- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-439-493/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- R. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. atlieka 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą Baltarusijos Respublikos Gardino srities Smorgonio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, ir palikta galioti paskirta subendrinta bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 13 d., jos pabaiga – 2020 m. gruodžio 13 d.Komisijos 2017 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakyta.Nuteistasis R. Ž. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, o padarytos nusikalstamos veikos nėra įtrauktos į sąrašą nusikaltimų, už kurių padarymą nuteisti asmenys negali būti paleisti lygtinai. Nuteistasis nesutinka su teismo nuostata, kad jis nesugeba paklusti pataisos namų vidaus tvarkos taisyklėms, nes po paskirtos drausminės nuobaudos jis buvo paskatintas ir elgėsi tinkamai. Teismas taip pat nepagrįstai kaip kriminogeninius veiksnius nurodė nuteistojo mąstymą ir elgesį, gyvenimo stilių ir draugus, nes teismas jo draugų nepažįsta, o ankstesnis mąstymas ir elgesys įvertinti skiriant bausmę.Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesilaikė ne tik teismų praktikos, bet ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo ir Europos Tarybos rekomendacijos dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo, nors šių rekomendacijų laikytis privaloma. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas nutarė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti R. Ž. lygtinai su intensyvia priežiūra, nors tokios galimybės Komisija nesvarstė. Tai, nuteistojo manymu, rodo, kad jo byla buvo išnagrinėta atmestinai.Nuteistojo R. Ž. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (28 balai pagal OASys), jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – mokosi specialybės, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, papildomai lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama išvadai, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo pastangos įsidarbinti pataisos namuose nėra pakankamos. Nors jis du kartus (2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. gruodžio 21 d.) kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ su prašymu dėl priėmimo į darbą ir dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo, tačiau daugiau pastangų įsidarbinti nedėjo. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, taip pat jam socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius. Pažymėtina, kad aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad nuteistasis gali nusikalsti ateityje, nustato ne teismas, bet socialinio tyrimo išvadą parengęs pataisos namų darbuotojas, vadovaudamasis specialiomis metodikomis.Skunde apygardos teismui R. Ž. teigia, kad teismo argumentai, susiję su jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, yra nepagrįsti, kadangi teismas neturėtų šių aplinkybių vertinti, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Vis dėlto sutikti su nuteistojo nuomone negalima, kadangi nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, nors negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam nėra privalomas ir galutinį sprendimą priima teismas, tvirtindamas arba atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą. Komisijos nutarime išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai nesaisto galutinį sprendimą priimančio teismo ir jis turi teisę atsižvelgti į visas, jo vertinimu, lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė rašymo apsirikimą, nepaneigia nutarties teisėtumo.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, skatinant nuteistąjį įsidarbinti, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.