- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- e2-440-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07877-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Alterkomas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų investicijos“, ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 22424,47 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-05 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. eB2-914-513/2018 iškėlė bankroto bylą BUAB „Alterkomas" ir administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2001-06-04 iki bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovo pareigas ėjo V. L.. Taigi, būtent atsakovui teko pareiga perduoti administratoriaus žinion įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus bendrovės dokumentus. Šios pareigos atsakovas neįvykdė ir iki šiol administratoriui nėra perduotas joks bendrovės turtas bei dokumentai. Todėl 2018-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-914-513/2018 už Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytų pareigų nevykdymą, t. y. už įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų per teismo nustatytus terminus neperdavimą bankroto administratoriui, buvusiam BUAB „Alterkomas“ vadovui V. L. paskirta 100 Eur bauda. 2018-04-10 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-914-513/2018 patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro: antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1399,74 Eur dydžio finansinis reikalavimas; trečios eilės kreditoriaus UAB „Tele Tower“ 1125,65 Eur dydžio finansinis reikalavimas; trečios eilės kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ 19388,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas; trečios eilės kreditoriaus AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 510,09 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Pažymi, kad paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atsakomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui tik už 2010 m. laikotarpį. Bendrovės bankroto civilinėje byloje nustatytais duomenimis bendrovės įsiskolinimai kreditoriams susidarė nuo 2012-09-31: UAB „Tele Tower“ nuo 2012-09-31; UAB „Bitė Lietuva“ nuo 2013-03-14; AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuo 2016-01-22; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nuo 2016-04-15. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriniai įsiskolinimai susidarė nuo 2012-09-31 yra akivaizdu, kad bendrovė vėliausiai nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio veikė nuostolingai ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Todėl pagrįstai laikytina, kad bendrovė vėliausiai nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio faktiškai buvo nemoki, įmonės skolos didėjo ir nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną išaugo net iki 22424,47 Eur. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju, įmonei, taip pat jos kreditoriams kilusia žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, minėta 22424,47 Eur bendrovės skola, vertintina kaip bendrovės kreditorių patirta žala (nuostoliai). Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, iš kurio matyti, kad atsakovas nuo 2001-06-04 iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla buvo UAB „Alterkomas“ direktoriumi. Įvertinus turimus bendrovės duomenis, t.y. tai, kad bendrovės įsiskolinimas kreditoriui UAB „Tele Tower“ susidarė nuo 2012-09-31; kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ nuo 2013-03-14; kreditoriui AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuo 2016-01-22; kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nuo 2016-04-15, akivaizdu, kad vėliausiai nuo 2012-09-31 bendrovė buvo faktiškai nemoki, ir ieškovo nuomone, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas V. L., ėjęs bendrovės direktoriaus pareigas, vėliausiai 2012-09-31 sužinojo apie bendrovės nemokumą ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Taigi, atsakovo V. L. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Įvertinus tai, kad bendrovės kreditorių reikalavimai pradėjo kauptis nuo 2012-09-31, nes įmonė jau tuo metu negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir atsakovui einančiam įmonės direktoriaus pareigas atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o nuo to laiko bendrovės pradelsti finansiniai reikalavimai kreditoriams padidėjo iki 22424,47 Eur, atsakovas pažeidęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra atsakingas už finansinių reikalavimų kreditoriams atsiradimą ir privalo atlyginti įmonei padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas yra atsakingas už visą 22424,47 Eur įmonei padarytą žalą, kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti.
Atsakovas į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Apie teismo posėdį jam yra pranešta tinkamai – 2018-12-15 paliekant pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei taip pat įteikiant teismo šaukimą per EPP sistemą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d., 175 (1) str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-914-513/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Alterkomas“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Projektų investicijos“ (11-12 b.l.). Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-10 nutartimi patvirtino UAB „Alterkomas“ kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 22 424,47 Eur (13-14 b.l.). Atsakovas nuo 2001-06-04 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Alterkomas“ direktorius (8-9 b.l.). Atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija savo kaltės dėl nesikreipimo laiku iškelti bankroto bylą, tai yra kaltės prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-05 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-914-513/2018 matyti, kad dėl UAB „Alterkomas“ bankroto iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Ieškovė nurodo, kad UAB „Alterkomas“ nuo 2012-09-31 nemokėjo kreditoriui UAB „Tele Tower“ skolos, nuo 2013-03-14 nemokėjo UAB „Bitė Lietuva“ įsiskolinimo, nuo 2016-01-22 nemokėjo AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, nuo 2016-04-15 - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai mokesčių, įmonė veikė nuostolingai nuo 2012 metų. Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-05 nutartimi nustatyta, kad nuo 2010-07-09 ši įmonė nevykdo mokestinių prievolių valstybinio socialinio draudimo biudžetui, jos įsiskolinimas sudarė 1370,76 Eur (11-12 b.l.). Iš byloje esančios pažymos apie UAB „Alterkomas“ kreditorinių reikalavimų susidarymą bei kreditorių pateiktų reikalavimų matyti, kad UAB „Alterkomas“ skolinga 1399,74 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (skolos susidarymo data – 2016-04-15), UAB „Tele Tower“ - 1125,65 Eur (skolos susidarymo data – 2012-09-31), UAB „Bitė Lietuva“ – 19388,99 Eur (skolos susidarymo data – 2013-03-14), AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ - 510,09 (2016-01-22 priimtas teismo įsakymas) (17-35 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-914-513/2018 nurodyta, kad įmonė 2015 metais nutraukė veiklą, o vadovas nusišalino nuo pareigų vykdymo, pripažintina, kad UAB „Alterkomas“ nuo 2015 metų nebuvo pajėgi apmokėti skolų, nevykdė įsipareigojimų. Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovui kilo žala, rodo, kad atsakovas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl atsakovo neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovas buvo bendrovės direktorius, todėl jam tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą daroma išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 22424,47 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkinamas ((ĮBĮ 8 str. 1 d., CK 6.246-6.249 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 505 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje susidarė 5,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 str., 93 str. 1 d.).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018-08-31 nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 22 424,47 Eur (dvidešimt du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt keturi eurai 47 centai) žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 22424,47 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Alterkomas“, įmonės kodas 241999980.
Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 505 Eur (penki šimtai penki eurai) žyminį mokestį bei 5,26 Eur (penki eurai 26 centai) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.