Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovui adv. padėjėjui Irmantui Čičiurkai, atsakovams G. B. B. Ep R. ir S.N. R., jų atstovui adv. padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovams G. B. B. Ep R. ir S. N. R., trečiasis asmuo – UAB „Alise“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 3 950 Eur skolos;

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3 950 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

5. Ieškinys tenkintinas.

Dėl ginčo

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. P. ir UAB „Alise“ 2016-08-17 sudarė investavimo sutartį Nr. 1 (toliau – ir Sutartis), kurioje be kita ko nurodyta, jog investuotoja E. P. investuoja 3 950 Eur į UAB „Alise“ tokiomis sąlygomis: gaunamas įmonės pelnas dalinamas lygiomis dalimis 50 / 50 tarp E. P. ir UAB „Alise“ akcininkų Galinos B. B. Ep R. ir S. N. R. (1 p.); investuojamų pinigų praradimo atveju UAB „Alise“ akcininkai įsipareigoja padengti investuojamą 3 950 Eur sumą prisiimdami atsakomybę kaip laiduotojai (2 p.); investuojamų pinigų terminas 6 mėnesiai (3 p.); šios sutarties nuostatos gali būti pakeistos tik esant rašytiniam šalių susitarimui; sutartis galioja iki visiško prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (4.2 p.).

Š. S. pasirašė ieškovė ir atsakovai (S. N. R. yra įmonės vadovas); uždėtas apvalus įmonės antspaudas. Pažymėtina, kad šalys pripažįsta, jog Sutartis buvo sudaryta su įmone, t.y. UAB „Alise“, tačiau ieškovė teigia, kad ta pačia sutartimi atsakovai, kaip įmonės akcininkai, asmeniškai prisiėmė už įmonę laidavimo pareigas, t.y. įmonei praradus investuotas lėšas - negavus dalintino pelno per 6 mėnesius, atsakovai įsipareigojo už įmonę ieškovei grąžinti investuotą pinigų sumą – 3 950 Eur.

Atsakovai nesutinka, kad jie prisiėmė už įmonę laidavimo pareigas; teigia, kad laidavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tuo tarpu minėtoje Sutartyje nebuvo aptartos esminės laidavimo sąlygos, t.y. laidavimo trukmė, neaišku, kokiomis sąlygomis atsakovai tariamai laiduoja, kokia apimtimi, tad jie laiko, kad investavimo sutartyje nėra aiškus laidavimo dalykas.

Pažymėtina ir tai, kad Sutartis, ar jos sąlygos niekada nebuvo ginčytos; tad laikytina, kad Sutartį pasirašiusias šalis ji tenkino.

7. Šiai bylai teisingai išspręsti, visų pirma, yra reikšmingos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, turi būti nagrinėjamas ne vien pažodinis sutarties tekstas, bet pirmiausia tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jei šių negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jei abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; aiškinant sutartį, atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

8. Nors šalių ginčo Sutartyje aiškiai nenurodyta, kokiu tikslu ieškovė investuoja savo lėšas (3 950 Eur) į UAB „Alise“, tačiau iš šalių paaiškinimų, liudytojo P. G. parodymų, kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad buvo investuojama į UAB „Alise“ vykdomą verslo projektą, kurio esmė kojinių gamyba mažoje pakuotėje („aBasBalle ice je deballe“) bei jų realizavimas internete naudojantis įvairiomis pardavimų platformomis. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad minėto projekto sėkmės atveju, ieškovei, t.y. investuotojai, turėjo atitekti 50 procentų šio verslo projekto pelno (nors pačioje Sutartyje nurodyta, kad įmonės pelnas dalinamas lygiomis dalimis po 50 proc., tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog buvo susitarta ne dėl viso įmonės apskritai gaunamo pelno dalinimo lygiomis dalimis, o tik dėl pelno, gauto iš minėto verslo projekto).

9. 2016-08-17 investavimo sutartyje (jos 3 p.) numatyta, kad investuojamų pinigų terminas yra 6 mėnesiai, t.y. iki 2017-02-17. Į bylą yra pateikti du paprastieji vekseliai, surašyti 2016-08-17. Iš šių vekselių matyti, kad atsakovai 2017-02-17 be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovei atitinkamai 1 950 Eur ir 2 000 Eur, iš viso 3 950 Eur. Šalys pripažįsta, kad šie vekseliai buvo išduoti 2016-08-17 sudarytos investavimo sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad tiek Sutartyje, tiek ir išduotuose vekseliuose sutampa investavimo terminas ir suma, darytina išvada, jog Sutartyje buvo susitarta, kad ieškovė turi gauti dalintino pelno iš investuoto verslo projekto ne vėliau kaip iki 2017-02-17, t.y. praėjus 6 mėnesiams nuo investuotos pinigų sumos į šį projektą, priešingu atveju yra laikoma prisiimtos prievolės pažeidimu (Sutartyje nurodyta „investuotų pinigų praradimu“).

Būtent tokias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas P. G..

10. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad vekseliuose nurodyta data – 2017-02-17, buvo įrašyta tam, jog vykdant projekto paruošiamuosius darbus, kurių trukmė investavimo sutarties sudarymo momentu nebuvo aiški, būtų galima terminą pratęsti.

Tačiau teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, neatitinkančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų minėtus atsakovės teiginius, kad buvo susitarta dėl to, jog pasibaigus Sutartyje nustatytam 6 mėnesių terminui jis bus pratęsiamas iki kažkurios kitos datos ar įvykio. Priešingai, byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Sutartyje buvo susitarta dėl konkretaus termino, t.y. 2017-02-17, kuriam suėjus ieškovė turi gauti atitinkamą pelną iš investuoto verslo projekto, priešingu atveju laikoma, jog investuoti pinigai yra prarasti.

Be to, 2016-08-17 investavimo sutartyje (jos 4.2 p.) aiškiai nurodyta, kad šios Sutarties nuostatos gali būti pakeistos tik esant rašytiniam šalių susitarimui. Tuo tarpu byloje nenustatyta, kad Sutartį pasirašiusios šalys būtų rašytiniu susitarimu keitusios Sutarties sąlygą dėl prievolės įvykdymo termino; atsakovai tokių duomenų teismui nepateikė.

11. Nors atsakovų atstovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ieškovė neįrodė pinigų (3 950 Eur) perdavimo fakto atsakovams, tačiau šie teiginiai taip pat atmestini kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė aiškiai nurodė, kad jos investuojamas į verslo projektą lėšas (3 950 Eur) atsakovams Sutarties pasirašymo dieną perdavė jos paprašytas P. G.; pinigai buvo perduoti atsakovų namuose. Šias aplinkybes paliudijo ir P. G. teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas. Antra vertus, iš pačios atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, kad ji neneigia to fakto, jog nurodomą pinigų sumą iš ieškovės yra gavusi. Dar daugiau, teismo posėdžio metu abu atsakovai iš esmės pripažino, kad Sutarties pasirašymo dieną gavo iš ieškovės nurodytą pinigų sumą, kurią atnešė P. G., tačiau vėliau pastarasis dalį pinigų paėmė žadėdamas padėti jų verslui. Teismas pažymi, kad ši atsakovų nurodoma aplinkybė, t.y. kad P. G. dalį pinigų paėmė iš atsakovų žadėdamas išspręsti jų (atsakovų) verslo reikalus, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Atsakovai įstatymo nustatyta tvarka turi teisę reikšti pretenzijas P. G. dėl santykių, kurie susiklostė tarp atsakovų ir P. G. dėl jų tarpusavio reikalų. Tuo tarpu ieškovė nėra niekaip atsakinga dėl to, kad atsakovai, kaip jie teigia, dalį gautų pinigų atidavė P. G..

12. LR CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus <...> laidavimu <...> ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 d.); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 d.); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK 6.83 straipsnio 1–3 dalimis, įvykdęs prievolę pagal laidavimo sutartį, laiduotojas tampa kreditoriumi įvykdytos prievolės apimtimi ir turi teisę savo sumokėtos sumos reikalauti iš skolininko.

13. Ieškovė iš esmės teigia, kadangi UAB „Alise“ laiku neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, tad atsakovai kaip įmonės laiduotojai privalo jai grąžinti investuotas lėšas – 3 950 Eur.

Minėta, kad atsakovai nesutinka, jog jie prisiėmė už įmonę laidavimo pareigas; teigia, kad laidavimo sutartis nebuvo sudaryta, o 2016-08-17 laidavimo sutartyje nebuvo aptartos esminės laidavimo sutarties sąlygos, t.y. laidavimo trukmė, neaišku, kokiomis sąlygomis atsakovai tariamai laiduoja, kokia apimtimi, tad jie laiko, jog investavimo sutartyje nėra aiškus laidavimo dalykas.

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovai, kaip įmonės laiduotojai, yra atsakingi ieškovei; atsakovų argumentus, kad jie neprisiėmė laidavimo pareigos už įmonę, apskritai, jog laidavimo sutartis nebuvo sudaryta, - atmeta kaip nepagrįstus.

Visų pirma, teismas pažymi, kad teisės subjektai dažnai civilinėje apyvartoje sudaro civilines sutartis, kurios turi ne vienos sutarties rūšies požymių, bet kelių ar net dar daugiau sutarčių rūšių požymių. Tokia situacija įstatymo nėra draudžiama. Svarbu nustatyti, ar teisės subjektų sudaryta sutartis turi esmines vienos, ar kitos sutarties rūšies sąlygas. Jeigu taip, - tai yra pagrindas konstatuoti, kad šalys sudarė mišrią civilinę sutartį, kuri yra privaloma sutarties šalims, kaip ir bet kokia kita teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis (CK 6.189 str. 1 d.).

Antra, 2016-08-17 investavimo sutartyje (2 p.) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad investuojamų pinigų praradimo atveju UAB „Alise“ akcininkai, t.y. G. B. B. Ep R. ir S. N. R., įsipareigoja padengti (ieškovei) investuojamą sumą – 3 950 Eur, prisiimdami atsakomybę kaip laiduotojai. Tad atsakovų teiginiai, kad jiems nebuvo žinoma, kokia apimtimi jie laiduoja ieškovei už įmonę, - atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Trečia, atsakovai dar teigia, kad Sutartyje nenurodyta laidavimo trukmė, tačiau ir šie teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Sutartyje (4.2 p.) nurodyta, kad sutartis galioja iki visiško prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Tai reiškia, kad laidavimo terminas yra iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo; toks susitarimas nėra draudžiamas. Antra vertus, laidavimo pabaiga reglamentuota CK 6.87 – 6.89 straipsniuose. Teismas nenustatė, kad tarp ginčo šalių susiklostę laidavimo santykiai būtų pasibaigę.

Ketvirta, taigi, atsakovų laidavimo sąlygos, kuriomis jie laiduoja už UAB „Alise“, tuo pačiu ir laidavimo dalykas, priešingai nei teigia atsakovai, yra aiškūs ir suprantami.

Penkta, investavimo sutartį pasirašė abu atsakovai, t.y. G. B. B. Ep R. ir S. N. R.. Jeigu būtų sudaryta tik vienos rūšies sutartis, tai atsakovei G. B. B. Ep R. nebuvo būtina pasirašyti tokios sutarties; ji nebuvo įmonės vadovė, tad būtų pakakę ir vieno atsakovo S. N. R., kuris yra UAB „Alise“ vadovas, parašo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ant sutarties pasirašė abu atsakovai, tai rodo, kad atsakovai abu asmeniškai už įmonę prisiėmė laidavimo pareigas.

Šešta, kad atsakovai žinojo ir suprato, jog jie už įmonę prisiima laidavimo pareigas iš esmės patvirtinta ir jų 2016-08-17 išduoti ieškovei paprastieji vekseliai bendrai 3 950 Eur sumai.

Septinta, kad atsakovai prisiėmė laidavimo pareigą už įmonę teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino ir liudytojas P. G., kuris dalyvavo šalių derybose sudarant Sutartį.

Aštunta, šalių sudaryta laidavimo sutartis atitinka laidavimo sutarčiai keliamus formos reikalavimus, t.y. ji buvo sudaryta raštu (CK 6.79 str.).

15. Apie UAB „Alise“ pagrindinę prievolę ir jos neįvykdymą ieškovei pasisakyta šio sprendimo 8 – 11 punktuose.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, į sutarčių aiškinimo taisykles, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į teisinį laidavimo sutarties reglamentavimą, darytina išvada, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta laidavimo sutartis, t.y. egzistuoja laidavimo teisiniai santykiai.

17. Atsakovų atstovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad verslo subjektai nesudarinėja tokių sandorių, kaip investavimo sutartis, bent jau tokia praktika nėra paplitusi. Pažymėjo, kad iš investavimo sutarties esmės matyti, jog ji labiau atitinka paskolos sutarties esmę.

Tačiau teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka; bet kokiu atveju jie neturi esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Visų pirma pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja principas, jog „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta“. Taigi, šalims nėra draudžiama sudaryti investavimo sandorius, atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad toks sandoris prieštarautų teisės aktų normoms. Antra vertus, net jeigu ir vertinant taip, kaip nurodyta atsakovų atstovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kad investavimo sutartis, tai šalių sudaryta paskolos sutartis, - tai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl laidavimo teisinių santykių susiklostymo tarp ieškovės ir atsakovų.

18. Atsakovų atstovas dar nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į pačią įmonę – UAB „Alise“, ir pareikalavo prievolės įvykdymo bei jog įmonė šios prievolės neįvykdė; tad ji iš viso neturi teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovų.

Tačiau teismas ir su šiais atsakovų atstovo argumentais nesutinka. Ieškovė pateikė teismui viešai prieinamus duomenis, kad UAB „Alise“ turtinė padėtis yra bloga (joje dirba tik vienas darbuotojas, įmonė neturi turto, yra prasiskolinusi kreditoriams). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alise“ (civilinės bylos Nr. eB2-5857-340/2017). Atsakovai šių aplinkybių nepaneigė. Tad akivaizdu, kad UAB „Alise“ neturi jokios galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei.

Antra vertus, pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek UAB „Alise“, tiek ir atsakovų prievolė yra solidari ieškovei, tad ji (ieškovė) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai (UAB „Alise“ ir atsakovai), tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.). Ieškovė pasirinko reikalauti prievolės įvykdymo tik iš vieno solidaraus skolininko, t.y. atsakovų, ir jos toks pasirinkimas yra teisėtas bei atitinkantis įstatymo nuostatas.

19. Apskritai teismas pažymi, kad atsakovų ir jų atstovo (atstovų) pozicija viso teisminio proceso metu buvo nenuosekli ir prieštaringa, tad teismas šioje byloje darydamas atitinkamas išvadas be kita ko vertino ir šią aplinkybę.

20. LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus <...>. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

21. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pagrindinė prievolė ieškovei nėra įvykdyta, praleistas jos įvykdymo terminas, tad atsakovai, kaip įmonės laiduotojai, yra atsakingi ieškovei. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir jai iš atsakovų solidariai priteisti 3 950 Eur (6.6 str. 4 d., 6.38 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.205 str. ir kt.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 950 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-06) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas pilnoje apimtyje, tad laikytina, kad ieškinys yra priimtas ieškovės naudai. Ieškovė turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 89 Eur žyminio mokesčio; pašto išlaidoms – 3,26 Eur; advokato padėjėjui už teisines paslaugas – 720 Eur. Iš viso ieškovė patyrė 812,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios ieškovų patirtos išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos (tame tarpe išlaidos už teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga, tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo problemiškumas), advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (jos pakankamai didelės; byla tęsėsi daugiau kaip pusę metų, vyko ne vienas teismo posėdis, tarp šalių vyko derybos dalyvaujant atstovui ir pan.)), tad jos ieškovei priteistinos solidariai iš atsakovų (CPK 79 – 80 str., 93 str., 98 str.).

25. Teismas iš viso patyrė 12,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų. Šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

26. Atsakovai už 2017-10-24 priešieškinį, kurio teismas nepriėmė, iš viso sumokėjo 89 Eur žyminio mokesčio. Kadangi priešieškinis nepriimtas, tad atsakovams turėtų būti grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (89 Eur) (CPK 87 str. 1 d. 3 ir 9 p.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai privalo sumokėti į valstybės biudžetą 12,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų, tad yra pagrindas šias sumas įskaityti ir galutiniai atsakovams grąžinti 76,19 Eur (89 Eur – 12,81 Eur).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. B. B. Ep R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 3 950 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt eurų) skolos; 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 950 Eur) nuo 2017-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 812,26 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovams G. B. B. Ep R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį žyminio mokesčio, t.y. 76,19 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 19 ct) (75 Eur žyminis mokestis sumokėtas 2017-10-20 per PayPost; 14 Eur žyminis mokestis sumokėtas 2017-10-24 per PayPost). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.