leisti joje sandėliuoti medžiagas, reikalingas darbų atlikimui, priimti prekes ir darbus bei sumokėti kainą (Sutarties Bendrosios dalies 1.1 p.); užsakovui nuosavybės teisės į prekes pereina nuo visiško atsiskaitymo momento (Sutarties Bendrosios dalies 1.2 p.); rangovas perduoda darbus užsakovui darbų priėmimo perdavimo aktu, kuri šalys pasirašo darbų rezultato perdavimo dieną. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti darbų trūkumai rangovo turi būti pašalinami per technologiškai įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ne vėliau nei per 10 d. d. užsakovui nepasirašius darbų priėmimo-perdavimo akto ir nepareiškus raštiškų pastabų, laikoma, kad darbai atlikti tinkamai ir yra priimti (Sutarties Bendrosios dalies 3.1 p.); nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui (Sutarties Bendrosios dalies 3.2 p.); užsakovas atlieka mokėjimus Specialiojoje dalyje nustatyta tvarka (Sutarties Bendrosios dalies 5.1 p.). Saulės elektrinės prekių ir darbų kaina – 11 011 Eur (Sutarties Specialiosios dalies 4 p.); atsiskaitymo tvarka: 1) 35 proc. kainos (3 853,85 Eur) apmokama per 5 d. d. po Sutarties pasirašymo, 2) 55 proc. (6 056,05 Eur) per 1 d. d. po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir 3) 10 proc. kainos likutis (1 101,10 Eur) – patvirtinus rangovo deklaraciją ESO (Sutarties Specialiosios dalies 5 p.).

7. Nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas pagal Sutarties Bendrosios dalies 6.1 punktą pateikė ieškovei 2023 m. kovo 22 d. gaminančio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų prijungimo technines sąlygas, galiojančias iki 2023 m. birželio 20 d. Sutarties Specialiosios dalies 4 punkte nurodytos prekės buvo pristatytos į objektą ir 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo darbai buvo atlikti Sutartyje nurodytais terminais. Darbų užbaigimas ir Sutarties įvykdymas užfiksuotas 2023 m. gegužės 18 d. Atliktų darbų ir prekių priėmimo–perdavimo akte Nr. VEE/23/03/13_282, kurį pasirašė I.Š. (atsakovo sutuoktinė). 2023 m. gegužės 31 d. ieškovė išrašė atsakovui (pirkėjui T.Š.) PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus 11 011 Eur sumai. Ieškovė 2023 m. birželio 8 d. pateikė deklaraciją ESO apie įrengtą saulės elektrinę. ESO 2023 m. birželio 9 d. atmetė deklaraciją dėl to, kad objekto savininkas (atsakovas) nebuvo pasirašęs prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugų sutarties, kuri jam buvo pateikta 2023 m. kovo 22 d. Ta pati rangovo deklaracija, pašalinus trūkumus, buvo tą pačią dieną pateikta ir patvirtinta ESO. Atsakovas 2023 m. kovo 20 d. sumokėjo pirmąją kainos dalį (3 853,85 Eur); po 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros atsakovui pateikimo atsakovas 2023 m. birželio 8 d. sumokėjo 5 000 Eur. Iš viso atsakovas sumokėjo atsakovui 8 853, 85 Eur sutarties kainos. Likusi nepamokėta Sutarties kainos dalis – 2 157,15 Eur.

8. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė siuntė atsakovui du pranešimus apie skolą: 2024 m. sausio 17 d. priminimą dėl praterminuoto mokėjimo; 2024 m. balandžio 12 d. įspėjimą dėl praterminuoto mokėjimo.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys ją turi vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vadovaudamosi bendradarbiavimo, kooperavimosi bei ekonomiškumo principais (CK 6.200 str.). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove.

11. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia šiais argumentais: jis nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto; saulės elektrinė yra sumontuota, tačiau netinkamai (yra trūkumų, saulės elektrinė generuoja ne tokį elektros energijos kiekį, koks buvo numatytas projekte).

12. Minėta, kad ginčo saulės elektrinės darbų užbaigimas ir Sutarties įvykdymas užfiksuotas 2023 m. gegužės 18 d. atliktų darbų ir prekių priėmimo–perdavimo akte Nr. VEE/23/03/13_282, kurį pasirašė I.Š. (atsakovo sutuoktinė). Akte užfiksuota, kad užsakovas darbus priėmė, pretenzijų neturi ir patvirtina, kad darbai atlikti tinkamai. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad Aktą pasirašė jo sutuoktinė, tačiau nurodo, kad ji neturėjo įgaliojimų pasirašyti Aktą.

13. Viena vertus, byloje nėra ginčo, kad I.Š. yra atsakovo sutuoktinė, ji gyvena objekte, kuriame yra sumontuota saulės elektrinė, ir dėl atsakovo darbo specifikos (dažno nebuvimo gyvenamojoje vietoje) priima jo vardu gaunamus dokumentus, ką patvirtina teismo pranešimo bei šaukimo įteikimo šaknelės, kuriose nurodyta, kad procesinius dokumentus atsakovo vardu priėmė jo šeimos narys – sutuoktinė I.Š.. Be to, atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo Aktą matė iki teismo proceso, apie šio Akto pasirašymą sutuoktinė jį informavo.

14. Kita vertus, teismų praktikoje pripažinta, kad pareiga sumokėti už atliktus darbus atsiranda nuo faktinio darbų rezultato naudojimo pradžios ir nėra siejama tik su dvišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis darbų naudojimas turi reikšmę sutartiniams įsipareigojimams. Nustačius, kad nėra perdavimo?priėmimo akto ir darbais nepradėta faktiškai naudotis, konstatuotina, kad rangovui neturi būti atlyginta už darbus. Užsakovas perduodamų darbų gali nepriimti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Nors Civiliniame kodekse tiesiogiai nėra paminėta, tačiau akivaizdu, kad užsakovas neturi priimti (pasirašyti) perdavimo?priėmimo akto tais atvejais, jei akte nurodyti darbai neatlikti. Teismų praktikoje pažymima, kad nepriimdamas darbų rezultato užsakovas turi pagrįsti ir įrodyti, dėl kokių priežasčių jo nepriėmė. Pagrindą atsisakyti priimti darbus privalo įvardyti ir įrodyti užsakovas. Užsakovui nenurodžius, dėl kokių priežasčių nepriimti darbai, ir tų priežasčių nepagrindus įrodymais, laikytina, kad darbai atlikti ir už tinkamai atliktus darbus rangovui turi būti sumokėta. Nenustačius esminių statybos objekto trūkumų užsakovas neturi teisės atsisakyti priimti perduodamus darbus.

15. Atsakovas neginčija, jog Akte nurodyti darbai buvo atlikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat neginčija aplinkybės, kad po deklaracijos ESO apie elektros energiją gaminančio vartotojo ne didesnės kaip 30 kW galios elektrinės įrengimą 2023 m. birželio 9 d. pateikimo / patvirtinimo jis tapo elektros energiją gaminančiu vartotoju ir pradėjo faktiškai naudotis saulės elektrine. Aplinkybę, kad atsakovas faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus patvirtina ir jo 2023 m. birželio 8 d. atliktas mokėjimas ieškovei 5 000 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl saulės elektrinės įrengimo termino. Taip pat atsakovo į bylą pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina, jog atsakovo akcentuojami įrengtos saulės elektrinės trūkumai buvo esminiai ir dėl jų nebuvo galima naudoti saulės elektrinę pagal jos paskirtį, be to, jie buvo šalinami. Priešingai, atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje neneigė, kad saulės elektrinė yra sumontuota, ji yra veikianti, tačiau iš esmės generuoja ne tiek energijos, kiek buvo nurodyta projektinėje dokumentacijoje. Šiai aplinkybei pagrįsti (dėl faktiškai pagaminamo elektros energijos kiekio) atsakovas nepateikė įrodymų. Kita vertus, tai nėra esminis trūkumas, trukdantis naudoti saulės elektrinę pagal paskirtį. Be to, tai, kad saulės elektrinė yra veikianti, patvirtina ir atsakovo teismo posėdyje pateikti paaiškinimai dėl faktiškai saulės elektrinės generuojamo elektros energijos kiekio. Aplinkybę, kad atsakovo akcentuojami saulės elektrinės trūkumai nėra esminiai, patvirtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas įgyvendintų galimai savo pažeistų teisių gynimo būdą, įtvirtintą Sutarties Bendrosios dalies 8.2.1 punkte, pagal kurį užsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Sutartį, jeigu rangovas nepagrįstai, t. y. dėl rangovo kaltės, laiku nepradeda darbų; taip pat jei rangovas nepašalina darbų trūkumų arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

16. Nagrinėjamu atveju nenustačius esminių ginčo objekto trūkumų, atsakovas neturėjo teisės atsisakyti priimti perduodamus darbus ir atitinkamai atsisakyti už juos sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad darbai pagal Sutartį nebuvo priimti arba buvo priimti su esminiais trūkumais, kurie trukdė atsakovui naudotis saulės elektrine pagal paskirtį, ieškovės reikalavimas dėl 2 157,15 Eur skolos pagal Sutartį yra pagrįstas. Nurodyta suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

17. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė teismo įpareigoti atsakovą pašalinti įrangos bei montavimo trūkumus, kad elektrinė galėtų generuoti ne mažiau nei 8400 kWh per metus, taip kaip buvo numatyta projekte, taip pat kompensuoti nuostolius dėl nepagamintos elektros bei priteisti delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną tol, kol darbai bus tinkamai atlikti; rangovui nesugebant ar vengiant užbaigti darbus, nutraukti sutarti bei grąžinti iki šiol sumokėtus pinigus. Teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi išaiškino atsakovui teisę pateikti priešieškinį, tačiau atsakovas šia teismo išaiškinta teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teismui pasisakyti dėl minėtų atsakovo reikalavimų.

18. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 211,64 Eur delspinigių, kuriuos sudaro 0,05 proc. nuo laiku nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, neviršijant įstatyme numatyto 180 dienų termino.

19. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal šio straipsnio 2 dalį netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

20. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

21. Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte nustatyta, jog uždelsus laiku sumokėti pagal Sutartį priklausančią sumą, mokama 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos dydžio už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Taigi ieškovė už įsiskolinimą nuo 2023 m. birželio 1 d., bet neviršijant 180 praleistų dienų terminą paskaičiavo delspinigius, kurių suma lygi 211,64 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 211,64 Eur delspinigių.

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 368,79 Eur (2 157,15 Eur skola + 211,64 Eur delspinigiai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. 2024 m. liepos 31 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodo, jog ieškovei buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas (100 Eur); ieškinio parengimas (847 Eur); pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose (484 Eur); prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo (242 Eur). Taigi, ieškovė patyrė 1 673 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė taip pat pateikia suteiktų teisinių paslaugų PVM sąskaitas faktūras bei mokėjimą patvirtinantį rašytinį įrodymą.

25. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Tačiau teismas vertina, kad iš atsakovo ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina, atsižvelgiant į bylą pateiktų ieškovės procesinių dokumentų apimtį ir atitinkamai į ieškovės atstovės laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams dokumentams parengti. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinyje iš esmės atkartotas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinys, ieškinys yra neženkliai papildytas teisiniais argumentais, šio procesinio dokumento apimtį sudaro 4 lapai. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo iš esmės yra lydraštis, kuriuo į bylą yra teikiami papildomi įrodymai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, teismas nustato, kad ieškovei iš atsakovo priteisinta 1 400 Eur patirtų atstovavimo išlaidų suma (Rekomendacijų 2 p.).

26. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį (53 Eur) yra pagrįstos, nes žyminio mokesčio mokėjimo dydį numato įstatymas, taigi minėtos išlaidos byloje buvo būtinos ir pagrįstos (CPK 79 straipsnis), todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.

27. Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 453 Eur (1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 53 Eur sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų.

28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (23,79 Eur) viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ieškinį patenkinus visiškai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai:

2 157,15 (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis Eur 15 ct) Eur skolos,211,64 (du šimtus vienuolika Eur 64 ct) Eur delspinigių,

5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 368,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

1 453 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt tris Eur) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T.Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 23,79 (dvidešimt tris Eur 79 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Tatjana Papinigienė