Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, viešosios įstaigos (toliau ir VšĮ) „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovui Giedriui Zaturskiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse asmeniui, suinteresuoti asmenys E. T., J. T., M. T., institucija, teikianti išvadą, VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-12989-991/2025, E. T. pripažinta neveiksnia atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tai sudaro pagrindą aktualiose srityse nustatyti E. T. globą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.277 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 505 straipsnio 3 dalis).

10. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

11. VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ pateikė 2025 m. rugsėjo 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe priklausančiame bute. E. T. serga psichikos liga, dėl kurios sutrikusi atmintis bei gebėjimai priimti sprendimus ir save atstovauti. Ji dėl ligos negali suprasti savo veiksmų ir už juos atsakyti, savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, sudaryti sandorių, rūpintis savo sveikata, nepilnai supranta užduodamų klausimų prasmės. Asmeniui reikalinga nuolatinė kito asmens slauga ir globa.

12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. T. yra M. T. (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. T. (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) mama. E. T. globėjais ir turto administratoriais pageidauja būti paskirti abu E. T. vaikai – M. T. ir J. T., abu pateikė sutikimus būti paskirti E. T. globėjais ir turto administratoriais.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. T. šiuo metu rūpinasi savo mamos poreikių tenkinimu, jis sutinka būti paskirtas neveiksnios tam tikrose srityse E. T. globėju. Byloje pateiktas rašytinis M. T. sutuoktinės R. T. sutikimas, jos sutuoktinis būtų paskirtas E. T. globėju. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 7 d. Medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jo sveikatos būklė leidžia eiti globėjo pareigas. M. T. neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus. Šiuo metu E. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. T. gyvena (duomenys neskelbtini), jis rūpinasi ir prižiūri ją, nakvoja pas mamą bute, stengiasi nepalikti mamos vienos, gamina maistą, nuperka reikalingas prekes, rūpinasi jos sveikatos būkle. M. T. nedirba, jam nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Vedęs, dvi dukros pilnametės gyvena atskirai. Duomenų apie vyro moralines savybes nėra. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. T. nurodė, kad šiuo metu nedirba, pats turi sveikatos problemų, yra pakeistas klubo sąnarys, neįgalumas pratęstas iki (duomenys neskelbtini), nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis, gauna išmokas, pats jaučiasi gerai, turi galimybę prižiūrėti savo mamą, rūpinasi viskuo kas jai dabar reikalinga, pasirūpina visomis socialinėmis paslaugomis ir išmokomis. Mamos pensiją atideda, o iš neįgalumo pensijos nuperka maisto ir vaistus mamai, jeigu pritrūksta prideda iš savo pinigų. Nenori mamos atiduoti į globos namus, nes namuose yra artimieji, namie pagamintas maistas, ji supranta, kad čia yra jos namai. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. T. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas nurodė, kad būtina atsižvelgti į pačios E. T. interesus, kas jai būtų geresnis globėjas, o ne į tai, kas labiau iš vaikų nori būti globėjais. Šiuo metu jis geba tvarkytis su mamos priežiūra ir ginčo byloje dėl to nėra, kad jis rūpinasi mama, jos buitimi, sveikata ir kitais poreikiais. Mano, kad M. T. yra tinkamas globėjas. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad M. T. rūpinasi mama, tvarko visus mamos asmeninius reikalus.

14. Kitas E. T. sūnus J. T. taip pat pageidauja ir sutinka būti paskirtas savo mamos globėju ir turto administratoriumi. Iš byloje pateiktų fotografijų, susirašinėjimo žinutėmis, e-sveikatos pateiktų duomenų, E. T. banko sąskaitos išrašų ir kitų duomenų matyti, kad J. T. rūpinosi ir pagal galimybes rūpinasi savo mamos priežiūra, jo gaunamomis piniginėmis lėšomis, bendradarbiaudavo su sveikatos įstaigomis, socialiniais darbuotojais, vertino galimybes mamai gyventi socialinės globos įstaigoje, lankydavo mamą, kreipėsi į psichiatrą, pradėjo tvarkyti neįgalumą, matyti jo ir jo šeimos šiltas santykis su mama. Teismo posėdžio metu J. T. paaiškino, jog jis galėtų prižiūrėti mamą taip pat, kaip dabar ją prižiūri brolis, žmona ir sūnus su mama bendrauja. Pažymėjo, kad paskyrus jį globėju, mama gyventų pas jį namuose, požiūris dėl mamos bendravimo su broliu nesikeistų, mama turi bendrauti su abiem savo vaikais. Yra dirbantis, darbo valandomis neturėtų galimybės būti kartu su mama, tačiau naktimis gali būti kartu su mama. Darbo valandomis pilnai būna socialinis darbuotojas. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. T. atstovė advokatė Vita Litinskienė nurodė, kad J. T. šeimos santykis yra daug šiltesnis, jo sutuoktinė bendrauja ir labai prisideda prie E. T. priežiūros, abu su sutuoktine turi medicininius išsilavinimus, sutuoktinė kaip medicinos (duomenys neskelbtini) žino kaip bendrauti su tokias sveikatos problemas turinčiais žmonėmis. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad J. T. yra dirbantis, darbo charakteristikoje apie jį atsiliepiama teigiamai, mama taip pat rūpinasi tiek, kiek gali pagal esamą situaciją.

15. Iš byloje esančių duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad abu E. T. vaikai yra tinkamos kandidatūros būti paskirtais jos globėjais ir turto administratoriais, tačiau santykiai tarp M. T. ir J. T. yra konfliktiški ir pakankamai įtempti, abu nesutaria dėl jų mamos E. T. priežiūros. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. T. paaiškino, kad mamai reikalinga nuolatinė priežiūra ir pastovumas, jos gyvenamoji vieta per šiuos metus buvo keista kelis kartus, kas nėra gerai tokios būklės žmogui. Mamos būklė blogėja toliau. Konfliktas su broliu prasidėjo tada, kai jis paprašė kartu padėti prižiūrėti mamą ir tuo metu dėl priežiūros labai išsiskyrė požiūriai. Jis matė, kad mamos psichinė būklė prasta ir ji blogėja, brolis jos būklę ignoravo, tada pats kreipėsi į psichiatrą, pradėjo tvarkyti neįgalumą. Su broliu mamos priežiūros darbų pasidalinti nepavyko, bandė nusistatyti, kad mėnesį mamą prižiūri jis, mėnesį brolis. Jie su žmona sutvarkė mamos neįgalumą ir banko kortelę. Sekantis žingsnis turėjo būti neveiksnumo nustatymas, tačiau brolis dėl mamos neveiksnumo pats kreipėsi į teismą. Banko kortelė vėliau dingo, banke pasakė, kad ji užblokuota, nes pamesta ir taip pamažu brolis perėmė viską į savo rankas. Su mama bendrauja, tik vengia kontakto su broliu, bendravimas su mama vyksta per socialinę darbuotoją, darbo valandomis, jai paskambinus ir išsiaiškinus situaciją, tik tuomet atvyksta jos aplankyti. Mama yra užrašyta į eilę globos namuose, jos ten niekas nepriims iš karto, o jos būklė prastėja, bet kas gali atsitikti ir, jeigu iš anksto nebus pasiruošę, mamos tinkama ir profesionali priežiūra nebus užtikrinta. Mama nebesugeba priimti sprendimo nei kur ji nori būti, nei kur jai yra geriau. Paskyrus jį globėju, jis lygiai taip pat ieškotų profesionalios pagalbos, vien pagalbos namuose jai nepakaks. Dėl patalpinimo į hospisą ar į kitą įstaigą, nepaisant mamos būklės, pirmiausia tartųsi su ja, juo labiau, kad tokią poziciją mama buvo išreiškusi ir anksčiau, slaugai ji pati ruošėsi, tačiau šiuo metu priimti sprendimo pati ji negali. Galėtų prižiūrėti taip pat kaip dabar ją prižiūri brolis. Turi kelis išsilavinimus, turi (duomenys neskelbtini) specialybę. Finansiškai jis yra nepriklausomas ir mamos materialinė padėtis visiškai neturi įtakos jo sprendimams, materialinė padėtis leidžia patalpinti mamą į geresnius ir brangiau kainuojančius globos namus. Brolis jo neinformuoja, kad mama būna patalpinta hospise. Mano, kad brolis mamai neužtikrina stabilumo ir saugios aplinkos, jai reikia atramos taškų, į kuriuos mama galėtų orientuotis. Mamai jau kelis kartus buvo keista gyvenamoji vieta, t. y. 2 kartus patalpinta į hospisą ir savaitgaliai praleisti sode, toks dažnas aplinkos keitimas nėra tinkamas (duomenys neskelbtini) sergančiam žmogui. Suinteresuotas asmuo M. T. teismo posėdyje paaiškino, kad su broliu kilo konfliktas dėl pinigų, teko užblokuoti banko kortelę, kuri buvo pas brolio sutuoktinę ir jis negalėjo naudotis pinigais, nei vaistų, nei maisto nupirkti, be to, brolis slaugą mamai tvarkė be jo žinios, slaptai. Brolis daugiau nei metai mamos nėra matęs. Brolis į jo skambučius neatsakinėja, ragelio nekelia. Jo žiniomis, iš slaugytojos sužinojo, kad brolis lanko mamą, kai jo nebūna namie ir su mama būna slaugytoja. Mamos gyvenamosios vietos nekeičia, tik remonto atlikimo metu, tvarkant dušo kabiną, gerinant buities sąlygas, su mama apsistojo sodo name. Šiuo metu nedirba, pats turi sveikatos problemų, yra pakeistas klubo sąnarys, neįgalumas pratęstas iki (duomenys neskelbtini), nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis, gauna išmokas, jaučiasi gerai, turi galimybę prižiūrėti savo mamą, rūpinasi viskuo kas jai dabar reikalinga, pasirūpina visomis socialinėmis paslaugomis ir išmokomis. Mamos pensiją atideda, o iš neįgalumo pensijos nuperka maisto ir vaistus mamai, jeigu pritrūksta prideda iš savo pinigų. Nenori mamos atiduoti į globos namus, nes namuose yra artimieji, namie pagamintas maistas, ji supranta, kad čia yra jos namai. Mamą planine tvarka teko paguldyti į hospisą, tačiau ji visada klausdavo, kada grįš į namus.

16. Suinteresuoto asmens E. T. atstovė advokatė Valė Televičienė teismo posėdyje nurodė, kad paskyrus globėju J. T., mano, jog labai greitai E. T. būtų patalpinta į slaugos namus, tačiau būtina įvertinti, kad jai įprasta aplinka yra jos namai, patalpinus į slaugos namus, atsirastų ir daugiau žmonių, pasikeistų aplinka, juo labiau, kad globos namuose nėra tiek specialistų, kad jai vienai nuo ryto iki vakaro būtų skiriamas toks dėmesys, koks yra namuose. E. T. gali būti prižiūrima kvalifikuotų specialistų ir savo žmogaus visą parą ir savo namuose, jai įprastoje aplinkoje. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. T. atstovė advokatė Vita Litinskienė nurodė, kad būtina įvertini, jog M. T. yra nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis ir tai turi įtakos jo sveikatai. J. T. neturi jokių sveikatos problemų. Konfliktai tarp brolių vyksta dėl materialių dalykų, bet šiuo atveju pažymėtina, kad M. T. materialinė padėtis yra prastesnė, jis gauna tik neįgalumo pensiją, kai tuo tarpu J. T. turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, todėl mamos piniginės lėšos neturi įtakos J. T. sprendimams ir jo šeimos turtinei padėčiai. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad J. T. tinkamai ir sąžiningai administravo banko sąskaitą, ko nebuvo galima pasakyti ir juo labiau patikrinti, kuomet E. T. pensija buvo gaunama į namus ir kaip buvo paskirstomi jos pinigai, ar buvo naudojami jos interesais. Neveiksniu pripažintam asmeniui būtina užtikrinti visų šeimos narių bendravimą, tačiau M. T. ūmus būdas leidžia tuo abejoti. J. T. nėra informuojamas apie mamos būklę, jos vietos pakeitimą, todėl paskyrus jį globėju, J. T. bendravimas su mama taptų problemiškas, mama būtų atskirta nuo kito savo sūnaus. Pažymėjo, kad slaugymas namie nebūtų tiek užtikrintas profesionaliai, kiek priežiūra institucijoje, sunku tiek pačiam slaugomam asmeniui, tiek jį slaugančiam. Patalpinimas į globos namus atitiktų neveiksnaus asmens interesus, būtų užtikrintas pagarbumas ir jos orumas. Iki mamos patalpinimo į globos namus J. T. užtikrintų jos priežiūrą savo namuose, abu su sutuoktine turi medicininius išsilavinimus, sutuoktinė kaip (duomenys neskelbtini) žino kaip bendrauti su tokiais žmonėmis. J. T. požiūris į mamos priežiūrą yra šiuolaikiškesnis, suteikiantis galimybę mamai oriai gyventi ir kiekvieną dieną bendrauti su šeimos nariais be išimties. Mano, kad E. T. interesus labiau užtikrintų J. T., E. T. būtų užtikrintas stabilumas ir jos medicininė priežiūra.

17. Taigi, vertinant abiejų kandidatūrų tinkamumą į E. T. globėjus, teismas atsižvelgia abiejų kandidatūrų sveikatos būklę, materialinę padėtį, moralines savybes. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad M. T. turi sveikatos problemų, jam nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis, yra niekur nedirbantis, gyvenantis tik iš neįgalumo pensijos. Teismo vertinimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar M. T. galės tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijas ir veikti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Nors E. T. yra išreiškusi norą gyventi savo namuose ir būti su savo sūnumi M. T., tačiau teismas pažymi, kad M. T. priežiūros metu E. T. gyvenamoji vieta ir aplinka keista kelis kartus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog M. T. negali tinkamai užtikrinti ir išsaugoti stabilią jos būklę atitinkančią aplinką. Vertinant J. T. kandidatūrą, teismas pažymi, jog J. T. sveikatos problemų neturi, materialinė padėtis geresnė, yra dirbantis, turintis medicininį išsilavinimą. Priešingai nei M. T., J. T. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus išliko ramus, bendravo pagarbiai, byloje pateikti duomenys, jog darbe jis charakterizuojamas teigiamai, kaip korektiškas, dalykiškas, pasižymintis pagarbiu bendravimu su kolegomis, taip pat nustatyta, kad J. T. ir jo šeimą su mama sieja šilti santykiai. Tuo tarpu byloje duomenų, leidžiančių spręsti apie M. T. moralines savybes bei jo ir jo šeimos ir mamos santykį, nėra. Be to, teismas pažymi, kad J. T., kaip asmuo turintis medicininį išsilavinimą, sugebės tinkamai ir laiku įvertinti savo mamos būklę (jos pablogėjimo metu) ir labiau užtikrinti tinkamą ir profesionalią priežiūrą. M. T. nepritaria J. T. nuomonei, jog tinkamesnė priežiūra būtų teikiama socialinės globos įstaigoje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pati E. T. neatmeta galimybės gyventi globos namuose, jeigu pablogės sveikata, J. T. teigimu, tokią poziciją ji buvo išreiškusi ir anksčiau, slaugai ji pati ruošėsi, tačiau šiuo metu priimti sprendimo pati ji negali. Pažymėtina, ir tai, J. T. neprieštarauja brolis ir toliau bendrautų su mama, jo teigimu, požiūris dėl mamos bendravimo su broliu nesikeistų, mama turi bendrauti su abiem savo vaikais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek pagal sveikatos būklę, tiek pagal materialinę padėtį, moralines savybes, labiau neveiksnios E. T. interesus gebės užtikrinti jos sūnus J. T. ir jis, teismo vertinimu, tinkamai atliks globėjo ir turto administratoriaus pareigas.

18. Iš byloje pateiktų duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad E. T. gauna senatvės pensiją, jai mokamos slaugos bei kitos socialinės išmokos, E. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo turtu reikia rūpintis ir jį prižiūrėti, todėl tikslinga skirti turto administratorių. Išreiškus tam tikras abejones M. T. kandidatūrai dėl tinkamumo atlikti globėjo ir turto administratoriaus pareigas, įvertinus byloje teikiančios institucijos išvadą, jog J. T. sugebės tinkamai įgyvendinti globėjo ir turto administratoriaus pareigas, byloje esant pateiktam J. T. bei jo sutuoktinės J. T. rašytiniam sutikimui būti paskirtam savo mamos E. T. globėju ir turto administratoriumi, nesant kitų asmenų, norinčių tapti E. T. globėjais ir turto administratoriais, nenustačius aplinkybių, dėl kurių J. T. negalėtų būti paskirtas E. T. globėju ir turto administratoriumi, teismas sprendžia, jog J. T. yra tinkamiausia kandidatūra būti paskirtu E. T. globėju ir turto administratoriumi.

19. Įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažintai neveiksnia tam tikroje srityje E. T. nustatyti globą visose aukščiau nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėju paskiriant J. T. (CK 3.238 straipsnis, 3.240 straipsnio 1, 2 dalys, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis).

20. Suinteresuotiems asmenims išaiškintina, jog globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis, CPK 494 straipsnio 1 dalis).

21. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad E. T. mokama senatvės pensija, slaugos bei kitos socialinės išmokos, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, vadovaujantis CK 3.245 straipsniu, CPK 508 straipsnio 3 dalies nuostatomis, E. T. priklausančiam turtui nustatytinas paprastasis administravimas, turto administratoriumi skirtinas J. T. (CK 4.238 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnis).

22. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtam globėjui ir turto administratoriui išaiškintina, kad jis turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti E. T. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 7) neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys); 8) administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių; administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais; administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, o apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.242, 4.243 straipsniai).

23. Teismo nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 496, 506, 508 straipsniais, teismas

nutaria:

nustatyti pripažintai neveiksnia tam tikroje srityje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globą:

1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

7. bankinių sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas;

1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

3. socialinių paslaugų teikimo sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.);

4. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

5. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

6. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

7. pilietinių teisių sritis (balsavimas rinkimuose ir pan.);

8. gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas sritis.

Paskirti E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėju visose išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini).

Paskirti E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), skiriant paprastąjį turto administravimą.

Nutarties dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Nutarties duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos įsiteisėjimo pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.