Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB "Būsto paskolų draudimas" pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims S. B. (skolininkui ir įkeisto daikto savininkui) ir „Swedbank“ AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkas S. B., užtikrindamas iki 2046-12-06 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr.01120060029614, 2006-12-19 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui "Hansabankas" („Swedbank", AB) jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą: butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini). Pagal hipotekos lakšto pakeitimą Nr.01120100015149, 2010-10-11 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kreditoriaus teises ir pareigas perėmė UAB „Būsto paskolų draudimas". Kreditorius pareiškime nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Skolą sudaro 349850,23 Lt ir 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060029614, įregistruotą 2006-12-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkui iki 2046-12-06 suteikto kredito grąžinimą AB bankui "Hansabankas" („Swedbank", AB) buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). S. B., užtikrindamas prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą apdraudė kreditą UAB „Būsto paskolų draudimas". S. B. nevykdant tinkamai įsipareigojimų pagal kredito sutartį, „Swedbank", AB 2009-08-13 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. UAB „Būsto paskolų draudimas" išmokėjo „Swedbank", AB draudimo išmoką, ir 2010-09-16 „Swedbank", AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas" pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią „Swedbank", AB perleido UAB „Būsto paskolų draudimas" visas reikalavimo teises skolininko S. B. atžvilgiu. „Swedbank", AB 2010-11-04 pranešimu Nr. SR-50001 informavo skolininką apie reikalavimo teisių, kylančių iš kredito sutarties ir hipotekos lakšto Nr.01120060029614, perleidimą UAB „Būsto paskolų draudimas". Apelianto teigimu, skolininkas nebuvo informuotas apie kreditorinio reikalavimo perleidimą. Apeliacinės instancijos atmeta šį apelianto argumentą, kadangi skolininkas jam siųsto pranešimo neatsiėmė, be to, šis apelianto argumentas neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui, kadangi reikalavimo perleidimas yra galiojantis.

Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti LR CPK 558 straipsnyje ir LR CK 4.192 straipsnyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius skundžiama nutartimi areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką), jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Atskirojo skundo argumentai dėl paskolos sutarties rengimo, skolos dydžio yra ginčas dėl pagrindinės prievolės. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos ar delspinigių dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą LR CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar suėjęs prievolės įvykdymo terminas, ar kreditorius įgijo teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, jį parduodant iš varžytinių, o tai atlikdamas, teismas patikrina ar buvo laikomasi paskolos sutartyje nustatytos jos nutraukimo tvarkos, tačiau nesprendžia paskolos sutarties sudarymo, jos nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, skolos dydžio klausimų. Tai reiškia, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei aplinkybės dėl pagrindinės sutarties nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Jei skolininkas mano, jog jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, jis turi teisę juos ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį.

Dėl nurodytų motyvų naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o skolininko atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.