Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui E. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tavo pastogė“ atstovams M. A., V. G., trečiojo asmens, Kompiuterinis langas”, uždarosios akcinės bendrovės atstovei S. P., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Besmegeniai“ atstovams L. P., advokatui Mindaugui Klemeniui,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tavo pastogė“ (toliau – UAB), tretiesiems asmenims UAB “Besmegeniai”, ,,Kompiuterinis langas“, UAB dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys ,,Kompiuterinis langas“, UAB, UAB „Besmegeniai“ atsilipimų į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad draudėjos trečiojo asmens Kompiuterinis langas, UAB ofiso užliejimas vandeniu, kurio metu buvo apgadintas turtas ir padaryta žala, įvyko dėl to, kad lietaus vanduo pateko iš daugiabučio gyvenamojo namo balkono per po šiuo balkonu pastatyto komercinių patalpų priestato konstrukcijas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės ADB ,,Gjensidige“, kaip draudiko, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusios draudėjai draudimo išmoką už apgadintą turtą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens ir dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės civilinės atsakomybės už netinkamą pareigų atlikimą.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad draudėja „Kompiuterinis langas“, UAB su ADB ,,Gjensidige“ buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 3007635) pagal kurią buvo apdraustos adresu (duomenys neskelbtini), esančios draudėjos patalpos. Draudimo sutartis galiojo nuo 2019-09-22 iki 2020-09-21. Iš byloje esančio ,,Kompiuterinis langas”, UAB pranešimo ieškovei ADB ,,Gjensidige“ apie žalą nustatyta, kad 2020-08-25 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), prasidėjus liūčiai, dėl lietaus nuotekų avarijos lietaus vandeniui pradėjus veržtis pro lubas ir sienas, buvo aplietos „Kompiuterinis langas “, UAB biuro patalpos, padaryta žala 9000 Eur. Draudikas ADB ,,Gjensidige“ dėl šio 2020-08-25 įvykusio įvykio išmokėjo draudėjai „Kompiuterinis langas “, UAB bendrą draudimo išmoką – 3095,88 Eur (žalos byla Nr. 2020/117410-535,21 Eur ir žalos byla Nr. 2020/117408-2560,67 Eur). Draudžiamojo įvykio faktas buvo patvirtintas Turto apžiūros aktais. Iš 2020-09-02 Turto apžiūros aktų Nr. CLT2152604, Nr. CLT 2152605 duomenų nustatyta, kad atlikta 2020-08-25 ,,Kompiuterinis langas”, UAB įvykusio įvykio apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Aktuose dėl įvykio aplinkybių pažymėta, kad prasidėjus stipriam lietui nuo stogo pradėjo bėgti vanduo į patalpas, užsikišo lietaus surinkimo nuotekos. Minėti aktai pasirašyti draudėjos ir draudiko atstovų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamoji patalpa - ofisas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso KLI LT, UAB (šiuo metu UAB ,,Besmegeniai). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Tavo pastogė” yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Ieškovė ADB „Gjensidige“ dėl įvykio išmokėjusi draudimo išmoką, CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškia reikalavimą atsakovei – namo (duomenys neskelbtini), administratoriui/techniniam prižiūrėtojui, atsakingam už bendrąsias pastato inžinerines sistemas.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

Pagrindas civilinei atsakomybei kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei UAB ,,Tavo pastogė” šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šios teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos

Byloje nėra ginčo, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. Šioje byloje, kaip jau minėta, nėra ginčo dėl ieškovės ADB ,,Gjensidige“ su draudimo išmokų išmokėjimu susijusios žalos fakto, tačiau nustačius žalos faktą, būtina išsiaiškinti, kurio iš asmenų – priestato savininko ar atsakovės veiksmai/neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą.

Neteisėtus atsakovės UAB,, Tavo pastogė” veiksmus ieškovė sieja su atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, priskirtų pareigų netinkamu vykdymu.

Atsakovės vertinimu, nėra jos neteisėtų veiksmų, kadangi ji neadministruoja patalpų, kuriose prasiskverbęs vanduo, užliejo draudėjos trečiojo asmens ,,Kompiuterinis langas”, UAB ofisą.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Byloje nustatyta, kad šiuo atveju vandens išsiliejimas buvo iš virš trečiojo asmens UAB ,,Besmegeniai” (buvęs KLI LT, UAB) pastatyto priestato esančio bendrojo naudojimo objekto - gyvenamojo namo balkono. Kaip matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, minėtas balkonas, iki trečiajam asmeniui statant priestatą, įrenginėjant stogą virš priestato, buvęs atviras, balkono rėmai buvo iš metalinių konstrukcijų, paties po juo įrengtų patalpų savininko iniciatyva buvo apmūrytas. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog būtent šiuo atveju įvykis sietinas su priestato (įėjimo į ofisą) statybos, įrengimo atliktais darbais ir atsakovė, kaip administratorius, niekaip neįtakojo pačios žalos atsiradimo. Net jeigu ir būtų buvę tariamai atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), o būtent balkono virš priestato neišvalymas, tarp atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus, funkcijų tinkamo neatlikimo, ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio. Būtent trečiasis asmuo UAB ,,Besmegeniai”, pastatydamas priestatą (tambūrą, atskirą įėjimą į ofisą), apmūrijo virš priestato esantį gyvenamojo namo iki tol buvusį atvirą balkoną, dėl ko, lyjant, jame susikaupė lietaus vanduo, kuris nesant tinkamai įrengtai priestato lietaus nuotėkų sistemai, užliejo ,,Kompiuterinis langas”, UAB ofiso patalpas. Kadangi priestatu laisvai naudojasi tik ,,Kompiuterinis landas”, UAB ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojai ir klientai, bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad šis UAB ,,Besmegeniai” pastatytas ir įrengtas priestatas perduotas administruoti atsakovei UAB „Tavo pastogė“; jis nebuvo bendrųjų gyvenamojo namo konstrukcijų dalimi, taigi už šio priestato tinkamą funkcionavimą atsakomybė tenka komercinių patalpų savininkei UAB ,,Besmegeniai” (buvusi KLI LT, UAB).

Pažymėtina, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų name esančių patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti ir bendrojo naudojimo objektus.

Byloje nėra duomenų, jog dėl to, kad namo balkone, esančiame virš UAB ,,Besmegeniai” priklausančio priestato, buvo susikaupusios paukščių išmatos, kitos šiukšlės, būtų daromas neigiamas poveikis viso daugiabučio namo bendrosioms namo konstrukcijoms ir konkrečiai atskiram objektui-minėtam balkonui.

Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, jog iki įvykio atsakovė - namo administratorė būtų gavusi pranešimų, duomenų apie namo konstrukcijų defektus ar avarinę balkono būklę, ir, kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio po balkonu esančių patalpų apliejimui.

Pateiktuose dėl įvykio Turto apžiūros aktuose tiesiog nurodyta, kad užsikimšo lietaus surinkimo nuotekos, tačiau iš tokio įrašo nėra aišku kur tokios lietaus surinkimo nuotekos apskritai buvo. Apžiūros aktuose nėra ne tik nuotraukų, atspindinčių pastato lietaus surinkimo nuotekų sistemos būklę, bet ir jokių įrašų apie tai. Fotofiksacijoje, pateiktoje byloje su ieškiniu, nenurodyta tiksli užfiksuotų objektų vieta, laikas. Kyla abejonių, ar ieškovė tinkamai atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ir ar tinkamai nustatė tikrąją įvykio priežastį, nes jokių kitų įrodymų, patvirtinančių patalpų užliejimo židinio vietą, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė, taip pat neteikė prašymų dėl netinkamo/tinkamo atsakovo pakeitimo kitu asmeniu.

Ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl nurodyto įvykio buvo nustatinėjamas užliejimo židinys (konkretus lietaus vandens nuotekų vamzdis, angos ar pan., jų buvimo vieta, kam jie priklauso) arba, kad ieškovės atstovui apžiūrint patalpas, buvo bandoma susisiekti su atsakove UAB ,,Tavo pastogė”, jeigu, kaip teigia ieškovė, atsakomybė už jo priežiūrą tenka būtent atsakovei.

Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad žala kilo dėl atsakovės UAB ,,Tavo pastogė”, kaip gyvenamojo namo bendrų konstrukcijų administratoriaus, veiksmų neteisėtumo vykdant jai teisės aktais pavestas funkcijas bendrojo naudojimo objektų priežiūros srityje, galėjusių įtakoti žalos atsiradimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien aplinkybė, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudžiamasis įvykis, bendrojo naudojimo objektų administratorė, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto dėl 2020-08-25 įvykio (CK 6.246 straipsnis), atsakovei civilinė atsakomybė nekyla, todėl teismas ieškinį atmeta (CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį netenkinus, ieškovei iš atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Trečiasis asmuo UAB ,,Besmegeniai” dėl bylos nagrinėjimo teisme patyrė 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, iš ieškovės ADB ,,Gjensidige” trečiojo asmens UAB ,,Besmegeniai” naudai priteistinos 420 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už advokato teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 –265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 1100578696, 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens UAB ,,Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusi teismą.