- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-490/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3606-560/2011 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Gertauta“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ivaksos statyba“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Dalis erdvės“ dėl kasos išlaidų orderių ir reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio BUAB „Ivaksos statyba“ kasos išlaidų orderius Nr. 466, Nr. 486, Nr. 492, Nr. 493, Nr. 499, Nr. 507, Nr. 509, Nr. 521, Nr. 525, Nr. 527, Nr. 541, Nr. 542, Nr. 543, Nr. 544, Nr. 551a, Nr. 562, Nr. 582, Nr. 596, Nr. 599, Nr. 600, Nr. 614, Nr. 619, Nr. 656;
2) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2007-05-14 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 07/05/14, sudarytą tarp BUAB „Gertauta“ ir BUAB „Ivaksos statyba“;
3) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2008-06-09 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08/06/09, sudarytą tarp BUAB „Gertauta“ ir UAB „Dalis erdvės“;
4) reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 07/05/14 šalių atžvilgiu taikyti restituciją, įpareigojant BUAB „Ivaksos statyba“ grąžinti BUAB „Gertauta“ 16 000 Lt dydžio skolą;
5) reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 08/06/09 šalių atžvilgiu taikyti restituciją, įpareigojant BUAB „Gertauta“ grąžinti UAB „Dalis erdvės“ 79 951,33 Lt.
Nurodė, kad minėti kasos išlaidų orderiai yra niekiniai ir negaliojantys, kadangi yra surašyti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir prieštarauja CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems viešosios tvarkos ir geros moralės principams, taip pat CK 1.78 straipsnio l dalies ir 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais ab initio. BUAB „Ivaksos statyba“, siekdama išvengti įstatymo leidėjo nustatytų mokesčių valstybei sumokėjimo, savo darbuotojams dalį atlyginimo sumokėdavo nelegaliai, per ieškovą V. J., t. y. bendrovė dalį atlyginimo oficialiai išmokėdavo tiesiogiai darbuotojams, apskaitant mokamus atlyginimus atitinkamuose žiniaraščiuose bei sumokant mokesčius valstybei, tuo tarpu likusi darbo užmokesčio dalis buvo išduodama ieškovui V. J. kaip darbų vadovui, tačiau, priešingai nei tai yra nurodoma kasos išlaidų orderiuose, perduotos piniginės lėšos nebuvo naudojamos statybinėms medžiagoms įsigyti, o buvo perduodamos kaip nelegalus atlyginimas šios įmonės darbuotojams. Toks apgaulingas apskaitos tvarkymas pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį prieštarauja tiek viešajai tvarkai, tiek gerai moralei. Vengimas mokėti mokesčius valstybei pažeidžia visų visuomenės narių interesų derinimą, nepadeda apsaugoti ekonomiškai silpnesnių visuomenės narių interesų, neužkerta kelio piktnaudžiauti teise. Be to, tai yra nesuderinama su kitų, sąžiningų asmenų, mokančių visus įstatymo nustatytus mokesčius nustatytais tarifais ir tvarka, interesus. Tokius sandorius draudžia sudaryti įstatymas ir jie pripažįstami negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Todėl tokie kasos išlaidų orderiai yra niekiniai ir negaliojantys. Piniginės lėšos, neva skirtos statybinėms medžiagoms įsigyti, buvo mokamos gana ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn. Atsakovas BUAB „Ivaksos statyba“ niekada neprašė ieškovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių šių lėšų panaudojimo teisėtumą. Tai patvirtina, kad kasos pajamų orderiuose nurodomomis piniginėmis lėšomis buvo mokamas nelegalus darbo užmokestis. Tuo tarpu, atsakovas BUAB „Ivaksos statyba“, žinodamas, jog yra nemokus ir jam gresia bankrotas, bei norėdamas nuslėpti neteisėtus grynųjų pinigų išėmimo iš įmonės kasos atvejus, atsakovui BUAB „Gertauta“ 2007-05-14 sutartimi Nr. 07/05/14 perleido tariamai turėtą 77 235,27 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovą V. J., nors jokios reikalavimo teisės į ieškovą neturėjo. Tokiu būdu atsakovas BUAB „Gertauta“ neįgijo jokios reikalavimo teisės iš atsakovo B UAB „Ivaksos statyba“, tad negalėjo 2008-06-09 sutarties Nr. 08/06/09 pagrindu jos perleisti ir naujajam tariamos reikalavimo teisės perėmėjui – atsakovui UAB „Dalis erdvės“. Būtent dėl to 2007-05-14 bei 2008-06-09 sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys yra laikytinos negaliojančiomis, kadangi sudarytos dėl reikalavimo, kurio iš tikrųjų nėra, perleidimo bei tuo pačiu prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir bendrajam teisės principui, jog iš neteisės neatsiranda teisė, taip pat - CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio l dalies nuostatoms, dėl to turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. 2007-05-14 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 07/05/14 yra atlygintina, sandorio suma yra 16 000 Lt, kuri buvo įskaityta kaip atsakovo B UAB „Ivaksos statyba“ skola atsakovui BUAB „Gertauta“. Tokiu būdu buvo neteisėtai nurašyta UAB „Ivaksos statyba“ 16 000 Lt skola bei tuo pačiu pažeistas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktyas, draudžiantis „įskaityti, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo“. Todėl, pripažinus ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, minėtas įskaitymas turėtų būti pripažintas neteisėtu, o tarp niekinį sandorį sudariusių šalių - taikoma restitucija, t. y. nesąžininga šios sutarties šalis B UAB „Ivaksos statyba“ turi būti pripažinta BUAB „Gertauta“ skolininku ir įpareigota BUAB „Gertauta“ grąžinti 16 000 Lt dydžio skolą. Be to, 2008-06-09 tarp BUAB „Gertauta“ ir UAB „Dalis erdvės“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 08/06/09 taip pat yra atlygintina, sandorio suma yra 79 951,33 Lt. Todėl pripažinus šį sandorį niekiniu, tarp šalių turi būti taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.) ir tokiu būdu B UAB „Gertauta“ turi būti įpareigota grąžinti visą sandorio sumą, t. y. 79 951,33 Lt, UAB „Dalis erdvės“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovo V. J. reikalavimo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais kasos išlaidų orderius nutraukė, ieškinio dalį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė, priteisė iš ieškovo V. J. 119,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, jog ginčijamais kasos pajamų orderiais UAB „Ivaksos statyba“ išdavė ieškovui, kaip UAB „Ivaksos statyba“ darbų vykdytojui, pinigines lėšas statybinių medžiagų pirkimui. Ieškovas dalį pinigų bendrovei grąžino. UAB „Ivaksos statyba“ 2006-10-17 pateikė ieškovui įspėjimą, jog jis yra skolingas bendrovei 83 542,48 Lt. 2007-05-14 UAB „Ivaksos statyba“ ir UAB „Gertauta“ sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Ivaksos statyba“ už 16 000 Lt perleido UAB „Gertauta“ 77 235,27 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką V. J.. 2008-06-09 UAB „Gertauta“ su UAB „Dalis erdvės“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Gertauta“ perleido 79 951,33 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovą UAB „Dalis erdvės“. Kaip pradiniame ieškinyje nurodė ieškovas, Vilniaus m. 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (kuri šiuo metu yra sustabdyta), pagal ieškovo UAB „Gertauta“ ieškinį atsakovui V. J. dėl 77 235,27 Lt skolos priteisimo. Minėtoje byloje reikalavimas priteisti skolą grindžiamas 2007-07-14 reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria UAB „Ivaksos statyba“ perleido UAB „Gertauta“ 77 235,27 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką V. J., o skolos dydis toje byloje grindžiamas ieškovo šioje byloje ginčijamais kasos išlaidų orderiais. Teismo teigimu, siekiant nustatyti atsakovo minėtoje byloje V. J. skolos dydį, ginčijami kasos išlaidų orderiai toje byloje turės būti įvertinti kaip rašytiniai įrodymai. Šioje byloje ieškovas pareiškė atskirą ieškinio reikalavimą, siekdamas nuginčyti minėtus rašytinius įrodymus, t.y. kasos išlaidų orderius. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-01-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 išaiškinimus, nurodė, kad šioje byloje ginčijami kasos išlaidų orderiai toje byloje turės būti įvertinti kaip rašytiniai įrodymai, todėl jie negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje. Teismas sprendė, kad kadangi ieškovo patikslintas ieškinys dėl kasos išlaidų orderių pripažinimo negaliojančiais Vilniaus m. 1 apylinkės teismo buvo priimtas, nors teismas turtėjo atsisakyti jį priimti, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1p.). Taip pat teismas nurodė, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Šiuo atveju reikalavimo teisė į ieškovą UAB „Ivaksos statyba“ atsirado minėtų kasos išlaidų orderių pagrindu, todėl teismo teigimu, nenuginčijus skolos toje byloje, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Ivaksos statyba“ perleido reikalavimą, kurio iš tikrųjų nėra. Tuo pačiu nėra kol kas jokio pagrindo teigti, jog ir reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Gertauta“ su UAB „Dalis erdvės“ yra negaliojanti. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, esant neišspręstam klausimui dėl skolos pagrįstumo toje byloje, nėra pagrindo konstatuoti, jog perleidžiant reikalavimus, buvo pažeisti CK 6.102 straipsnio 1 dalies reikalavimai, o tuo pačiu nėra pagrindo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje civilinėje byloje susiklosčiusių aplinkybių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB ,,Dalis erdvės“ atsakovui V. J. dėl 77 235,27 Lt dydžio skolos priteisimo, yra sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3606-560/2011. Taigi sprendimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nėra priimtas, todėl ir nėra įrodyta, jog 77 235,27 Lt V. J. skola reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu egzistuoja. Priešingai, tik šioje civilinėje byloje priėmus sprendimą, t. y. nusprendus, ar iš tikrųjų kasos išlaidų orderiai ir reikalavimo perleidimo sutartys egzistuoja, bus sprendžiamas klausimas dėl nurodyto dydžio skolos UAB ,,Dalis erdvės“ priteisimo. Šioje byloje priėmus ieškovui palankų sprendimą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas dėl 77 235,27 Lt dydžio reikalavimo, vadovautųsi šioje civilinėje byloje nustatytais faktais kaip prejudiciniais faktais.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius įrodymus – žiniaraščius, kuriuos pildė V. J., išmokėdamas BUAB ,,Ivaksos statyba“ darbuotojams atlyginimus. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl liudytojų iškvietimo. Teismo posėdžio metu buvę BUAB ,,Ivaksos statyba“ darbuotojai būtų galėję paliudyti ieškovo nurodytas aplinkybes, kad kasos išlaidų orderyje jam buvo išmokami pinigai atsiskaityti su bendrovės darbuotojais. Teismui atsisakius tenkinti ieškovo prašymus dėl rašytinių įrodymų prijungimo bei liudytojų iškvietimo, bylos faktinės aplinkybės nebuvo visiškai ir tinkamai išnagrinėtos.
Atsiliepimas
Atsakovai BUAB ,,Gertauta“, BUAB ,,Ivaksos statyba“, UAB ,,Dalis erdvės“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, pripažinti ieškovo piktnaudžiavimą teise ir skirti ieškovui baudą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo pasirinkta pažeistos teisės gynybos forma, ginčyti juridinius faktus įforminančius kasos išlaidų orderius bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, yra ydinga, kasos išlaidų orderiai kaip įrodymai vertinami kitoje civilinėje byloje, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai šio ieškovo reikalavo reikalavimo dalyje bylą nutraukė. Neteisėti ieškovo ieškinio reikalavimai bei ieškovo procesiniai veiksmai, turint tikslą atidėti skolos atsakovui UAB ,,Dalis erdvės“ sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 konstatavo, kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.
Bylos duomenimis, ieškovas V. J. 2008 m. balandžio 3 d. pateikė teismui ieškinį bei vėliau ieškinį patikslinęs, be kita ko, prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio BUAB „Ivaksos statyba“ 23 kasos išlaidų orderius. Nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 aplinkės teisme 2007 m. birželio 21 d. UAB ,,Gertauta“ pateikė ieškinį atsakovui V. J. dėl 77 235,27 Lt skolos priteisimo, kurį grindė UAB ,,Gertauta“ ir UAB ,,Ivaksos statyba“ 2007 m. liepos 14 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, o skolos dydį grindė ieškovo V. J. šioje byloje ginčijamais kasos išlaidų orderiais. Minėta byla šiuo metu nėra išnagrinėta.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausias Teismas 2011 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 nurodytais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ginčijami kasos išlaidų orderiai Vilniaus miesto 1 aplinkės teisme nagrinėjamoje byloje turės būti įvertinti kaip rašytiniai įrodymai, todėl jie negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas bylą dėl šių ieškinio reikalavimų nutraukė (CPK 293 str. 1p.).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 nuostatų aiškinimas nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomas, nes bylų faktinės aplinkybės netapačios. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimai nebuvo siejami tik su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinio teismo nutartimi.
Pripažinus, kad nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas bylą dėl ieškinio reikalavimų dėl kasos išlaidų orderių pripažinimo negaliojančiais nutraukė teisėtai, nėra teisiškai reikšmingi apelianto argumentai dėl teismo atsisakymo priimti rašytinius įrodymus bei tenkinti ieškovo prašymą dėl liudytojų iškvietimo, kuriais remdamasis ieškovas įrodinėjo kasos išlaidų orderių neteisėtumą.
Esant nenuginčytiems kasos išlaidų orderiams nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarytų tarp BUAB „Gertauta“ ir BUAB „Ivaksos statyba“ bei tarp BUAB „Gertauta“ ir UAB „Dalis erdvės“ pripažinimo negaliojančiomis CK 6.102 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pripažinti ieškovą piktnaudžiavus teise ir skirti jam baudą. Atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo motyvuojamas nepagrįsto ieškinio pateikimu. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šis konstitucinis principas detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo nėra pagrindo skirti jam baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.