Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo išvykimas iš Užsieniečių registracijos centro buvo atsitiktinis, užsienietis dėl jo gailisi ir yra pasiryžęs griežtai laikytis apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre taisyklių. Iš Užsieniečių registracijos centro jis pasišalino tik todėl, kad jam niekas neišaiškino jo teisinės padėties, su juo nebuvo bendraujama, jis nesulaukė labai reikalingos medicininės neurologo pagalbos, todėl baiminosi, kad gali būti neteisėtai sulaikytas ir grąžintas į (duomenys neskelbtini), kur jam gresia pavojus dėl politinių priežasčių. Apeliantas jautė baimę ir nežinomybę, nes vos atvykęs į Lietuvą buvo sulaikytas ilgiau kaip 48 valandas, kol buvo išspręstas jo apgyvendinimo klausimas. Vienkartinis nusižengimas, padarytas dėl nežinojimo ir savo padėties nesupratimo, neturėtų būti vertinamas kaip esminis, sprendžiant, kad jam negali būti taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės (Įstatymo 115 str.).

Užsieniečio teigimu, teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad jis serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o jam būnant sulaikytam Užsieniečių registracijos centre reikalinga medicininė pagalba neteikiama.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. byla buvo nagrinėjama dalyvaujant tik užsieniečio advokatui, nors jis norėjo dalyvauti asmeniškai.

Pažymi, kad nėra įrodyta, kad jis naudojasi suklastotais dokumentais, jo tapatybė gali būti patvirtinta Migracijos departamento turimais duomenimis.

Kiekvienam prieglobsčio prašytojui pasirašytinai išaiškinama jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisės ir pareigos, tarp kurių – pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų bei vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose nustatytas prieglobsčio prašytojo pareigas. Išvykęs iš Užsieniečių registracijos centro A. S. šios pareigos nesilaikė.

Užsieniečių registracijos centras pabrėžia, kad užsieniečio pateikta pažyma nėra laikoma asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančiu dokumentu, taigi negalima teigti, kad jo asmenybė nustatyta. Iš faktinių aplinkybių ir asmens elgesio akivaizdu, kad jam taikytinos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktų nuostatos.

Taip pat pažymima, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas apie vyksiantį posėdį tinkamai informavo Užsieniečių registracijos centrą ir A. S. įgaliotą atstovą. Užsieniečių registracijos centras apie posėdį pranešė užsieniečiui. Teismo posėdžio metu A. S. atstovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant užsieniečiui. Taigi šiuo atveju užsieniečio teisės pažeistos nebuvo. Pabrėžtina, kad asmens sulaikymo pagrindai buvo išnagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. posėdyje dalyvaujant pačiam užsieniečiui bei vertėjo pagalba teikiant paaiškinimus teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai kirtęs Baltarusijos–Lietuvos sieną, 2015 m. rugsėjo 25 d. sulaikytas kelyje Suvalkai–Marijampolė. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento 2015 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (15/6-9)-17PR-21 jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2015 m. spalio 5 d. Migracijos departamento 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (15/6-9)-25PR-24 užsienietis apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, iš kurio savavališkai pasišalino.

A. S. 2015 m. spalio 2 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų, kai Lenkijos Respublikoje, kelyje A8, Šipliškių vietovėje bandė nelegaliai patekti į krovininio automobilio priekabą, ir perduotas VSAT prie VRM Lazdijų rinktinės pareigūnams. Užsienietis buvo sulaikytas, nes kontrolei negalėjo pateikti jokių kelionės dokumentų, privalomos vizos ar leidimo būti ar gyventi Lenkijos Respublikoje ar Europos Sąjungoje.

VSAT prie VRM Lazdijų rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2015 m. spalio 2 d. teikimu kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl A. S. sulaikymo, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2016 m. sausio 4 d.

Migracijos departamento 2015 m. spalio 5 d. sprendimu priimtas nagrinėti A. S. prieglobsčio prašymas, jam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas.

Migracijos departamento 2016 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (15/6-5)-43PR-3 A. S. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2016 m. balandžio 5 d.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 4 dalimi, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai – užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis trukdo priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį.

Teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo Nr. (21(26)-7K-2846 Švenčionių rajono apylinkės teisme gautas 2015 m. gruodžio 22 d.

Šioje byloje skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2016 m. kovo 4 d., motyvuojant tuo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nepasikeitė ir užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko. Nepatvirtinta užsieniečio tapatybė, taip pat išliko pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, kadangi jis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir bandė išvykti iš Lietuvos.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojančią nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. straipsnis papildytas 10 punktu – prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080) – 114 str. 6 d.) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Vadovaujantis 114 straipsnio 7 dalimi (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal ES teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kaip minėta, remiantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalimi, prieglobsčio prašytoją galima sulaikyti siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra priimtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad užsienietis pirmą kartą sulaikytas prie Lenkijos Respublikos sienos, kai neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos tranzitu keliavo į Lenkiją. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų bei jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos perėjimo. Apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis iš centro pasišalinęs vėl neteisėtai nuvyko į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad yra tikimybė, jog užsienietis pasislėps nesulaukęs jo pateikto prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimo ir pratęsti apelianto sulaikymo terminą.

Aplinkybė, kad užsienietis, būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir bandė išvykti iš Lietuvos, teisėjų kolegijos vertinama kaip pakankama, manyti, kad užsienietis gali pakartotinai bandyti išvykti iš Lietuvos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, užsieniečio asmenybė iki šiol yra nustatinėjama, kadangi jo pateikta pažyma nėra laikoma asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančiu dokumentu. Iš byloje pateiktos užsieniečio ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. BY471 matyti, taip pat užsienietis teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi sveikatos problemų. Tačiau užsieniečio argumentai dėl jo prastos sveikatos būklės nelaikytini galinčiais eliminuoti aukščiau aptartas aplinkybes ir sulaikymo taikymą. Be to, pareiškėjo argumentai apie netinkamą sveikatos priežiūrą Lietuvos Respublikoje gali būti kito teisminio ginčo objektu.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertintos aplinkybės, jog užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Užsieniečio tapatybė vis dar nenustatyta, jis trukdo priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį. Išliko pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, kadangi jis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir bandė išvykti iš Lietuvos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo elgesį jo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 ir 4 dalyje, neišnyko, yra pagrindas manyti, kad nesulaikius užsieniečio Užsieniečių registracijos centre jis gali išvykti ir slėptis.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo remiantis jo nurodomais argumentais ar kitomis aplinkybėmis, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas dėl sulaikymo termino pratęsimo paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.