Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 22 val. prekybos centras (duomenys neskelbtini) baigia darbą, reikėjo uždaryti duris. Jis stovėjo prie įėjimo ir matė, kad atėjo nukentėjusysis su draugu ir pradėjo kabinėtis prie lankytojų, todėl ėmė juos stebėti. Jie apsisuko ir ėjo link eskalatorių, nuėmė ženklą, norėjo patekti į 2 aukštą, kur jau buvo užrakinta viskas. Paskui vaikinai nuėjo į 5 aukštą. Jis per raciją išgirdo, kad jie sugadino duris ir reikia juos sulaikyti bei pristatyti į postą dėl akto surašymo. S. B. buvo arčiau ir sulaikė nukentėjusįjį, o kitas vaikinas pabėgo. S. B. dar bandė pagauti kitą vaikiną, bet nesėkmingai. Jis priėjęs pasakė nukentėjusiajam, kad turi pristatyti jį į postą, nes sugadino duris, tačiau šis atsisakė eiti, stovėjo užsikabinęs už laiptų turėklų. Tuomet S. B. papurškė dujų balionėliu, nukentėjusysis nugriuvo. Kodėl S. purškė dujas, nežino. Jis (A. Š.) paėmė nukentėjusįjį už striukės ir pradėjo tempti grindimis, kai šis gulėjo ant nugaros. Nutempė nukentėjusį iki lifto, jo nemušė, nespardė, yra vaizdo įrašas. Jį tempė, nes kitos galimybės pristatyti asmenį į postą neturėjo, ant rankų pakėlęs nešti negalėjo. Vaizdo įraše matosi, kad S. ėjo iš paskos ir spardė nukentėjusiam per kojas. Nukentėjusysis atsisakė eiti į postą, buvo neblaivus (1,7 promilės), todėl nežinojo, ką jis gali padaryti tokios būsenos. Kai atsidarė liftas, įtempė jį į vidų ir važiavo iki trečio aukšto. Nukentėjusysis gulėjo ant grindų, kai liftu važiavo. Jis nenaudojo jokių veiksmų, o S. spardė per kojas nukentėjusiajam. Nukentėjusysis fiziškai nesipriešino atsisakydamas eiti į postą, tačiau jau pats atsisakymas yra priešinimasis, taip pat asmuo neklausė jų nurodymų, vartojo necenzūrinius žodžius, nors jam buvo paaiškinta, kad turi įsakymą jį sulaikyti ir pristatyti į postą. Jis (A. Š.) nesinešioja dujų balionėlio, nes uždaroje patalpoje draudžiama juos naudoti, jeigu negresia pavojus gyvybei. Jo racija buvo ant nugaros (matosi įraše), kad rankos būtų laisvos. Jis tik vykdė nurodymą pristatyti nukentėjusįjį į postą, nukentėjusio nemušė, nespardė su racija per rankas netrenkė. Stovėjo ant laiptų virš nukentėjusiojo, kai jis laikėsi už turėklų, todėl negalėjo jam per kojas suduoti, buvo tik bandymas suduoti, bet nepasiekė - jo kojos trumpos, nukentėjusysis nukrito nuo ašarinių dujų. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Atsiprašo už savo veiksmus, kad persistengė vykdydamas pareigas, tačiau pats nukentėjusysis tą įvykį išprovokavo, atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus, todėl jie neturėjo galimybės netaikyti fizinės jėgos. Pagarsinus teismo posėdyje kaltinamojo A. Š. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jie yra teisingi, prisiminė, kad jis sudavė delnu nukentėjusiam, vieną kartą plekštelėjo, bet čia nesmurtavimas. Sulaikyti turėjo vaikinus, kad perduotų policijai.

Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus įtariamajam A. Š. galutinį pranešimą apie įtarimą, 2020-08-11 jis parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Įvykio metu nukentėjusysis stovėjo užsikabinęs už turėklų abejomis rankomis. Jis bandė pastarąjį atkabinti rankomis, tačiau, nepavykus to padaryti, jis sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajam į ranką, kad šis atsikabintų nuo turėklų. Po suduoto smūgio vaikinas turėklų nepaleido. Tuomet S. B. panaudojo dujų balionėlį, purkšdamas nukentėjusiajam tiesiai į veidą iš arti. Po to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, jam dujų buvo per daug, buvo visas šlapias. Po to jis tempė vaikiną laikydamas už džemperio nugarinės dalies. Tuo metu S. B. sudavė 2-3 smūgius kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Lifte S. B. vaikinui kojomis sudavė galimai 2-3 smūgius į galvą (1 t., b. l. 120-121).

Kaltinamasis S. B. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad vaikinai buvo 4 aukšte ir sulaužė išėjimo duris, paskui iš 4 aukšto pakilo į 5 aukštą, kur juos sulaikė link išėjimo į lauką. T. norėjo pabėgti, nenorėjo eiti, laikėsi už turėklų, todėl jis (S. B.) papurškė dujų į akis, paskui kitą vaikiną nebėgo, norėjo sulaikyti bent vieną, kad atlygintų padarytą žalą. A. trenkė keletą kartų su racija nukentėjusiam per rankas, kad atsikabintų nuo turėklų ir truputį sudavė per kojas, kad šis nukristų. Tuo metu jis (S. B.) stovėjo ant laiptų žemiau jų ir nieko nedarė. Nukentėjusysis nukrito ant grindų ir A., paėmęs už striukės, jį tempė, o jis su koja porą kartų sudavė į minkštą vietą. T. pagavo 5 aukšte link išėjimo, o jo draugas pabėgo. Nukentėjusysis irgi norėjo pabėgti, todėl papurškė jam dujų į akis, kad orientacija sutriktų, nepabėgtų. Neprisimena ką kalbėjo prieš purkšdamas dujas, su kojomis trenkė nukentėjusiajam. A. įtempė nukentėjusįjį į vidų ir tempė iki lifto, o jis prieš įtempiant į liftą ir lifte sudavė nukentėjusiam su koja porą smūgių. Nukentėjusysis prieš juos fizinio smurto nenaudojo, tik nenorėjo eiti. T. buvo sąmoningas, kai jį tempė. Nuvedė jį į postą, nukentėjusysis pats atsikėlė ir nuėjo iki posto. Ten nukentėjusįjį paliko, iškvietė policiją ir nuėjo į pirmą aukštą, todėl kas vyko toliau nežino. Labai gailisi dėl savo veiksmų, per daug fizinės jėgos buvo panaudota, supranta, kad viršijo savo įgaliojimus. Atsiprašo nukentėjusiojo, sutinka atlyginti žalą ir nori susitaikyti, taip pat atlygino žalą ligonių kasai. Nukentėjusio prašomą žalą gali sumokėti dalimis per du mėnesius, sumokės tiek, kiek teismas priteis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-24 nukentėjusysis T. B. parodė, kad 2019-09-21 apie 21.00 val. kartu su draugu E. V. nuėjo į prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantį restoraną (duomenys neskelbtini). Po to užėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val. E. paskambino draugas E. K., kuris pasakė, kad jų laukia automobilių stovėjimo aikštelėje 4 aukšte. Jiems išėjus iš kavinės, prie jų priėjęs PC apsaugos darbuotojas, kuris dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, pasakė, kad jie gali į viršų pakilti liftu. Jis E. pasiūlė kilti eskalatoriumi, kadangi jiems ilgai tektų laukti lifto. Pakilę į ketvirtą aukštą, nuėjo link išėjimo durų (4 išėjimas), tačiau, priėjus prie išėjimo, durys neatsidarė. Tada jis pabandė duris atidaryti rankomis ir jam pavyko. Priėjęs prie antrų durų norėjo taip pat jas atidaryti, tačiau tuo metu pribėgo du apsaugos darbuotojai, iš kurių vienas jam trenkė į nugarą racija bei papurškė dujų į akis. Jis nukrito ant grindų. E. bandė jį traukti. Apsaugos darbuotojas tuomet E. papurškė dujų į akis bei liepė atsitraukti. Po to atbėgo dar du apsaugos darbuotojai, kurie jį tempė grindimis bei tuo pat metu jam trankė į nugarą, šonkaulius, su racija mušė per rankas. Grindimis jį tempė, paėmę už gobtuvo, dėl to atsirado kraujosruva ant kaklo. Taip pat nuo tempimo atsirado ir kraujosruva ant kairės kojos čiurnos. Po to jis prarado sąmonę, kuria atgavo tik apsaugos darbuotojų poste. Įvykį matė jo nurodyti draugai. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. 2019-09-23 apie 13.00 val. nuvyko į Antakalnio ligoninę, kur jį apžiūrėjęs traumatologas paskyrė gydymą bei išrašė vaistus. Incidento metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 60-62). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. B. 2020-07-24 parodė, kad, kol veiksmas vyko prie turėklų, buvo du apsaugos darbuotojai. Kai jis su E. bandė išeiti iš (duomenys neskelbtini) pastato, pirmas duris atidarė E.. Minėtos durys atsidarė labai lengvai. Antras duris jie bandė atidaryti kartu, tačiau jiems nepavyko jų atidaryti. Po to atsimena tik tiek, kad, nepavykus atidaryti durų, jam kažkas trenkė ar į galvą, ar į nugarą, dėl ko jis nugriuvo. Po to jam papurškė dujų tiesiai į veidą, į akis. Kiek prisimena, dujas papurškė apsaugininkas smulkesnio kūno sudėjimo, šviesesnių plaukų. Nuo to momento, kai papurškė dujų, jis nieko tiksliai nematė. Stambesnio kūno sudėjimo, neaukštas apsaugininkas, tamsių plaukų jį tąsė rankomis, paėmęs už džemperio. Tuo metu jis laikėsi už turėklų, nes nežinojo ką daryti, labai degino akis. Iš išgąsčio griebėsi ko papuolė. Jautė, kad ne mažiau trijų kartų jam kažkuo, ar daiktu, ar kumščiais, sudavė per rankas, kai jis laikėsi už turėklų. Galimai smūgiai buvo suduoti racija. Tiksliai nurodyti negali, kadangi tuo metu negalėjo atsimerkti, nes labai skaudėjo akis. Kuris iš apsaugininkų tai darė, pasakyti negali, nes nematė. Tempdamas jį stambesnio kūno sudėjimo apsaugininkas išsakė necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, smulkesnio kūno sudėjimo apsaugininkas irgi nuo jo neatsiliko. Kažkuriuo momentu prarado sąmonę (galimai pirmą kartą, kai papurškė dujų, antrą kartą prie turėklų ant laiptų, trečią kartą lifte). Kai pasakė apsaugininkams, kad jam bloga, kažkuris iš jų smūgiavo, kiek smūgių sudavė, nurodyti negali, nes prarado sąmonę. Atsimena, kad atsipeikėjo apsaugos poste. Ten buvo trys apsaugos darbuotojai, kurių paprašė vandens, nes jam degino akis ir veidą. Po kurio laiko kažkas iš apsaugininkų atnešė vandens. Po to atvykę policijos pareigūnai jį išvežė. Jis visiškai atsipeikėjo būdamas policijos komisariate. Komisariate pamatė, kad jam iš dešinės rankos bėga kraujas. Veidas jo buvo paraudęs, skausmingas, kvėpuoti buvo sunku, skaudėjo kaklą, nes apsaugininkas, tempdamas jį už gobtuvo, su užtrauktuku užspaudė kaklą, skaudėjo abu šonus. Jokių įspėjimų dėl spec. priemonių panaudojimo apsaugos darbuotojai nepasakė. Jie užpuolė jį be jokio įspėjimo. Apsaugos darbuotojų jis nepuolė, prieš juos nevartojo necenzūrinių žodžių, pasakė tik „ovašč“, išvertus „daržovė“. Nors buvo išgėręs, tačiau prieš juos nesmurtavo, nenorėjo nemalonumų. Apsaugos darbuotojus iš nuotraukų atpažinti galėtų (1 t., b. l. 67-68).

Liudytojas E. K. teismo posėdye (nuotoliniu būdu) parodė, kad buvo susitaręs su T. B. ir E. V., kad atvažiuos jų paimti iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), gavo žinutę, buvo jau link vakaro. Nuvažiavęs su automobiliu, pamatė ateinant juos į 5 aukštą, kur netrukus įvyko konfliktas. Kaip suprato iš tolo, buvo fizinis konfliktas, matė kaip T. B. laikėsi už turėklų ir jam pradėjo su racija mušti per rankas. Tomui sudavė su koja į korpusą, tada apipurškė dujomis ir nuvedė į vidų. Su racija davė per rankas apkūnesnis, didesnis žmogus (A. Š.), o smūgius - kitas, kurio šviesūs plaukai (S. B.). Matė vieną smūgį į koją T. B. ir su racija sudavė 4-5 kartus į ranką, kad atleistų turėklą. Taip pat matė, kaip draugus apipurškė dujomis. Jam neleido arčiau prieiti, pasakė, kad jau iškviesta policija. Apsauga sulaikė vieną draugą (T.), o kitas draugas spėjo išeiti. Jam neleido prieiti prie T., apsaugos darbuotojas sakė, kad panaudos priemones. Po įvykio jis buvo susitikęs su T. B., kuris pasakojo, kad jie mėgino išeiti iš prekybos centro, bet ne į tą aukštą nuėjo, vėliau priėjo sargybiniai ir prasidėjo konfliktas. T. B. ranka buvo ištinusi, skundėsi sužalojimais. Kai vyko sulaikymas, jis (liudytojas) buvo 5 aukšte, kur automobilių parkavimo aikštelė. Ten buvo pagrindinės durys, atstumas gal 10 metrų, ganėtinai arti buvo. Į (duomenys neskelbtini) patalpas neužėjo, buvo iš lauko pusės. Išlipo iš automobilio ir ėjo laiptais į viršų, o einant įvyko konfliktas prie įėjimo durų, tarp 5 aukšto įėjimo į patalpą.

Liudytojas R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad viskas vyko prekybos centro uždarymo metu. Tuo metu buvo likęs dirbti tik 5 aukštas. Jis (liudytojas) buvo apsaugos posto centriniame pulte 3 aukšte prie vaizdo kamerų. Per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo du jaunuolius 4 aukšte, kurie mėgino išeiti į 4 aukšto automobilių aikštelę pro jau užrakintas duris. Durys buvo užrakintos, jie mėgino jėga jas atidaryti, todėl po tokių veiksmų lauko išorinės durys buvo pastebimai pakrypusios, dėl to buvo pasiųsti apsaugos darbuotojai, kad jaunuolius sulaikytų, kad išsiaiškinti kokia žala padaryta. Kaip vyko jaunuolių sulaikymas, jis nematė, buvo tik prie vaizdo stebėjimo kamerų. Tuo metu kvietė greitojo reagavimo ekipažą ir policijos pareigūnus, nes pastebėjo, kad jaunuoliai yra sulaikomi, geruoju neateina prie centrinio apsaugos posto. Per monitorių tik iš dalies matė nukentėjusiojo sulaikymą, buvo matomas tik atvedimas. Vienas vaikinas buvo sulaikytas, netrukus atvyko greitojo reagavimo ekipažo pareigūnai. Ant sulaikyto jaunuolio matėsi, kad buvo panaudotos dujos, kraujo nebuvo. Apsaugos darbuotojai atvedė sulaikytą jaunuolį už parankių, jo kojos buvo sulenktos, buvo sąmoningas, prašė vandens. Ant jo veido buvo paraudimai, ant kūno sužalojimų nesimatė. Tuo metu apsaugos poste jis buvo vienas. Vėliau žiūrėjo vaizdo įrašus, tačiau kas juose užfiksuota neatsimena.

Liudytojas E. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo su T. B. prekybos centre (duomenys neskelbtini), laukė draugo E. K., kai pranešė, jog centras užsidaro ir reikia visiems išeiti. Jie norėjo išeiti į 3 aukšto aikštelę, norėjo pro duris išeiti, kur stovėjimo aikštelė. Pirmos durys atsidarė pirštais patraukus automatiškai, o antros tik truputį atsidarė. T. bandė pralįsti, bet nepavyko, tada jie nutarė eiti į 5 aukštą ir ten išeiti, bet atbėgo du apsauginiai. A. pribėgęs prie T. pradėjo su racija mušti jam per rankas, sakė „ko laužote duris?“. Jis pasakė, kad nelaužo durų, tik nori išeiti į lauką. Paskui priėjo prie A. ir paklausė, kodėl muša jo draugą, nes jis nieko nepadarė, į ką apsaugos darbuotojas kažką sumurmėjo, neatkreipė dėmesio. Apsaugos darbuotojai juos nuvedė į 5 aukštą, jis ėjo su S. B. ir kalbėjosi, ką tiksliai, neatsimena. T. pradėjo eiti pirmas, paskui T. A. pradėjo eiti. T. tik išėjo pro duris, jis pradėjo rėkti, kad reikia vytis, o kodėl pradėjo vytis, jis nesuprato. Paskui T. pradėjo trankyti prie laiptų, ten yra kameros. Jis nulipo į apačią, padavė T. ranką ir sakė „einam, nekreipk dėmesio į jį“. A. pradėjo daužyti su racija, kad paleistų rankas nuo turėklo, o jam (liudytojui) pasakė „eik iš čia geriau“. Jis išstūmė jį iš laiptų ir davė T. ranką, o kai atsisuko pamatė prieš save dujų balionėlį ir gavo dujų į akis. Tada jau nieko nematė, kas ir kaip ten vyko. Išėjo į apačią ir girdėjo, kad policija atvyko, apačioje sėdėjo bare ir prašė vandens. S. papurškė dujų. Paskui T. sulaikė. Kadangi pas jį buvo T. daiktai, nuvažiavo į policijos komisariatą ir paklausė ar gali perduoti daiktus, bet jam neleido perduoti daiktų. Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) bus pareiškimas, kad jie sulaužė duris, tačiau kitą dieną draugas ryte buvo atėjęs ir sakė, kad durys puikiai veikė, niekas nebuvo sulaužyta. A. mušė su racija per rankas, o kaip T. nutempė į vidų, jis to jau nematė. Jiems dujų S. papurškė, nors jie nesmurtavo. A. jo draugui T. sudavė su racija per kojas porą kartų, o viršuje, kai laikėsi už turėklų, tai 3 kartus su racija per rankas davė, tą jis matė. T. prašė jo pagalbos, bet jis negalėjo padėti ir kas vyko toliau nematė, nes buvo užpurkštas dujomis. Jie durų nelaužė, nors galėjo išlaužti ir išeiti, bet grįžo atgal, kad išeitų civilizuotai, yra vaizdo įrašas. Jis sako, ką pamena, nes daug laiko praėjo. Neatsimena, kad būtų kabinėjęsi prie aplinkinių.

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad T. B. pranešė, jog 2019-09-21 apie 22.00 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojų bei apipurkštas pipirinėmis dujomis. Apsaugos darbuotojai mušė į įvairias kūno vietas, taip sukeldami jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2019-09-21 vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 19 val. 18 min. 13 s. eskalatoriumi kyla trys asmenys. Asmuo Nr. 1 -vaikinas, dėvintis tamsios spalvos drabužius, vilkintis džemperį su gobtuvu, mūvintis tamsiai pilkos spalvos sportines kelnes, apsiavęs juodos spalvos batais, kyla pirmas. Jam iš paskos eskalatoriumi kyla asmuo Nr. 2- vaikinas, dėvintis tamsios spalvos drabužius ir raudonos spalvos kepuraitę su snapeliu, vilkintis marškinėlius trumpomis rankovėmis su baltos šviesios spalvos ornamentais, apsiavęs raudonos spalvos sportiniais bateliais. Paskutinis eskalatoriumi kyla asmuo Nr. 3.- vaikinas, dėvintis tamsius drabužius. Visi trys vaikinai eina prekybos centru link automatiškai besivarstančių durų, ant kurių matomas užrašas „ IŠĖJIMAS“. 19 val. 18 min. 36 s. asmuo Nr. 1, tik išėjęs per automatiškai besivarstančias duris, paspartina žingsnį, o asmuo Nr. 3 ima jį vytis, tiesia į jį dešinę ranką bei sugriebia. Asmuo Nr. 2 taip pat prie jų prieina. 19 val. 18 min. 42 s. vaizdo įraše pastebimas asmuo Nr. 4, kuris bėga link kitų trijų asmenų ir dešine ranka kažką laiko ties juosmeniu. Asmuo Nr. 4, 19 val. 18 min. 45 s. pribėgęs prie asmens Nr. 1, suima jį už kairės rankos, tuomet iš karto tarp asmens Nr. 4 ir asmens Nr. 1 įvyksta grumtynės. Asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 3 dingsta iš vaizdo įrašo trajektorijos. 19 val. 19 min. 01 s. asmuo Nr. 3 vėl atsiranda vaizdo įrašo stebėjimo trajektorijoje, asmuo Nr. 1 matomas ant grindinio, ranka laikosi už turėklo. 19 val. 19 min. 03 s. matoma, kaip asmuo Nr. 3 dešine koja užsimoja spirti asmeniui Nr. 1, tačiau vaizdo įraše nėra matoma, ar jam pataiko. 19 val. 19 min. 11 s. automatiškai besivarstančios durys užsiveria, matomi nurodytų asmenų siluetai. 19 val. 19 min. 16 min. automatiškai besivarstančios durys atsidaro. 19 val. 19 min. 18 s. asmuo Nr. 4 dešine koja užsimoja spirti asmeniui Nr. 1, kuris sėdėjo ant grindinio, ir galimai pataikė. 19 val. 19 min. 21 s. asmuo Nr. 4, suėmęs asmenį Nr. 1 už drabužių, jį įtempė grindiniu į prekybos centro vidų. Iš paskos jų eina asmuo Nr. 3 (1 t., b. l. 17-18).

(duomenys neskelbtini) prekybos centro UAB (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vadovas N. V. nurodė, kad nežino, kodėl neatitinka („nusimušė“) vaizdo medžiagos laikai (skirtumas 3 val.) (1 t., b. l. 46).

Vilniaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo A. K. 2019-10-25 tarnybiniame pranešime dėl asmenų nustatymo nurodyta, kad buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga ir nustatyta, kad nukentėjusįjį sumušė UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai A. Š. ir S. B. (1 t., b. l. 49).

Iš kitų objektų apžiūros 2020-09-16 protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Dėl durų sulaužymo 9“. Vaizdo įraše matosi prekybos centro (duomenys neskelbtini) 5-to aukšto įėjimo/išėjimo durys, tualetai, durys esančios koridoriaus gale. 00.26 min. užfiksuoti sparčiu žingsniu einantys vyrai: pirmas eina T. B., paskui jį apsaugos darbuotojas S. B., iš paskos jiems E. V.. Visi nueina už antrų durų, vedančių į automobilių stovėjimo aikštelę. Kas vyksta už durų, nesimato. Įrašo 00.31 min. užfiksuota, kaip atbėga apsaugos darbuotojas A. Š.. Įrašo 01.08 min. A. Š. įtempia T. B. į patalpos vidų. A. Š. betempiant T. B., S. B. spiria dešine koja T. B. į nugaros sritį 01.23 min., po ko vėl dešine koja spiria į nugaros sritį 01.26 min. bei 01.36 min. S. B. dar kartą dešine koja spiria T. B. į nugaros sritį. (1 t., b. l. 181-183).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2019-09-25 Nr. G 3391/2019 (01) nurodyta, kad T. B. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kakle, odos nubrozdinimai nugaroje, kairiame sėdmenyje, plaštakose, kairėje blauzdoje, kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-09-21). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant specialisto išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos T. B. rankomis. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (1 t., b. l. 54-55).

Specialisto paaiškinimų 2020-07-28 protokole nurodyti Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės R. G. paaiškinimai apie tai, kad sužalojimas T. B. kakle galėjo būti padarytas kito žmogaus, tempiant rankomis nukentėjusį jį paėmus už džemperio gobtuvo. Paaiškino, kad odos nubrozdinimas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padarytas tiek koja atsitrenkiant į kietą ribotą paviršių, tiek nuo smūgio kieto, buko daikto, turinčio ribotą paviršių, poveikio. Nurodė, kad odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje galėjo būti padarytas tiek sąlyčio su kietu, buku paviršiumi metu (tempiant žeme), tiek slystančio pobūdžio, kieto, buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiu. Kiti sužalojimai labiau būdingi kieto, buko, nelygaus paviršaus daiktui. Tačiau visiškai atmesti tiesioginių smūgių negalima (1 t., b. l. 57-58).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2020-07-24 protokolo matyti, kad T. B. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį 6 nuotraukoje (A. Š.), apie kurį davė parodymus, nurodė, kad šis asmuo jo atžvilgiu naudojo smurtą, vilko už džemperio (1 t., b. l. 69-71).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2020-07-24 protokolo matyti, kad T. B. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį 3 nuotraukoje (S. B.), apie kurį davė parodymus, kad šis asmuo jo atžvilgiu naudojo smurtą (1 t., b. l. 72-74).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2020-08-05 protokole užfiksuota, kad liudytojas E. V. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį 2 nuotraukoje (A. Š.), apie kurį davė parodymus, kad šis asmuo prieš T. B. naudojo fizinį smurtą, t. y. mušė jį laikydamas raciją rankoje, tampė už bliuzono (1 t., b. l. 83-85).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2020-08-05 protokole užfiksuota, kad liudytojas E. V. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį 4 nuotraukoje (S. B.), apie kurį apklausoje davė parodymus, kad šis asmuo jam pripurškė į akis dujų (1 t., b. l. 86-88).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis S. B. savo kaltę pripažino pilnai, nurodė įvykio aplinkybes, kad jis papurškė nukentėjusiam T. B. pipirinių dujų, spyrė gulinčiam kelis kartus į įvairias kūno vietas. Tuo tarpu kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. nurodė, kad sudavė delnu vieną kartą nukentėjusiam per rankas ir tempė už drabužio grindiniu iki lifto. Teigia, kad kitų smūgių (racija, kojomis) jis nesudavė, buvo tik bandymas spirti, bet nukentėjusiojo nepasiekė, įspirti nepavyko. Tokius A. Š. parodymus, kad jis nemušė nukentėjusio teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, tiek kitas kaltinamasis S. B., tiek nukentėjusysis T. B. bei liudytojai E. V. ir E. K. matė ir patvirtino, kad A. Š. nuo 3 iki 5 kartų sudavė racija nukentėjusiam per ranką, kad paleistų turėklus, už kurių laikėsi įsikibęs. Taip pat kaltinamasis S. B. patvirtino, kad A. Š. truputį sudavė su koja nukentėjusiam, kad šis nukristų ant grindinio, o kai nukrito, paėmęs už drabužio nutempė į liftą. Aplinkybės, kad nukentėjusiam smūgiavo su koja neneigia ir pats kaltinamasis A. Š., tačiau teigia, kad įspirti jam nepavyko, nukentėjusiojo nepasiekė, be to stovėjo ant laiptų aukščiau nukentėjusiojo. Vaizdo įraše „Del duru sulauzymo 4“ matyti, kad A. Š. sugriebia nukentėjusįjį T. B. už rankos, prasideda susistumdymas ir grumtynės, A. Š. suduoda su koja nukentėjusiajam, jis nugriūna. Iš vaizdo įrašo „Del duru sulauzymo 9“ matyti, kad A. Š., paėmęs už drabužio, tempia nukentėjusįjį gulintį ant grindų, šis nesipriešina, tuo metu galėjo būti trumpam praradęs sąmonę. Tempiamam nukentėjusiam kaltinamasis S. B. suduoda su koja tris smūgius į sėdmenis, labiau apatinę nugaros sritį (vaizdo įrašo 01.23 min., 01.26 min. ir 01.36 min.). Specialisto išvada ir jo papildomi paaiškinimai patvirtina, kokie sužalojimai buvo nustatyti nukentėjusiajam T. B. (odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva kakle) ir kaip jie galėjo atsirasti (tempiant gulintį nukentėjusįjį už drabužio gobtuvo, mušant), kas atitinka kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis T. B. ir liudytojas E. V. atpažino apsaugos darbuotojus S. B. ir A. Š., kurie mušė nukentėjusįjį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, nes jie sutampa dėl esminių įvykio aplinkybių ir vieni kitus papildo, neprieštarauja bylos rašytinei ir vaizdo medžiagai.

Kaltinamųjų S. B. ir A. Š. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jie, panaudodami fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis A. Š. nurodė, kad fizinę prievartą panaudojo vykdydamas savo pareigas, tačiau konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, nes atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Pagal teismų praktiką provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis T. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vaikščiojo su draugu E. V. viešoje vietoje - po prekybos centrą (duomenys neskelbtini), 3 aukšte kabinėjosi prie lankytojų, bandė laužti 4 aukšto išėjimo duris, perlipęs užtvarą lipo eskalatoriumi, kai jis neveikė, nors tuo metu veikė liftai, buvo apsaugos darbuotojų stebimas, tačiau į tai mažai kreipė dėmesio, t. y. jo elgesys buvo pakankamai įžūlus. Tai patvirtina vaizdo įrašai „Del duru sulauzymo 1“, „Del duru sulauzymo 2“, „Del duru sulauzymo 6“, kaltinamųjų ir liudytojų R. K., E. V. parodymai, paties nukentėjusiojo T. B. paaiškinimai. Apsaugos darbuotojams pareikalavus praeiti iki apsaugos posto išsiaiškinti dėl jėga atidarinėtų durų, kurios galėjo sulūžti, atsisakė paklusti jų reikalavimams, bandė pasišalinti, priešinosi sulaikomas, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, stumdėsi su apsaugos darbuotojais, laikėsi įsikibęs į turėklus, todėl apsaugos darbuotojai buvo priversti imtis fizinių veiksmų, kad šį asmenį sulaikyti ir pristatyti į apsaugos postą. Dėl to teismas daro išvadą, kad A. Š. ir S. B. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusio T. B. elgesys, nes jis neatsargiai paskatino kaltinamuosius pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o tai yra A. Š. ir S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nežymiai sužalojo nukentėjusį, padarytos žalos neatlygino, tačiau dėl jo padarytos nusikalstamos veikos sunkesnių pasekmių nekilo, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis atsiprašymą priėmė. A. Š. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skiria A. Š. padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir sutiko atlyginti žalą nukentėjusiam T. B., bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2, 3, 6 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusysis T. B. ir kaltinamasis S. B. teismo posėdyje nurodė, kad jie sutinka susitaikyti, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, kai atlygins žalą, pilnai susitaikys (2 t., b. l. 36-41, 67-69).

BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamasis S. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusio, sutiko atlyginti žalą, kurią teismas priteis, taip pat savo noru atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo. Nukentėjusys patvirtino, kad kaltinamajam S. B. atleido, pilnai susitaikys, kai jis atlygins žalą. Bylos duomenimis kaltinamasis S. B. dirba, yra neteistas, nėra duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos teismuose, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, savo elgesį vertina neigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (paskutinis nusižengimas pagal ANK 530 str. 1 dalį fiksuotas 2019-04-18) (1 t., b. l. 151-152, 155-156).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 33), tačiau teismo posėdyje nurodė, kad prašo priteisti iš kiekvieno kaltinamojo atskirai po 800 Eur žalos atlyginimo. Taip pat paaiškino, kad turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų neturi ir negali tiksliai pasakyti kokia yra turtinė ir kokia neturtinė žala. Šiai dienai jam žalos niekas neatlygino. Nusikaltimu jam padarytos žaizdos užgijo po 3 mėnesių, iki šiol liko randai (2 t., b. l. 36-41, 67-69).

Civilinis ieškovas T. B. tikslaus turtinės žalos dydžio nenurodė ir nepagrindė įrodymais, todėl jo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo teismas atmeta ir svarsto klausimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.