Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja J. Z. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. po T. B. mirties priėmė palikimą faktiškai valdydama turtą.

2. Pareiškėja nurodė, kad T. B. yra pareiškėjos mama. Iki mirties T. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuris jai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su bendraturte dukra J. Z..

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Remiantis (duomenys neskelbtini) viešosios įstaigos „Šeškinės poliklinika“ medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad T. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro nuo (duomenys neskelbtini) pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėja J. Z. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro nuo (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų T. B. sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos T. B. palikimo priėmimo faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro nuo (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ½ buto, esančio nuo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Z., ½ buto nuosavybės teisė taip pat yra registruota palikėjos T. B. vardu. Remiantis Gyventojų registro nuo (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens duomenis, nustatyta, kad palikėja T. B. mirė būdama ištuokoje, turėjo vieną vaiką – pareiškėją J. Z..

5. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

6. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, J. Z. yra mirusios T. B. vaikas. Taigi nuo (duomenys neskelbtini) mirus T. B., kuri buvo J. Z. mama, J. Z. įgijo teisę į palikėjos T. B. palikimą.

7. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

9. Po T. B. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau J. Z. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad J. Z. iki palikėjos bei po jos mirties gyveno bute, (duomenys neskelbtini), mokėjo už šį turtą mokesčius. Jokie kiti asmenys nėra priėmę T. B. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

10. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad J. Z. priėmė po mamos T. B. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po T. B. mirties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po T. B. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.