Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė - Turkijos įmonė RUHA TRADE IHRACAT VE DANISMANLIK LIMITED SIRKETI (toliau – Ruha Trade) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grens Cargo“, tretieji asmenys – Vokietijos įmonė Mannheimer Versicherung AG (toliau – Mannheimer), Lenkijos įmonės Cargoway Sp. Z o. o. (toliau – Cargoway), Stephane Sp. z o. o. (toliau – Stephane), Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A. (toliau – PZU), Uniqua Towarzystwo Ubezpieczen S.A. (toliau – Uniqua), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 244 231,59 Eur nuostolių dėl krovinio praradimo, 730 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimą, 2 776,88 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2024 m. vasario 6 d. ieškovė Ruha Trade ir atsakovė UAB „Grens Cargo“ sudarė Ekspedijavimo sutartį Nr. 1, kuria atsakovė įsipareigojo teikti krovinių pervežimo organizavimo (ekspedijavimo) ir transportavimo paslaugas, numatant, kad ekspeditorius UAB „Grens Cargo“ Sutarties vykdymui turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau pats asmeniškai prisiima atsakomybę už tokių asmenų veiksmus / neveikimą (toliau – Sutartis).

1.2. Ieškovės ir atsakovų vadovams susirašinėjant elektroninio ryšio priemonėmis ieškovė užsakė atsakovę pervežti 6 744 kg bruto svorio 244 231,59 Eur vertės žaislų (LEGO konstruktorių rinkinių) krovinį tarptautiniu maršrutu Vokietija (dvi pasikrovimo vietos – Dortmunde ir Oberhausene) – Rusija (Maskva) per 10-15 dienų. Krovinį sudarančias prekes iš tiekėjo Spelwaren GmbH ieškovė buvo įgijusi už 244 231,59 Eur kainą pagal Incoterms 2010 Ex works sąlygą, t. y. ieškovė buvo prisiėmusi prekių praradimo riziką nuo momento, kada prekių tiekėjas perdavė jas faktiniam transportavimui. Krovinys buvo pakrautas 2024-10-24, kuomet atsakovė į sutartas krovinio pasikrovimo vietas Vokietijoje pateikė transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės – junginį (valst. Nr. WGR09255/BI26FX), o krovinio faktinis siuntėjas JB Spielwaren GmbH pagal CMR važtaraštį Nr. 2659444 su jį lydinčius dokumentus perdavė krovinį vežėjui. Atsakovė planavo krovinį pirmiausia atsigabenti iki Vilniaus, kur turėjo būti įforminta muitinės eksporto procedūra ir sutvarkyti kiti muitinės formalumai tolimesniam krovinio gabenimui į Rusiją, todėl CMR važtaraštyje buvo nurodyta, jog krovinys turi būti pristatytas į Vilnių. Kitą dieną, t. y. 2024-10-25 12.41 val. ieškovė el. laišku atsakovei pateikė perduotų gabenti prekių įsigijimą patvirtinančią sąskaitą faktūrą, taigi atsakovei apie krovinio pobūdį ir vertę buvo žinoma, kaip ir ankstesniais krovinių transportavimo atvejais ieškovei pageidaujant, kad kroviniai būtų transportuojami papildomai juos apdraudžiant, šalys buvo sutarusios, jog gabenamas krovinys turėtų būti papildomai apdraustas krovinio draudimu, ir atsakovės atstovas buvo nurodęs, jog į paslaugų kainą papildomai bus įskaičiuojama ir eksporto dokumentų forminimo paslauga bei draudimas, su kuo ieškovė sutiko.

1.3. Krovinio pristatymui į Vilnių užtrukus ir ieškovei pradėjus aiškintis situaciją, 2024-10-30 atsakovė nurodė, jog nebepavyksta susisiekti su pasitelktu faktiniu vežėju - Lenkijos įmone Stephane ir jos vairuotoju, nors krovinys turėjo būti pristatytas 2024-10-29. Ieškovė vėliau pasitikslino, jog krovinio pervežimui atsakovės buvo pasitelktas tolesnis susitariantis vežėjas – Lenkijos įmonė Cargoway, kuri savo ruožtu krovinį pervežti užsakė Stephane, ir būtent su tuo faktinio vežėjo vairuotoju nepavyksta susisiekti, dėl ko Cargoway kreipėsi dėl krovinio dingimo į Lenkijos policiją. Apie krovinio vežėjo su kroviniu dingimą buvo pranešta ir Vokietijos bei Lietuvos policijai.

1.4. Paaiškėjo, kad nepaisant šalių susitarimo, krovinys apdraustas nebuvo. Atsakovės 2024-10-30 teigimu, krovinys buvo apdraustas tik 2024-10-29, kadangi buvo laukiama krovinio vertę patvirtinančios sąskaitos faktūros, nors toks dokumentas buvo pateiktas atsakovei dar 2024-10-25. Vėliau, keisdama poziciją, atsakovė nurodė, kad planavo krovinio draudimu apdrausti krovinį tik maršrutu Vilnius – Maskva.

1.5. Kadangi krovinys į Vilnių nebuvo pristatytas ilgiau nei dvi savaites ir tuomet jau buvo aišku, kad krovinys buvo prarastas dėl pervežimo grandinėje dalyvavusių asmenų nusikalstamų veiksmų, ieškovė 2024-11-09 kreipėsi į advokatų kontorą teisinės pagalbos, kuri savo ruoštu 2024-11-18 parengė ir pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių, praradus krovinį, atlyginimo, tačiau atsakovė 2024-11-18 pranešime dėl pretenzijos nurodė, kad: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams atliekant pirminius UAB „Grens Cargo“ 2024-10-31 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmus buvo nustatyta, kad faktinio krovinio vežėjo Stephane vairuotojo – tariamo Lietuvos piliečio A. B. asmens dokumentas yra suklastotas (šio asmens nepavyko rasti Lietuvos gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje; Habitoskopinių duomenų registre atlikus asmens veido paiešką pagal jo asmens tapatybės kortelės skaitmeninėje kopijoje esančią nuotrauką, taip pat nebuvo rasta atitinkančių požymius duomenų; UAB „Grens Cargo“ krovinio transportavimo metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę Vokietijoje registruotoje draudimo bendrovėje Mannheimer, kuri informuota apie potencialiai draudiminį įvykį.

1.6. Ieškovės advokatų kontora 2025-01-10 el. laišku kreipėsi į atsakovę ir jos civilinę atsakomybę apdraudusią bendrovę Mannheimer bei draudiko pavedimu žalos atvejį administruojančią įmonę Atralosecur GmbH, paragino patenkinti ieškovės pretenzijos reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau nuostoliai iki šiol net iš dalies nebuvo atlyginti.

1.7. Pažymėjo, kad nors atsakovė UAB „Grens Cargo“ ir neatliko krovinio pervežimo jos valdomu transportu, tačiau pagal Sutartį prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo proceso organizavimą ir pasitelktų tam trečiųjų asmenų veiksmus, todėl laikytina vežėju CMR konvencijos prasme. Ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo atsakomybei ir yra dar platesnė, nes jis atsako prieš užsakovą už trečiuosius asmenis, kuriems visiškai ar iš dalies perduodamas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (krovinio sandėliavimas, vežimas), o atlyginęs užsakovui žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala. CMR įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, iki jo perdavimo momento, nebent įrodomos CMR 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytos atsakomybę šalinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo prarastas dėl tyčinių atsakovės krovinio pervežimo sutarčiai įvykdyti pasitelkto agento veiksmų, t. y. buvo pasisavintas, be to, ieškovė neapdraudė krovinio draudimu, t. y. neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Sutartį, dėl ko ieškovė prarado galimybę į draudimo apsaugą krovinio vertės apimtyje, todėl iš atsakovės turėtų būti priteistas ieškovės patirtų 244 231,59 Eur nuostolių, sudarančių krovinio vertę, atlyginimas. Tai, kad krovinys buvo prarastas dėl atsakovės netiesiogiai pasitelkto faktinio vežėjo ar jo vardu veikusių asmenų nusikalstamų tyčinių veiksmų, sudaro CMR 29 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.257 str., 6.828 str. numatytą pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti neribotą civilinę atsakomybę.

1.8. Dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka ieškovė, rengiant atsakovei 2024-11-18 pretenziją, patyrė 730 Eur išlaidų, kurios taip pat turi būti priteistos iš atsakovės.

1.9. Be to, pagal CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalį iki ieškinio pateikimo dienos už 83 dienas nuo pretenzijos pateikimo priskaičiuotinos 5 procentų metinės palūkanos, sudarančios 2 776,88 Eur sumą (244 231,59 Eur * 5 proc. / 365 d. * 83 d.), kurios taip pat turi būti priteistos iš atsakovės.

2. Atsakovė UAB „Grens Cargo“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad Sutartyje buvo numatyta atsakovės teisė sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis. Ginčo krovinio gabenimui atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį – Lenkijos įmonę Cargoway, tarp atsakovės ir šios įmonės sudarytoje sutartyje buvo numatyta Cargoway pareiga visus sutartinis įsipareigojimus vykdyti asmeniškai.

2.2. Ginčo krovinys – Lego žaislai - 2024-10-24 buvo pakrautas į faktinio vežėjo Stephane transporto priemonę; pagal planuotą vežimo eigą vilkikai, gabenę abu krovinius, įskaitant vėliau prarastąjį, kurį laiką turėjo stovėti logistikos terminale Lenkijoje, kol jų vairavimą galės perimti įvažiavimui į Rusijos Federaciją pasiruošę vairuotojai, turintys atitinkamus leidimus, vizas, o toliau kroviniai turėjo būti 2024-10-29 pristatyti į UAB „Premuita“ A tipo muitinės sandėlį, esantį Kirtimų g. 69, Vilniuje, kur turėjo būti atliktos reikiamos muitinės procedūros ir paruošti dokumentai krovinių eksportui; vėliau tais pačiais vilkikais su puspriekabėmis kroviniai turėjo būti išgabenti į ieškovės nurodytą paskirties vietą Rusijoje. Ginčo krovinys į muitinės sandėlį taip ir nebuvo pristatytas. Vežėjas Cargoway 2024-10-29 telefonu vis dar tvirtino, kad krovinys vėluoja į muitinės sandėlį ir turėtų būti pristatytas 2024-10-30, tačiau tą dieną telefonu informavo atsakovę, kad buvo prarastas ryšys su faktinio vežėjo Stephane pasitelktu vairuotoju. Apie susidariusią situaciją nedelsiant informuota ieškovė bei persiųsti visi su situacija susiję dokumentai. 2024-10-31 Cargoway informavo atsakovę, kad 2024-10-30 kreipėsi į Lenkijos policiją dėl krovinio vagystės ir jog gavo informaciją iš faktinio vežėjo Stephane apie tai, kad ginčo krovinio vairuotojas buvo A. B.. Taigi, tapo aišku, kad krovinys pavogtas. Apie krovinio vagystę Omerhauzeno policijos nuovadai pranešė ir krovinio siuntėjo atstovas. Atsakovė 2024-10-31 taip pat kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo praėjimo, tačiau jį 2024-11-11 buvo atsisakyta pradėti dėl to, kad ginčo krovinys pavogtas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to atlikus įvairias paieškas nustatyta, kad tariamas Lietuvos pilietis A. B. nėra registruotas Lietuvos gyventojų registre.

2.3. 2024 m. lapkritį su atsakove susisiekė Cargoway advokatas Pawel Anczarski ir paprašė pateikti visą turimą informaciją, ką atsakovė ir padarė, o 2024-12-03 gautas šio advokato atsakymas, kuriuo atsakovės pretenzija dėl nuostolių atlyginimo buvo atmesta, nurodant, jog Cargoway, veikdama kaip ekspeditorius, buvo pakankamai atidi parinkdama faktinį vežėją Stephane, patikrino jos draudimo polisą, vilkiko su puspriekabės registracijos liudijimus, licenciją tarptautiniam krovinių vežimui keliais, registraciją Nacionaliniame teismų registre, gavo vairuotojo paso nuotrauką, susisiekė su trimis klientais, iš kurių du patvirtino, kad bendradarbiauja su Stephane ir nekilo jokių problemų. Cargoway nurodė, kad neturi informacijos, kiek laiko A. B. dirbo Stephane, transporto priemonėje nėra navigacijos sistemos ir kad apie maršrutą žino tik tiek, kad 2024-10-24 20.44 val. vilkikas su puspriekabe buvo pakrautas, 2024-10-25 vilkikas važiavo per Vokietiją, 2024-10-28 8.09 val. vežėjas parašė, kad yra Lenkijoje ir 2024-10-29 pirmoje dienos pusėje atvyks į miestą netoli Varšuvos.

2.4. 2025-01-09 atsakovė gavo iki 2024-09-19 Stephane buvusios valdybos pirmininkės E. K. – Choptar 2024-12-20 pranešimą, kuriame teigiama, jog jai nėra žinoma apie pretenzijoje nurodytą problemą, Stephane nebuvo priėmusi tokio užsakymo, todėl tikėtina, kad situacija susiklostė dėl asmens veiksmų, kuris neturi įgaliojimų, bet prisistato S. vardu.

2.5. Atsakovė UAB „Grens Cargo“ nepažeidė jokių savo, kaip ekspeditoriaus, pareigų. Nėra aišku, kodėl atsakovei turėjo būti žinoma, kad bus vežami LEGO žaislai ir kokia bus jų vertė, ieškinyje minima sąskaita faktūra atsakovei buvo pateikta tik 2024-10-25, taigi krovinio vertė tapo žinoma tik po to, kai krovinys buvo faktinio vežėjo žinioje. Jeigu šalys, kaip teigia ieškovė, būtų sutarusios dėl papildomo krovinių draudimo nuo pakrovimo momento, ieškovė būtų krovinio vertę patvirtinančias sąskaitas nusiuntusi atsakovei iki krovinio pakrovimo datos, nes neturėdama šių duomenų atsakovė neturėjo galimybės pasirūpinti papildomu draudimu. Krovinys gabenamas į Rusiją, todėl tokio krovinio papildomam draudimui būtinas ilgesnis terminas dėl papildomų rizikų vertinimo procedūrų draudimo bendrovėms, o ieškovė apie tai atsakovės iš anksto neinformavo. Krovinio vertę patvirtinančią sąskaitą ieškovė siuntė ne papildomo draudimo tikslu, o tinkamų eksporto procedūrų ir muitinės formalumų vykdymo tikslu, kas būtina gabenimui į Rusiją. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tarp šalių nusistovėjusią praktiką transportuoti krovinius juos papildomai apdraudžiant nuo jų pakrovimo vietų vidiniam pervežimui Europos Sąjungoje. Įprasta praktika buvo tokia, kad atsakovė pasirūpindavo krovinių draudimu gabenant nuo Vilniaus iki paskirties vietos Rusijoje, kas yra didelės rizikos jurisdikcija, tuo tarpu papildomai drausti krovinius gabenant Europos viduje, pagrindo nebuvo. Susirašinėjimas per „WhatsApp“ pateiktas tik iškarpomis, nėra pateiktas ankstesnis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovė priekaištavo, kad pervežimo įprastu vilkiku kaina per didelė, ir visas susirašinėjimas nebuvo nei galutinio pasiūlymo pateikimas iš atsakovės pusės, nei užsakymo patvirtinimo pateikimas iš ieškovės pusės. Taigi, šalys nesitarė dėl papildomo draudimo, juo labiau, kad ieškovė sulaikė 6 400 Eur mokėjimą atsakovei už kito analogiško krovinio gabenimą į Rusiją, kuris buvo gabenamas tuo pačiu metu analogiškomis sąlygomis, ir į tą 6 400 Eur kainą nebuvo įskaičiuotas papildomas krovinio draudimas. Ieškovė užsakyme nenurodė pageidavimo dėl papildomo draudimo, apskritai nepateikdavo jokių ekspedijavimo užsakymų, o viską teikė žinutėmis per „WhatsApp“ programėlę, todėl ieškovo žinutė „Can you arrange 2 trucks for 24th of October next week from dusseldorf to moskow“, į kurią atsakovė atsakė „Yes“, negali būti vertinamas kaip pageidavimas, kad atsakovė pasirūpintų papildomu krovinio draudimu.

2.6. Atsakovė pagal Sutartį dėjo maksimalias pastangas tinkamam jos įvykdymui. Parinkdama Cargoway kaip vežėją atsakovė gavo Cargoway išduotą ES tarptautinį kelių transporto leidimą, licenciją gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais, civilinės atsakomybės draudimo polisą, patikrino registrą dėl jos registracijos, veiklą krovinių gabenimo platformose. Cargoway pervežimams į Rusiją atsakovės pradėtas samdyti dar nuo 2024 m. gegužės, iki ginčo užsakymo Cargoway sėkmingai įvykdė 9 atsakovės užsakymus, iki tol atsakovė samdė kitą tų pačių kaip Cargoway kontroliuojamų asmenų bendrovę OOO „Smart Lavn Logistiks“, registruotą Baltarusijos Respublikoje, kuri sėkmingai įvykdė 18 krovinių gabenimų į Rusiją, tačiau dėl bankinių atsiskaitymų apribojimo šios įmonės užsakymų vykdymą perėmė Cargoway. Taigi, Cargoway buvo patikimas vežėjas. Ginčo krovinio pasikrovimo ir gabenimo metu atsakovė nuolat bendravo su Cargoway, sekė krovinio būklę. Ankstesniais atvejais Cargoway pats tiesiogiai teikdavo krovinio pervežimo paslaugas, veikė kaip faktinis vežėjas, tačiau būtent ginčo krovinio atveju jis pavedė vežimą atlikti Stephane, nors sutartyje buvo numatyta, kad įsipareigojimus Cargoway privalo įvykdyti asmeniškai. Atsakovei apie tai, kad krovinį gabens ne Cargoway, o Stephane, tapo žinoma tik 2024-10-29, kuomet atsakovė pradėjo ruošti dokumentus krovinio muitinės procedūroms bei užklausė Cargoway, kokia transporto priemone krovinys vežamas.

2.7. Nors atsakovė pati krovinio faktiškai nevežė, tačiau ji sutartiniuose santykiuose su atsakove yra atsakinga ir už krovinio vežimą. Kita vertus, atsakovė, kaip vežėja atleistina nuo civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, kadangi ginčo krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių atsakovė, kaip vežėja, negalėjo išvengti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio: ginčo krovinio praradimas siejamas su iš anksto suplanuotos vagystės požymiais; visi dokumentai, kuriuos Stephane vardu veikęs asmuo pateikė Cargoway, buvo tikri ir nekėlė abejokių dėl to, kad Stephane yra realus vežėjas, galintis įvykdyti įsipareigojimus; Stephane vardu veikęs asmuo ar jų grupė pateikė suklastotus asmens tapatybės dokumentus, išduotus neegzistuojančiam asmeniui A. B.; taigi, krovinys Stephane vardu veikusio asmens buvo užvaldytas apgaule būtent pakrovimo metu, o jį neteisėtai užvaldę asmenys, siekdami krovinį slėpti, dar kurį laiką apsimetinėjo tariamai gabenantys jį į tarpinę pristatymo vietą Vilniuje; Stephane draudikas Uniqua nurodė, kad nekompensuos Stephane nuostolio, nes Stephane veikė tyčia, siekdama sukelti žalą ir pasisavinti krovinį. Ieškovė neįrodė atsakovės tyčinių ar tokiems prilyginamų veiksmų, lėmusių krovinio praradimą. Be to, atsakovė su Cargoway turėjo seną įdirbį ir sėkmingai iki tol bendradarbiavo, o jų sudarytoje sutartyje įtvirtinta nuostata, draudžianti pasitelkti subvežėjus, ginčo krovinio pakrovimo ir gabenimo metu atsakovė nuolat bendravo su Cargoway, ir nors ši, pažeisdama sutartį krovinio gabenimą delegavo Stephane, tačiau sutartiniuose santykiuose su Stephane elgėsi rūpestingai ir atidžiai – atliko išsamią Stephane patikrą, kontroliavo vežimo eigą, taigi atsakovė buvo maksimaliai rūpestinga ir atidi, ėmėsi priemonių patikrinti kontrahentų patikimumą, atliko visus įmanomus veiksmus užtikrinti sėkmingą Sutarties įvykdymą.

2.8. Ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, nes jos pateikta sąskaita ir tiekėjo JB Spelwaren GmbH 2024-12-18 patvirtinimas dėl atsiskaitymo yra tik deklaracijos, kurios nepatvirtina fakto, kad ieškovė realiai patyrė prarasto krovinio vertę sudarančius nuostolius. Nėra aišku, kodėl ieškovė nepateikė tiesioginių atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų.

2.9. Net tuo atveju, jei teismas ir spręstų dėl atsakovės atsakomybės, tai kompensacija ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies vežėjo atsakomybės limitu – 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, kuris šiuo metu sudaro 1,23 Eur, tad esant ginčo krovinio svoriui – 6 744 kg, atitinkamai atsakovės atsakomybė limituojama iki 69 098,35 Eur (8,33 SDR * 1,23 Eur * 6 744 kg). Nors CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas negali vadovautis nuostatomis, kurios atleistų jį nuo atsakomybės, jei žala padaryta sąmoningai ar dėl jo kaltės, kuri prilyginama tyčiai, tačiau šiuo atveju atsakovė visą laiką elgėsi rūpestingai ir atidžiai.