- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-201-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- M. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo M. L. (toliau – M. L.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 93-984 taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. ir nuteistas galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
2012 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. L. buvo nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. (viename epizode) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d., paskiriant 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2008 m. balandžio 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 2 d..
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-984 nutarta nuteistajam M. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. L. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, visus įsipareigojimus jis įvykdė, laikosi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgiasi nepriekaištingai, mokosi Elektrėnų profesinio lavinimo centre, nors ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau jam skirtos nuobaudos jau nebegalioja. Be to, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta, gailisi dėl padaryto, analizuoja savo poelgius ir labai brangina šeimos vertybes. Apylinkės teismo argumentai, kuriais remiantis buvo atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistojo vertinimu, yra nepagrįsti. Jam paskirtos bausmės sunkumas ir didelė likusios bausmės dalis, negali būti pagrindu priimant sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo. Juo labiau, kad teismas tokį sprendimą priėmė visiškai nevertindamas jo elgesio korekcijos bei aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių jo elgesyje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Nors skundu apygardos teismui M. L. teigia, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo ne kartą skatintas, turi teigiamą darbinę motyvaciją ir jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, M. L. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.
Analizuojant pateiktą medžiagą matyti, kad M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo svarstomas antrą kartą. Pirmojo svarstymo metu Komisija nuteistojo atžvilgiu atsisakė taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, nustatydama atitinkamas rekomendacijas, padėsiančias nuteistajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Abejonių, jog nagrinėjamu atveju M. L. stengiasi vykdyti jam nustatytas rekomendacijas ir jo atžvilgiu sudarytą individualaus darbo planą, aukštesniajam teismui nekyla, kadangi pataisos namuose M. L. mokėsi ir baigė dvylika klasių, profesinio rengimo centre įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, o šiuo metu mokosi VšĮ Elektrėnų mokymo centre, siekdamas įgyti ir kompiuterio operatoriaus specialybę. Nuteistasis aktyviai dalyvauja ir socialinės reabilitacijos programose, o nuo 2008 m. spalio mėnesį už gerą elgesį jis buvo skatintas septynis kartus. Be to, nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, bausmės atlikimo metu yra nuolat lankomas, su artimaisiais bendrauja ir laiškų bei telefono pagalba, jų yra remiamas ir finansiškai. Esant šioms aplinkybėms, M. L. socialiniai ryšiai su artimaisiais yra priskiriami jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantiems veiksniams. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats M. L., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog, sutinkamai su 2015 m. lapkričio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, vis dar išskiriami trys jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – teisės pažeidimai, galimybė įsidarbinti bei jo mąstymo ir elgesio problemos, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Vertinant šių kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei M. L. elgesio korekcijai, akcentuotina, jog, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistasis darbinės patirties neturi, ankščiau niekada nėra dirbęs, pataisos namuose taip pat nedirbo (du kartus kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą), darbo pobūdžiui yra išrankus. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo amžių (27 metai) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog gyvendamas laisvėje jis elgėsi lengvabūdiškai, nesiekė nei mokytis (vidurinį išsilavinimą įgijo pataisos namuose) nei dirbti ir sąžiningai užsidirbti lėšų savo pragyvenimui. Šią išvadą sustiprina ir finansinis M. L. inkriminuotų nusikaltimų pobūdis (turėdamas tikslą platinti laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų) bei nuteistojo lėšų tvarkymo specifika jam būnant laisvėje. Bylos duomenimis, M. L. visą laiką buvo išlaikomas savo tėvų, pataisos namuose finansinę paramą jam taip pat teikia jo artimieji, kas rodo, jog nuteistasis visiškai neturi patirties tvarkant savo finansines lėšas, ir remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, leidžia pagrįstai manyti, kad M. L. lėšų tvarkymas ir pajamos taip pat gali būti vienu iš nuteistojo nusikalstamą riziką didinančių veiksnių.
Abejonių pakankama M. L. elgesio korekcija aukštesniajam teismui kelia ir jo gyvenimo stilius bei draugai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nusikaltimus, už kurių padarymą M. L. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas, apygardos teismo įsitikinimu, ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors šiuo metu M. L. teigia draugus besirenkantis atsargiai, tačiau tokie nuteistojo teiginiai, atsižvelgiant į jo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis, abejotini. Juo labiau įvertinus tai, kad ir šiuo metu M. L. svarbu išlaikyti savo statusą nuteistųjų bendrijoje, jis yra bendraujantis, būdamas kompanijoje su panašiomis vertybėmis save vertina ypač palankiai ir nors suvokia, kad tai nėra plačiai priimtinas požiūris, tačiau savo pozicijos nėra linkęs keisti. Be to, M. L., siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį savo lūkesčius statusą, vis dar palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Jo teigimu, problemų su narkotinių medžiagų vartojimu jis neturi, tačiau, jo paties teigimu, laisvėje jis yra bandęs „žolės“. Tuo tarpu, sutinkamai su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga, 2012 m. gegužės 4 d. M. L. drausmine tvarka buvo baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kas, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, ir neabejotinai rodo pakankamos pažangos (kokios reikalaujama lygtinio paleidimo atveju) nebuvimą jo elgesyje. Analogišką išvadą aukštesniajam teismui leidžia daryti ir kiti trys M. L. pataisos namų drausmės pažeidimai, juo labiau įvertinus ir tai, kad paskutinis nuteistojo drausmės pažeidimas buvo įvykdytas 2013 m. rugsėjo 25 d. ir iki 2015 m. birželio 23 d. (prieš jo lygtinio paleidimo svarstymą) jis nebuvo nei skatinamas, nei baudžiamas. Ir nors nuteistajam pataisos namuose taikytos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jų egzistavimas, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo pažangą, nagrinėjamu atveju negali būti sumenkinamas.
Sprendžiant M. L. lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir jo elgesys, kuris aukštesniajam teismui vėlgi leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio pažanga. Remiantis pateiktais duomenimis, nors nuteistasis ir stengiasi problemų sprendimus pasirinkti atsakingai, tačiau tam jis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, nes pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Apie savo tikslus M. L. kalba nekonkrečiai, jam trūksta problemų sprendimo įgūdžių. Nors savo nusikaltimų pasekmes M. L. ir suvokia, tačiau tik siaurąja prasme. Pabrėžtina ir tai, kad nors savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme M. L. šiuo metu ir pripažįsta, tačiau savo kaltės vis dar pilnai nesuvokia, kas leidžia pagrįstai abejoti nuoširdžiu nuteistojo gailesčiu dėl savo nusikalstamų veiksmų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog nei nusikalstamų veikų sunkumas, nei likusios bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, todėl jo buvimo laikas šioje įstaigoje negali būti per trumpas. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.