Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajam H. R., nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą D. R., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. R., nepilnamečio kaltinamojo atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams A. P. ir D. P., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui V. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, viengungis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymu, nustatė: E. P. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 20 val. 20 min., viešoje vietoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su mažamečiu M. Š., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, matant aplinkiniams panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį H. R., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: M. Š. tyčia sudavus vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam H. R., šiam po smūgio pargriuvus ant žemės, kartu su M. Š. sudavė nukentėjusiajam H. R. ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, sulaužydamas nukentėjusiojo nosies kaulą ir padarydamas kitus kūno sužalojimus, tuo bendrais savo ir M. Š. veiksmais padarydamas nukentėjusiajam H. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (ideali veikų sutaptis). Surinkti įrodymai ir jų analizė. Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 20 val. 20 min., buvo kartu su M. Š., A. K. ir mergina įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) namo kieme. Jame buvo nukentėjusysis su dviems savo draugais. Jam, E. P., pasigirdo, kad H. R. jį pavadino „(duomenys neskelbtini)“, taip iškraipydamas jo pavardę, todėl H. R. kartu su M. Š. pakvietė eiti už namo kampo. M. Š. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam H. R. į veidą, šiam po smūgio pargriuvus ant žemės, jis, E. P., kartu su M. Š. sudavė nukentėjusiajam H. R. ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas. Jam atrodo, kad į galvą nukentėjusiajam smūgiavo tik M. Š., o jis smūgius sudavė į kitas nukentėjusiojo kūno vietas. Muštynių metu priėjo moteris, paprašė nutraukti muštynes, pagrasinusi iškviesti policijos darbuotojus. Tada jis pats moteriškei padavė savo telefoną, ši paskambino policijai, po to atidavė telefoną. Kartu su M. Š. iš įvykio vietos pasišalino. Gailisi nusikaltęs, nukentėjusiojo atsiprašė, atsiprašo ir teisiamojo posėdžio metu. Parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus. Parodė, kad M. Š. yra už jį aukštesnis. Nukentėjusysis H. R. parodė, kad 2011-09-30 apie 20 val. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme kartu su M. K. ir E. Ž.. Ten susitikę su T. K. sėdėjo ant suoliuko, prie namo trečios laiptinės ir kalbėjosi. Prie jų priėjo du jaunuoliai. Vienas iš jų prikibo prie jo, liepė eiti pasikalbėti. Kažkuris iš vaikinų kumštimi sudavė jam į veidą, galimai į nosį. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės. Gulinčiam ant žemės abu vaikinai įspyrė daug kartų į įvairias kūno vietas. Negali pasakyti, kuris iš vaikinų sudavė smūgį, dėl kurio sudavimo lūžo nosies kaulas. Vaikinus sudrausmino priėjusi moteris, kuri pasakė, kad iškvies policiją. Vienas iš vaikinų padavė savo mobilaus ryšio telefoną sakydamas „kviesk“. Moteriškė paskambinusi į policiją grąžino telefoną vaikinui, kuris telefoną jai padavė. Kai jis buvo mušamas, jo draugai buvo pasilikę prie laiptinės. Po to atėjo dar viena moteris, kuri nusivedė jį į savo butą, kuriame jis apsiprausė, nes iš nosies smarkiai bėgo kraujas. Jis buvo nuvežtas į ligoninę. Tą pačią` dieną iš ligoninės grįžo namo, apie dvi savaites nelankė mokyklos, nes savaitę laiko buvo ištinusi nosis. Skausmas buvo nedidelis, skaudėjo kelias savaites. Šiuo metu jokių sumušimo pasekmių nejaučia, tačiau gali prireikti nosies operacijos. Reikės nosies operacijos, ar ne - nežino, negali pasakyti. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad smūgius kojomis jam sudavė kaltinamasis E. P. ir M. Š., tačiau jis negali pasakyti, kuris kiek smūgių sudavė; negali pasakyti, nuo kurio smūgio jam buvo sulaužyta nosis. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. R. parodė, kad savo akimis įvykio nematė, apie jį žino iš savo sūnaus H. R. ir kitų asmenų pasakojimo. Reiškia 5000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl jos sūnui padarytos neturtinės žalos, nes H. R. dėl jam padaryto kūno sužalojimo sirgo, jam ateityje gali būti atliekama nosies operacija. Nežino, kiek operacija kainuos, šiuo metu civilinio ieškinio negali pagrįsti. Iš R. R., civilinės ieškovės byloje, paaiškinimų matyti, kad civilinio ieškinio ji šiuo metu negali pagrįsti, kad jo dydis priklausys nuo išlaidų, susijusių su būsima nukentėjusiojo H. R. nosies operacija. Liudytoja R. S. parodė, kad 2011-09-30, apie 20 val. 20 min., per savo buto langą išgirdo jaunuolių balsus. Priėjusi prie lango pamatė, kaip du jai nepažįstami vaikinai kojomis spardo ant žemės gulintį kitą jai nepažįstamą vaikiną. Spardė kur papuolė, tačiau kiek kuris smūgių sudavė, negali pasakyti. Vienas iš vaikinų kojomis spyrė nukentėjusiajam į galvą, kitas – į kitas kūno vietas. Išėjo į kiemą ir paliepė liautis mušti nukentėjusį. Vaikinai liovėsi spardę nukentėjusį. Tuo pat metu prie jų priėjo kita kaimynė, kuri pasakė, kad iškvies policiją, jei jie nesiliaus mušę nukentėjusiojo. Tada vienas iš vaikinų padavė savo telefoną ir pasakė „kvieskit“. Kaimynė paėmė telefoną ir paskambino į policiją. Ji neįsidėmėjo vaikinų, mušusių nukentėjusįjį, veidų, nes buvo tamsu. Nukentėjusiojo vaikino veidas buvo kruvinas, todėl ji parsivedė vaikiną į savo butą ir leido jam vonioje apsiprausti. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad smūgius į nukentėjusiojo H. R. kūną sudavė abu nukentėjusįjį mušę vaikinai: kaltinamasis E. P. ir M. Š.. Liudytoja E. S. parodė, 2011-09-30 vakare ji vedžiojo šunį. Priėjusi prie pirmos savo gyvenamojo namo laiptinės pamatė, kad prie namo kampo vienas jai nepažįstamas vaikinas kojomis spardo ant žemės gulintį jai nepažįstamą vaikiną. Dar vienas vaikinas stovėjo šalia. Ji priėjo ir liepė liautis. Mažesnį mušeiką už striukės patraukė, kad jis liautųsi spardęs ant žemės gulintį vaikiną. Tada abu vaikinai liovėsi spardę nukentėjusįjį. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Vienas iš nukentėjusįjį mušusių vaikinų padavė jai savo telefoną ir pasakė, kad ji gali skambinti. Ji paėmė telefoną, paėjo į šoną ir paskambino policijai bei pranešė apie tas muštynes. Tada telefoną grąžino tam pačiam vaikinui. Vaikinai, supratę, kad tikrai iškviesta policija, abu nuėjo iš įvykio vietos daugiabučių namų kiemais. Ji neįsidėmėjo vaikinų veidų, kurie mušė nukentėjusįjį, nes buvo tamsu, toje vietoje apšvietimas buvo silpnas, nes šviesa krito tik nuo daugiabučio namo butų langų. Nuo abiejų vaikinų, mušusių nukentėjusįjį, jautėsi alkoholio kvapas, jie svirduliavo. Nukentėjusiajam vaikinui iš nosies bėgo kraujas, visas veidas ir galva buvo kruvina. Atėjusi kaimynė iš pirmos laiptinės nukentėjusį nusivedė pas save į butą nuprausti. Po kurio laiko atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojo apie įvykį ir nuėjo į namus. Parodė, kad paskutinysis nukentėjusįjį spardė žemesnysis vaikinas, tas, kuris padavė jai telefono aparatą. Parodė, kad ji nematė įvykio pradžios, todėl gali būti, kad nukentėjusįjį anksčiau spardė abu vaikinai. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad jai matant nukentėjusįjį kojomis spardė kaltinamasis E. P., tai yra žemesnysis vaikinas, tas kuris jai padavė savo telefoną, iš kurio ji apie įvykį pranešė policijai. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad buvo pažeista viešoji tvarka: dėl įvykio vietoje sukelto triukšmo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Liudytojas A. K. parodė, kad 2011-09-30 buvo netoli įvykio vietos, tačiau paties įvykio nematė. Iš mažamečio liudytojo M. K. parodymų, teisme ištirtų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu matyti, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu M. K. parodė, jos 2011 m. rugsėjo 30 d. su savo draugais H. R. ir E. Ž. šventė savo gimtadienį. Tą vakarą kartu su H. R. ir E. Ž. buvo prie (duomenys neskelbtini)-tojo namo, tuo metu jau buvo sutemę. Prie to paties namo pirmos laiptinės buvo trys vaikinai ir viena mergina. Visi jie buvo nepažįstami. Po kurio laiko prie jų nuo pirmos laiptinės atėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas iš jų paklausė, kodėl jie mini jo pavardę, tačiau niekas jo nepažinojo ir niekas jam nieko nesakė. Tada jie liepė H. R. eiti su jais. Nusivedė prie pirmos laiptinės. Jis ėjo jiems iš paskos, atsilikęs per 2-3 metrus nuo jų. Užsukęs už kampo pamatė, kad abu vaikinai kojomis spardo kur papuolė jau ant žemės gulintį H. R., kuris nuo smūgių rankomis dengėsi savo veidą Netrukus atėjo dvi moteriškės ir jiems liepė liautis mušti. Kažkuris iš tų dviejų vaikinų padavė atėjusiai moteriškei savo telefoną ir pasakė, kad ji gali skambinti į policiją, nes jis nebijo. Paskui abu vaikinai, mušę H. R., kažkur dingo. Kadangi H. R. iš nosies bėgo kraujas, tai viena iš tų moterų nusivedė jį pas save į namus apsiprausti. Po to atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir H. R. išsivežė. Tada jis su E. Ž. nuėjo pas H. tėvus ir viską jiems papasakojo. Iš šio liudytojo parodymų matyti: kad kaltinamasis E. P. prikibo prie H. R.; kad nukentėjusiajam smūgius kojomis sudavė E. P. ir kitas asmuo (M. Š.). Liudytojas M. Š. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, vakare apie 18-19 val. kartu su savo draugu E. P. išgėrė po vieną butelį 0,5 1 „T. P.“ alaus. Abu kartu pasivaikščiodami nuėjo į Partizanų gatvės pabaigą, kur sutiko bendrus pažįstamus A. K. ir D. S., su jais kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini)-to namo, kur buvo iš matymo pažįstami vaikinai E. Ž.. H., jo pavardės nežino, tačiau žino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, ir K.. Jis su draugais priėjo prie ketvirtos laiptines, stoviniavo ir kalbėjosi. E. P. pasirodė, kad kažkuris iš minėtų trijų vaikinų ant jo kažką pasakė. Nors jis pats nieko panašaus negirdėjo. Mano, kad E. P. pats norėjo prikibti, todėl priėjo prie jų vaikinų ir pradėjo konfliktuoti. Jis, M. Š., priėjęs prie konfliktuojančių E. P. ir H., norėdamas, kad jie apsiramintų vieną kartą delnu sudavė H. per žandą, kad jis nerėkautų, ir E..P. bandė nusivesti nuo jų, tačiau šis neklausė. A. K. tuo metu liko stovėti prie ketvirtos laiptinės, o jis, E. P. ir H. R. nuėjo už (duomenys neskelbtini)-to namo kampo. Ten E. P. vėl pradėjo ginčytis su H.. Tada E. P. kumščiu trenkė H. į veidą. Nuo smūgio H. pakrito ant žemės, o E. P. jį pradėjo spardyti į galvą. Kiek kartų jam įspyrė, neskaičiavo. Jis pats H. nieko nedarė, jam nesudavė nei kumščiu, kojomis. Matydamas, kad E. P. perdaug įsismarkavo, apsikabinęs rankomis bandė jį nutraukti, kad jis liautųsi spardęs H., tačiau šis nesidavė nutraukiamas. Tuo metu priėjo nepažįstama moteris, kuri pasakė baigti muštis, nes iškvies policiją. E. P. jai pasakė, kad ji gali kviesti policiją ir padavė jai savo telefoną. Jis E. P. nusivedė tolyn, tuo viskas ir pasibaigė. Teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje perskaitė šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Iš teisme ištirtų liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad jis patvirtina aplinkybę, jog E. P. pats prikibo prie nukentėjusiojo H. Š. ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Teismas šio liudytojo parodymų dalies, kad jis, M. Š., nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį delnu į veidą, nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę: iš anksčiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų R. S., E. S., M. K. parodymų matyti, kad M. Š. taip pat sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajam H. R.. Iš paties liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad prieš įvykį jis vartojo alkoholinius gėrimus, todėl gali neatsiminti visų įvykio aplinkybių; be to, jam ir jo atstovams pagal įstatymą gali grėsti civilinė atsakomybė už jo veiksmais nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nors jo atžvilgius ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėt, - nustačius aplinkybę, kad įvykio metu jis nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G2684/ll(02) matyti, kad H. R. padarytos poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimas kakle, dešinio riešo sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2011-09-30. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b.l. 25, 26). Specialisto išvada patvirtina faktą, kad nukentėjusiam įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai kartu su kitais pagrindžia kaltinamojo veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. Surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos veikos padarymu. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str., nustačius aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Pagal šio straipsnio 2 d. 8 p. veika kvalifikuojama nustačius aplinkybę, kad sužalojimas buvo padarytas viešoje vietoje ir iš chuliganiškų paskatų. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio metu, prieš padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažeidė viešėją tvarką, prikibo prie nukentėjusiojo ir kitų asmenų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą visuomenei: dėl šių veiksmų liudytojai R. S. teko išeiti iš savo buto ir nutraukti kaltinamojo neteisėtus veiksmus, liudytojai E. S. teko nutraukti pasivaikščiojimą lauke ir savo veiksmais užkirsti kelią kaltinamojo neteisėtiems veiksmams. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje aptartų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., sutaptis (ideali veikų sutaptis). Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusiojo H. R. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. R. paaiškino, kad civilinį ieškinį ji pareiškė dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, kurią sudaro būsimos nukentėjusiojo H. R. nosies operacijos išlaidų, kurių dydžio ji nežino ir negali šiuo metu pagrįsti. Teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje, neatidėjus bylos nagrinėjimo, tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio nėra galimybių. Civiliniam ieškovui R. R. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d. Dėl baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai galisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymą. Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė - nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą ir būdamas nepilnametis, padarė vieną apysunkį ir nesunkų nusikaltimą (ideali nusikaltimų sudėtis). Administracine tvarka nebaustas (b.l. 106). VšĮ Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neužregistruotas (b.l. 109). Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neužregistruotas (b.l. 111). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neįregistruotas (b.l. 113). Dainavos PK viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados duomenimis, E. P. neįrašytas i policiją dominančių vaikų apskaitą (b.l. 115). Kauno miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, E. P. šeima žinoma tik socialiniu požiūriu, nes gavusi socialines išmokas (b.l. 117). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, - kaip pažangus, be pateisinamos priežasties nepraleidžiantis pamokų moksleivis, dalyvaujantis grupės renginiuose, nekonfliktuojantis, jokių nusiskundimų negaunama nei iš moksleivių, nei iš mokytojų (b.l. 119). (duomenys neskelbtini) mokykloje charakterizuojamas labai teigiamai (b.l. 122-124). Aprašytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. nustatyta tvarka ir pagrindu, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. -307 str.,nusprendžia: E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d., 138 str. 2 d. 8 p. padarymą (ideali veikų sutaptis), ir skirti dvi šio Kodekso 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą (Kodekso 87 str. 2 d. 2 p.) ir 40 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (Baudžiamojo kodekso 85 str.), įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento. Panaikinti kaltinamajam E. P. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pripažinti nukentėjusiojo H. R. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei R. R. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d.). Baudžiamąją bylą nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.