- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1-580-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58228-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Advokatai
- Aivaras Alimas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis 2018 m. gruodžio 8 d., apie 21.53 val., Vaduvos g. 35, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nurodytais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
V. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad tą dieną buvo žvejyboje Molėtų rajone su draugaus, ten su draugu gėrė – dviese per dieną išgėrė butelį degtinės, juos namo kaltinamojo automobiliu parvežė trečias draugas - Donatas, kuris negėrė, jis buvo savo automobilį palikęs kieme, pasiėmė savo daiktus ir išvažiavo, o jis su kitu draugu Mindaugu liko automobilyje, ten dar išgėrė alaus, sėdėjo, klausėsi muzikos, buvo užmigę. Paaiškino, kad jis (kaltinamasis) sėdėjo vairuotojo vietoje, variklis buvo įjungtas, tada automobilis pavažiavo apie kelis metrus, atsirėmė į kitą automobilį. Tiksliai aplinkybių visų neatsimena, atsimena, kaip atvyko policija, pamatė policijos automobilio švyturėlius, priėjo pareigūnai.
Laiduotoja siekianti tapti R. A. paaiškino, kad yra kaltinamojo motina. Parodė, kad vyras yra miręs jau 7 metai, gyvena su sūnumi, dukra, santykiai su sūnumi geri, jis ramus, ne mušeika ir ne girtuoklis. Apie įvykį papasakojo pats sūnus, kita dieną, kai grįžo po sulaikymo, ji tada buvo labai nustebusi, nes tokių dalykų nėra buvę, ir paauglystėje rimtų problemų nėra buvę, matė, kad sūnus labai pergyvena. Nurodė, kad jų namuose nėra dažnai vartojamas alkoholis, per šventes gal išgeria sūnus. Sūnus jos klauso, padeda buityje, mano, kad gali daryti teigiamą įtaką jam.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. nuo ryto, kartu su draugais M. B., D. Č. buvo žvejyboje. Į žvejybą išvažiavo ryte, apie 8 val., gėrė degtinės, alaus. Dviese su M. B. išgėrė 1,0 ltr. degtinės. Žvejyboje buvo Molėtų rajone iki 16.00 val., o pradėjus temti grįžo prie automobilio. Prie automobilio vairo sėdo D. Č., jis buvo blaivus, ir atvežė iki Vaduvos g., Vilniuje. Atvažiavus iki Vaduvos g. 35 namo, kur gyvena M. B., V. A. sėdo prie savo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, o jam iš dešinės atsisėdo M. B.. Sėdėdami kartu su M. B. automobilyje gėrė alų ir po to užsnūdo. Kas po to tiksliai buvo V. A. negali pasakyti, kai atsigavo pamatė, kad prie jo automobilio dešinės pusės stovi policijos pareigūnai. Policininkai įtarė, kad V. A. išgėręs ir liepė jam išlipti iš automobilio, prašė papūsti į alkotesterį. Kiek tiksliai V. A. įpūtė promilių negali pasakyti. Jam parodė priekyje stovintį Opel markės automobilį, į kurį buvo atsirėmęs jo automobilis. Jis suprato, kad sėdėdamas automobilio salone prie automobilio vairo, nepajuto, kada automobilis pariedėjo ir atsirėmė į priekyje stovintį Opel markės automobilį. Po to policininkai V. A. nuvežė PLC, kur tyrimui paėmė kraujo, po to nuvežė į Kelių policiją. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Ateityje pažada to daugiau nedaryti (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. parodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. apie 21.50 val. vedžiojo šunį adresu Vaduvos g. ties 32 namu, Vilniuje. Eidama palei Vaduvos g., R. A. pastebėjo automobilį VW Passat, valstybinio numerio nurodyti dabar negali, kuris buvo įsirėmęs į stovintį Opel Astra automobilį. Automobilio VW Passat salone prie vairo sėdėjo vyras. Jai pasirodė, kad vyras neblaivus, kadangi automobilyje labai garsiai grojo muzika, variklis užvestas. Kaip tik tuo metu arčiau prie šio automobilio priėjo šeima ir moteris pabeldė į langą, bet prie vairo sėdėjęs vyras nereagavo. Tada R. A. paėmė telefoną ir paskambino 112, informavo apie įvykį. Laukė iki policijos atvažiavimo, prie automobilio vairo sėdėjęs vyras sėdėjo ir nereagavo į pašalinius žmones, lyg tai kažkam skambino telefonu. Iki policijos atvykimo jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Privažiavus policininkams vyras buvo paprašytas išlipti. Kai išlipo vyras, ji prie jo arčiau nepriėjo, bet matė, kaip policininkas jį prilaikydamas palydėjo iki policijos automobilio, ir po to ji išėjo link savo namų. Patikslino, kad nematė, kaip važiavo ir kaip atsitrenkė kitą automobilį VW Passat automobilis. Kai priėjo prie VW Passat automobilio, lauke aplink daugiau žmonių nebuvo (b.l. 23).
Alkotesterio Alcotest 6810 duomenyse nurodyta, kad patikrinus V. A. 2018 m. gruodžio 8 d., 22.21 val., nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 12-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.T-A 12098/2018 (01) konstatuota, kad V. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,57 prom. etilo alkoholio (b. l. 15).
Apžiūrėjus automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 8 d. surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – apgadintas priekinis bamperis (b. l. 7). Situacija užfiksuota sudarytoje Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8), transporto priemonėms padaryti apgadinimai užfiksuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 90
VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku užregistruotas V. A. (b. l. 17). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio VW Passat, 2006 metų, vidutinė kaina Lietuvoje – 3950 eurų (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju duomenys, surinkti byloje, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 21.53 val., Vaduvos g. 35, Vilniuje, V. A. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje, kaip nustatyta, etilo alkoholio koncentracija buvo 2,57 promilės. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš paties kaltinamojo parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad nurodytą dieną buvo su draugais žvejyboje, kur vartojo alkoholį (degtinę), vėliau, draugui parvežus į namų kiemą, jis liko su kitu draugu automobilyje, kur dar vartojo alaus, užmigo, paaiškino, kad automobilis buvo užvestas, jis (kaltinamasis) automobilio vairuotojo vietoje, ir, kaip suprato, užvestas automobilis pariedėjo pora metrų į priekį ir atsirėmė į kitą automobilį. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka – o būtent, liudytojos R. A. parodymai, jog ji matė kaltinamojo automobilį, atsirėmusį į kitą automobilį, bei kad kaltinamasis sėdėjo vairuotojo vietoje, tuo metu (iki policijos pareigūnų atvykimo) alkoholio nevartojo, taip pat kiti duomenys, užfiksuoti apžiūros protokole, schemoje. Konkretų neblaivumo laipsnį – t. y. kad kaltinamojo kraujyje buvo nustatyta 2,57 promiles etilo alkoholio koncentracija, patvirtina specialisto išvada.
Taigi iš šių nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog minėtu laiku ir vietoje V. A. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,57 promilių etilo alkoholio). Todėl konstatuotina, kad V. A. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl V. A. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 38), administracine tvarka nebaustas (b. l. 37), dirba, be to, jo jauną amžių, tai, kad duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas R. A. prašymas atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jame nurodyta, kad kaltinamasis yra jos sūnus bei kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Nurodoma, kad aplinkybės rodo, jog padaryta veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, V. A. kritiškai vertina savo poelgį, pergyvena dėl to, gailisi, neteistas, dirba įmonėje MB „Raudonėlio pica“, charakterizuojamas teigiamai. Nurodoma, kad jos sūnus yra doras ir sąžiningas žmogus, kuris, nors ir nusižengė įstatymui, tačiau jų abiejų dėka iš to padarys atitinkamas išvadas ir daugiau įstatymų nepažeidinės. Jie nuolat bendrauja, palaiko artimus santykius, ji yra neteista, administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai, todėl mano, kad gali daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui. Su prašymu pateikti duomenys, kad R. A. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, numatytos keturios privalomos sąlygos nurodyto instituto taikymui, o būtent:
1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi kad, kaip minėta, padarytas, nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, todėl sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, neaktuali.
Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar yra pakankamai duomenų manyti, jog atleidus V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, bus užtikrinta, kad jis ir be paskirtos bausmės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Vertinant duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį, pirmiausia pažymėtina, kad jis neteistas bei nebaustas administracine tvarka. Taip pat teismui pateikta kaltinamojo darbovietės MB „Raudonėlio pica“ išduota charakteristika, kurioje jis apibūdinamas išskirtinai teigiamai, pateikti duomenys, kad jis yra išklausęs privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Be to, teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis itin neigiamai vertina savo veiksmus, suvokia tokių savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia spręsti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įvertinęs R. A. charakterizuojančius duomenis – o būtent, ji yra kaltinamojo motina, jie gyvena kartu, ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai, teismas pripažįsta, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, dėl ko ją galima skirti laiduotoja. Toks sprendimas priimamas įvertinus ir tiek kaltinamojo, tiek R. A. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių spręstina, kad juos sieja artimi ryšiai, be to, vertintina ir tai, kad R. A. neabejotinai neigiamai vertina savo sūnaus veiksmus.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytus duomenis bei argumentus, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi R. A. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, V. A. taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (viena vertus – nustatytas net 2,57 promilių neblaivumas, kita vertus, nėra paneigti paaiškinimai, kad vairavimas pasireiškė tuo, kad kaltinamajam esant neblaiviam, sėdint automobilyje, kurio variklis buvo įjungtas, vairuotojo vietoje – t. y. automobilio valdymo metu, automobilis pariedėjo, kas nors nepaneigia pačio vairavimo Kelių eismo taisyklių ir atitinkamai BK 281 straipsnio 7 dalies prasme fakto, tačiau vis dėlto vertintina kaip sąlyginai mažesnio pavojingumo veiksmai, nei dalyvavimas intensyviame transporto priemonių eisme), be to, kaltinamojo bei laiduotoja skirtinos R. A. asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi V. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
V. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis – 2,57 promilių. Taigi savo esme pati aplinkybė, kad būdamas tiek neblaivus, kaltinamasis buvo prie užvesto automobilio vairo – t. y. vadė transporto priemonę, leidžia vertinti, kad jis padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kita vertus, kaip jau minėta aptariant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės termino, būtina įvertinti ir konkrečius kaltinamojo veiksmus - kad transporto priemonė jam esant neblaiviam buvo valdyta sąlyginai neilgai ir ji (transporto priemonė) pajudėjo (kaip nurodė – pariedėjo) nedidelį atstumą iki atsirėmė į kitą automobilį (kaip minėta, tokie paaiškinimai nėra paneigti), kas sąlyginai liudija atlikus mažesnio pavojingumo veiksmus. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus jau minėtų reikšmingų aplinkybių – tiek susijusių su nusikalstama veika, tiek ir apibūdinančių kaltinamojo asmenybę – visumą, tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaip minėta, kaltinamasis neteistas, administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Ikiteisminio turimo metu V. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nutarimas šiuo klausimu bei pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą buvo priimti 2018 m. gruodžio 9 d. (b. l. 39-41). Todėl nesant duomenų, kad kaltinamasis po minėtos kardomosios priemonės paskyrimo būtų naudojęsis šia specialia teise, tai yra atsižvelgiant į tai, kad jis realiai galimybės vairuoti transporto priemones neteko 2018 m. gruodžio 9 d., teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas šiuo atveju skaičiuotinas būtent nuo nurodytos datos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Be to, teismas, siekdamas, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, mažesnį nei galimos skirti įmokos vidurkis, artimesnį minimaliai ribai, t. y. skirtina 25 MGL dydžio įmoka.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.), kurią prašė taikyti prokurorė. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad V. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, jau ne kartą nurodytus jį iš esmės teigiamai charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, už kaltinamąjį laiduoja, kaip pripažinta, vertas pasitikėjimo asmuo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Be to, atsižvelgtina ir į jau padarytą išvadą, kad, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis daugiau nenusikals, savo ruožtu turto (atitinkamos veikos priemonės) konfiskavimo paskirtis yra, be kita ko, užkirsti kelią, kad tokia priemone vėl nebūtų naudojamasi darant nusikalstamas veikas. Taigi dėl minėtų argumentų visumos teismas sprendžia, kad pastarosios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tikslingas, atsižvelgus ir į tai, kad nuspręsta kaltinamajam paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones, kas, teismo nuomone, konkrečiu atveju laikytina pakankama siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų.
V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 39-41) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – naikintina, dokumentas perduotinas VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. birželio 10 d. V. A. priklausančiam turtui – automobiliui Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-49). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinas.
Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad dėl transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauga“ aikštelėje, patirtos 1,03 euro išlaidos (b. l. 21). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. A. (V. A.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. A. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 9 d.
Paskirti V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 25 MGL dydžio, t. y. 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti ir šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. A. vardu registruotam turtui – automobiliui Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš V. A. 1,03 (vieną eurą 3 centus) išlaidų, patirtų dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo.
1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
R. A. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.