Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 21 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir 2025 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 25S24385 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo A. L., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su tokia išvada, kad pareiškėjas dėl darbo minėtose institucijose yra laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Skundžiami sprendimai priimti, vadovaujantis vien 2025 m. sausio 9 d. Valstybės saugumo departamento raštu Nr. 18-266, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, neatlikus kitų su pareiškėjo asmeniu susijusių aplinkybių vertinimo, neindividualizavus jo situacijos, neįvertinus aplinkybės, kad jis turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021-10-04 iki 2022-09-30, ir leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2022-12-07 iki 2024-12-07, kurie buvo išduoti sporto veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu (A. L. konsultavo ir rengė Lietuvos biatlono rinktinės sportininkus pagal sportinės veiklos sutartį, sudarytą su Lietuvos biatlono federacija), kurio treniruojami sportininkai iškovojo Lietuvai ne vieną prizinę vietą pasauliniu mastu, tokiu būdu suteikdami Lietuvai, kaip valstybei, žinomumą pasauliniu lygmeniu, kad iš Baltarusijos jis išvyko, nenorėdamas toliau teikti naudą valstybei, kurios politikos nepalaiko bei kurios valdžiai nepritaria, kad jis bei jo sutuoktinė yra opozicinių pažiūrų bei nepalaiko karo, apie ką jis pažymėjo klausimyne. Prašo teismo pirmiausia atsižvelgti į pareiškėjo profesiją bei darbo specifiką, t. y. į tai, kad jis yra sportininkas bei treneris ir į Rusijoje bei Baltarusijoje galiojančią tokių asmenų įdarbinimo tvarką bei reikalavimus jiems, siekiat užsiimti sportu profesionaliai. Pažymėjo, kad pareiškėjas klausimyne aiškiai pažymėjo, koks buvo jo „darbo“ pobūdis minėtose institucijose – jis nurodė, kad profesionaliai sportavo, apie tai atsakovas taip pat pažymi savo Sprendime, tačiau niekaip minėtų aplinkybių nevertina. Pareiškėjas yra aukšto lygio slidinėjimo sporto šakos treneris ir aukšto lygio sportininkas, pats iškovojęs nemažai prizinių vietų, iki kol pradėjo dirbti trenerio darbą bei rengti sportininkus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl vykdomos veiklos (profesionalus sportininkas), kuri buvo ir jo pajamų šaltinis, jis negalėjo būti „neįdarbintas“ valstybinėje institucijoje (šiuo atveju – Rusijos Federacijos, o vėliau Baltarusijos Respublikos kariuomenėje), nes Rusijoje ir Baltarusijoje buvo ir yra taikoma tokia tvarka, kad asmenys, siekiantys užsiimti bei užsiimantys sportu profesionaliai, vykti į varžybas, atstovauti šaliai bei gauti už tai algą, turi būti pasirašę kontraktą su valstybine institucija (kariuomene), kuri ir moka sportininkams algą. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjo biografijoje ir yra faktas, kad jis „dirbo“ Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Tačiau pažymi, kad klausimyne jis aiškiai nurodė, kad ten jis profesionaliai sportavo, jo funkcijos nebuvo susijusios su tarnavimu, karine parengtimi ir pan. Toks „darbas“ tebuvo formalumas, jis faktiškai jokių darbinių funkcijų nevykdė, o tik profesionaliai sportavo, dalyvavo varžybose. Nes asmenys negalėjo dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose, neturėdami darbo sutarties su viena ar kita valstybine institucija/asociacija. Nepriklausydamas kariuomenei, jis tiesiog nebūtų galėjęs užsiimti sportu profesionaliai bei atstovauti Rusijai/Baltarusijai tarptautinėse varžybose, čempionatuose, olimpiadoje ir pan., kai tuo tarpu sportas buvo ne tik jo hobis, pomėgis, bet ir darbas, iš kurio jis išlaikė šeimą. Nusprendęs baigti profesionalaus sportininko karjerą, jis nusprendė dirbti slidinėjimo sporto šakos treneriu. Tačiau čia vėlgi susidūrė su situacija, kad turėjo priklausyti/įstoti bei įsidarbinti valstybinėje asociacijoje, nes privačių slidinėjimo sporto šakos klubų Baltarusijoje tiesiog nėra. Tad 2014 metais jis įsidarbino „Raubichi“ centre, kur treniravo/rengdavo sportininkus olimpinėms žiemos žaidynėms (slidinėjimas). Jo pareigos buvo Baltarusijos Respublikos nacionalinės komandos slidinėjimo sporto šakos treneris. 2021 metais darbo sutartis su juo buvo nutraukta, nes, pasibaigus terminuotai sutarčiai, jis nepageidavo tęsti kontrakto, nes tuo metu jau nebenorėjo dirbti Baltarusijos naudai ir labui dėl savo pažiūrų. Po 2020 metų politinių įvykių Baltarusijoje Pareiškėjas suprato, kad, nepalaikydamas Baltarusijos valdžios, jis negalės likti tokioje valstybėje bei teikti jai naudą savo darbu, todėl 2021 metais, gavęs pasiūlymą iš Lietuvos biatlono federacijos, jis nutraukė darbo sutartį su „Riaubichi“ centru abipusiu sutarimu, bet savo iniciatyva ir išvyko toliau dirbti Lietuvoje, pirma turėjo nacionalinę vizą (2021-2022 m.), o vėliau ir leidimą laikinai gyventi (2022-2024 m.).

Pažymi, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo lojalus nei Rusijos Federacijos, nei Baltarusijos valdžiai, jo šeimos nariai – taip pat. Kaip minėta, jis nepalaiko karo bei vykdomos agresyvios politikos, taip pat nepritaria Baltarusijos vadžiai bei politikai. Jis netgi buvo baustas už ekstremistinę veiklą. Jo sutuoktinė dirba grožio srityje ukrainiečių komandoje, kas taip pat parodo jos politines pažiūras. Pareiškėjo išėjimas iš „Riaubichi“ parodė jo nelojalumą valdžiai, kas leidžia daryti išvadą, kad ir jis nėra valdžios vertinamas kaip lojalus po tokio poelgio.

Pareiškėjo ryšiai su Lietuva nors yra išimtinai ekonominės kilmės, tačiau jie yra ilgalaikiai – trunkantys nuo 2021 metų, per tą periodą Pareiškėjas Lietuvai atnešė daug naudos savo darbu, nes kaip minėta, jam pradėjus treniruoti Lietuvos rinktinę, sportininkai pradėjo pelnyti prizines vietas. Taip pat yra numatyta, kad Pareiškėjas ruoš rinktinę olimpinėms žaidynėms bei pasaulio čempionatui. Treniruotės prasidėjo 2024 m. lapkričio mėnesį, jis aktyviai rengė sportininkus, tačiau dabar kai jau taip arti pasaulio čempionatas bei Olimpiada, jis paliekamas be vizos ir dar jam pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvą. Dažnas lankymasis Baltarusijoje yra paaiškinamas tuo, kad Baltarusijoje visgi kol kas gyvena pareiškėjo vaikai su sutuoktine, kurias jis lanko, teikia finansinę paramą.

Teigia, kad atsakovas neatliko savarankiško aplinkybių visumos vertinimo, į savo sprendimus automatiškai perkėlė VSD išvadą, nevertino, ar keliama grėsmė yra rimta ir reali, o ne tik deklaratyvaus pobūdžio, nepateikė jokių duomenų, kodėl pareiškėjas privalėjo būti ir/ar buvo lojalus Rusijos/Baltarusijos valdžiai, nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas neturėjo galimybės dirbti ne valstybinėse subjektuose, nes privačių klubų slidinėjimo sporto šakoje Baltarusijoje tiesiog nėra. Taip pat nevertino, ar minėta priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui, paliekant Lietuvą be trenerio, kuris Lietuvos naudai jau padarė tiek daug, pakeldamas Lietuvos slidžių sporto šaką į aukštesnį lygį. Pareiškėjas yra aukšto meistriškumo sportininkas bei treneris, jis „dirbo“ minėtuose subjektuose dėl to, kad šioje sporto šakoje nėra privačių subjektų, tad, siekdamas tobulinti savo sportinius gebėjimus jis negalėjo nedirbti minėtose institucijose, tačiau jo pareigos buvo tik trenerio, jis neužėmė kažkokių vadovaujančių pareigų, neturėjo administracinių įgaliojimų, pavaldinių ir pan. Jis niekada nereiškė jokio palaikymo valdžiai, o net atvirkščiai, būtent politiniai įvykiai ir nulėmė tai, kad jis nutarė palikti Baltarusiją ir tokiu būdu sukėlė savo atžvilgiu nepasitenkinimą, atsisakė pasirašyti sportininkų laišką, kuriame reiškiamas palaikymas valdžiai. Šių aplinkybių visuma skundžiamuose sprendimuose įvertinta nebuvo, Atsakovas tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos, duomenimis nepagrindė savo sprendimų pagrįstumo, proporcingumo bei būtinumo, nepaneigė, kad jie grindžiami tik bendrąja prevencija, kas sudaro pagrindą skundžiamus sprendimus panaikinti.

Be to, nuo pareiškėjo pirmo leidimo laikinai gyventi išdavimo yra praėjęs pakankamai neilgas laiko tarpas, visos aplinkybės Migracijos departamentui buvo žinomos, iš esmės visos aplinkybės liko tos pačios, pagrindo jas vertinti kitaip nėra, nesikeičia nei aplinkybės, kur pareiškėjas dirbo iki atvykimo į Lietuvą, nei tai, kur pareiškėjas šiuo metu dirba Lietuvoje, pareiškėjas išduoti nacionalinę vizą prašė tuo pačiu pagrindu – sporto veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu. Atsakovas nenurodė, kas pasikeitė ir kas suteikia jam pagrindą tas pačias aplinkybes vertinti kitaip.

Atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą dėl to, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Tačiau toks draudimas negali ir neturi būti taikomas „automatiškai“, pripažinus asmenį keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nes taikomo draudimo pagrįstumas bei proporcingumas turi būti argumentuojamas papildomai. Taikant pareiškėjui draudimą atvykti, nebuvo tinkamai ir objektyviai įvertintos visos su pareiškėjo situacija susijusios reikšmingos aplinkybės. Taikant draudimą atvykti į Lietuvą, yra pažeidžiamas pareiškėjo privatus gyvenimas, kuris apima ir jo darbinę veiklą – jis sudarė sutartį darbui Lietuvoje, kurios metu turėjo rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms, ko jis negalės realizuoti, taip pat akcentuotina, kad olimpinės žadinėms sportininkus rengiantiems treneriams paskutinieji metai yra reikšmingiausi, nes būtent tada yra rodomi pasiekti sporto rezultatai. Šiuo atveju pritaikius pareiškėjui draudimą, visas jo 4 metų darbas tampa beprasmis, nes jis negalės dalyvauti ir pasirodyti su Lietuvos sportininkais Olimpiadoje bei pasaulio čempionate. Tačiau pareiškėjo indėlis į Lietuvos sportą, sportinę veiklą yra ženklus ir negali būti paneigtas ir minėti rezultatai gali būti dar labiau gerinami dėl trenerio atsidavimo Lietuvos rinktinei bei Lietuvos biatlono federacijai.

Migracijos departamentas ginčijamuose sprendimuose nekvestionuoja aplinkybės, kad pareiškėjas negalėjo rinktis darbo ir sportinės veiklos sąlygų. Sprendimai grindžiami vertinimu, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjo veiklos specifika lėmė įdarbinimo tvarką ar pareiškėjo galimybes profesionaliai sportuoti nepašalina galimos pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, todėl pareiškėjo argumentas, jog Migracijos departamentas šių aplinkybių „niekaip nevertina“ yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad asmenys, siekiantys užsiimti bei užsiimantys sportu profesionaliai, turi būti pasirašę „kontraktą su valstybine institucija (kariuomene), kuri moka sportininkams algą“, taip pat nepaneigia fakto, kad dirbdamas šį darbą pareiškėjas yra labiau pažeidžiamo ir galinčio būti išnaudojamu Rusijos bei Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti asmens pozicijoje.

Pažymėjo, kad pasirinkdamas savo veiklos sritį ir pasirinkdamas šią veiklą vykdyti Baltarusijoje, pareiškėjas pasirinko, tame tarpe, ir pasirašyti kontraktą su valstybės institucija (šiuo atveju – kariuomene, kaip nurodoma pareiškėjo skunde), kuri mokės jam algą. Migracijos departamentas neneigia pareiškėjo pasirinkimo teisės, tačiau vertina, kad dirbdamas šiose struktūrose pareiškėjas patenka tarp asmenų, kurių ryšiai su Rusijos, Baltarusijos valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi, kad užsienietis gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis), ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, jog toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjo tariamą nelojalumą nurodantys argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, taip pat, Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė dirba grožio srityje ukrainiečių komandoje, nėra aplinkybė, galinti charakterizuoti pareiškėjo nelojalumą Baltarusijos ar Rusijos valdžiai. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas „išėjo sukonfliktavęs su vadovybe“, „jautė padidintą dėmesį“ ar „nevengė reikšti savo pažiūrų, nepritariant valdžiai“ yra subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas, kuris neužtikrina, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nekels grėsmės valstybės saugumui. Teiginys, jog pareiškėjas atsisakė pasirašyti Baltarusijos sportininkų laišką, „kuriame reiškiamas palaikymas Baltarusijos valdžiai bei režimui, kuriame dėkojama Baltarusijos valdžiai už indelį į sportinę veiklą“ taip pat negali būti įrodymu, kad pareiškėjas nekels grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

Migracijos departamentas laikėsi nuostatos, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė.

Atsižvelgiant į pareiškėjo deklaratyvius teiginius, kad Migracijos departamentas nevertino, ar minėta priemonė proporcinga siekiamam tikslui, paliekant Lietuvą be trenerio, „kuris Lietuvos naudai padarė tiek daug, pakeldamas Lietuvos slidžių sporto šaką į aukštesnį lygį“, pažymėjo, kad pareiškėjo su skundu pateikiama informacija apie pareiškėją neatspindi jo didžiulio indėlio, keliant Lietuvos slidžių sporto šakos lygį. Kadangi Migracijos departamentui teikiant tarpininkavimo raštus buvo nurodoma, kad pareiškėjas yra treneris, priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas taip pat laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas dirba trenerio darbą. Tačiau, pateikus pareiškėjui skundą ir detaliau pasidomėjus informacija apie pareiškėją viešoje erdvėje, paaiškėjo faktai, kurie galbūt ne visiškai atitinka pareiškėjo teiginius apie indėlį į biatlono sportą Lietuvoje.

Migracijos departamento turimais duomenimis (Lietuvos biatlono federacijos pateiktuose tarpininkavimo raštuose) užsienietis yra treneris ir atvyksta į Lietuvą užsiimti sporto veikla, o teikiant tarpininkavimo raštą vizai gauti nurodoma, kad pareiškėjas reikalingas Lietuvos biatlono federacijai kaip treneris. Oficialiame biatlono federacijos tinklapyje kaip biatlono komandų treneriai nurodomi kiti asmenys – pareiškėjo pavardės tarp jų nėra. Taip pat pastebėtina, kad kartu su pareiškėjo skundu pateikiama tik viešai prieinama informacija, tačiau nėra jokio dokumento (pvz. šalių pasirašyto susitarimo ar kt.), kuris pagrįstų faktą, kad pareiškėjas treniravo Lietuvos biatlonininkus, nors pareiškėjo skunde teigiama, kad tokia informacija pridedama. Taip pat pareiškėjas masinėse informavimo priemonėse 2022 metais yra pristatomas kaip slidžių ruošėjas. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad bet kuris doras darbas yra gerbtinas, tačiau negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad jis yra tas asmuo, kuris „pakėlė į aukštesnį lygį“ vieną iš Lietuvos sporto šakų, ir todėl turėtų būti išskirtinai vertinamas. Taip pat pažymi, kad net ypatingai nusipelniusio sportui asmens interesai negalėtų būti vertinami labiau, nei viešasis interesas gyventi saugioje ir taikioje valstybėje. Migracijos departamentas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai apie svarų indėlį Lietuvos biatlono rinktinei siekiant sportinių aukštumų yra nepagrįstai padidinti.

Aplinkybė, kad pareiškėjas pasiūlymų dirbti yra gavęs iš kitų valstybių, bet pasirinko Lietuvą, taip pat neįrodo, jog pareiškėjas dėl to yra mažiau pažeidžiamas ir nebus išnaudotas žvalgybos tarnybų, turinčių interesą veikti per Lietuvoje esančius savo piliečius. Pažymėtina, kad tokį pareiškėjo pasirinkimą gali sąlygoti elementarus noras būti arčiau savo šeimos ir galimybė dažniau grįžti į Baltarusiją. Abi šios aplinkybės – tai, kad Baltarusijoje gyvena pareiškėjo šeima ir tai, kad pareiškėjas dažnai grįžta į Baltarusiją (kaip nurodoma ginčijamame sprendime 1, laikotarpiu nuo 2021-10-04 iki 2024-12-07 užfiksuoti 64 sienos kirtimai) tik suponuoja didesnį jo pažeidžiamumą, o kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Ginčijamuose sprendimuose įvertintos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai, galimos grėsmės valstybės saugumui. Pažymėtina, kad trejų metų darbas Lietuvos Respublikoje negali būti laikomas ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Tai, kad pareiškėjas Raubichi centre užėmė „tik“ trenerio, pareigas, nėra reikšminga. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Dėl tinkamos įrodinėjimo pareigos pagrindžiant ginčijamų sprendimų pagrįstumą pažymėtina, kad vertinant galimą grėsmę valstybės saugumui situacijos prognozavimas neprivalo būti paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais veiksmais. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Dėl pareiškėjo socialinių tinklų vertinimo pažymėtina, kad informacija socialiniuose tinkluose viešinama paties pareiškėjo, ir, siekiant palankios viešosios nuomonės ar tam tikrų asmeninių tikslų, gali būti tendencinga, taip pat gali ir neatskleisti tikrųjų informaciją įkėlusio asmens pažiūrų, todėl neturėtų būti vertinama kaip svarus įrodymas, priimant asmens atžvilgiu reikšmingus sprendimus, ypač kai tokie sprendimai susiję su valstybės saugumu.

Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas atvykti asmeniui į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių saugumo interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje. Migracijos departamento atliktas vertinimas taip pat neduoda pagrindo laikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką automatiniu. Dėl draudimo atvykti detaliai pasisakoma ginčijamame sprendime 2, pažymint ir tai, kad sprendimas priimtas remiantis individualiu vertinimu, įskaitant, bet neapsiribojant VSD išvadoje nustatyta aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas vertinamas kaip keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose detaliai pasisakyta dėl taikytos kriterijų vertinimo tvarkos ir uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo. Sprendimuose išsamiai išdėstytos aplinkybės, nulėmusios tokį Migracijos departamento vertinimą ir sprendimų priėmimą, remiamasi teisės aktais bei LVAT praktika.

VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas minėtose darbovietėse, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose (įstaigose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Pareiškėjas Skunde ne kartą užsimena apie savo opozicines pažiūras, bet vien faktas, kad jis išvyko gyventi į Lietuvą, negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis jo priešiškumą Baltarusijos režimui. Be to, rizikas dėl Pareiškėjo galimų ryšių su priešiškų valstybių žvalgybos tarnybomis didina faktas, kad pareiškėjas yra tarnavęs tiek Baltarusijos, tiek Rusijos kariuomenėje.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 21 d. sprendimo Nr.25S19323 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir 2025 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 25S24385 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą Nr. 2411-NVIZ-0356 išduoti nacionalinę vizą, kaip treneriui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla (pateikta trenerio 2024-11-25 Sutartis Nr. 2024-001 su Lietuvos biatlono federacija). Dėl nacionalinės vizos A. L. išdavimo buvo gautas Lietuvos biatlono federacijos tarpininkavimo raštas Nr. 20241127-211057. Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno klausimą (Ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote kartinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis) nurodė, kad 2001-2003 m. tarnavo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje (sporto dalinys), o į Klausimyno klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2003-2006 m. pagal kontraktą tarnavo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje (profesionaliai sportavo), 2007-2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (profesionaliai sportavo), 2004-2010, 2016-2019, 2020-2021 metais dirbo treneriu „Raubichi“ sporto centre. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021-10-04 iki 2022-09-30, ir leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2022-12-07 iki 2024-12-07, kurie buvo išduoti sporto veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu (A. L. konsultavo ir rengė Lietuvos biatlono rinktinės sportininkus pagal sportinės veiklos sutartį, sudarytą su Lietuvos biatlono federacija). Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2025 m. sausio 9 d. išvadą Nr. 18-266, kurioje yra konstatuota, jog A. L. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, A. L., tarnaudamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje ir Baltarusijos Respublikos kariuomenėje bei dirbamas „Raubichi“ sporto centre, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Rusijos ir Baltarusijos valdžią bei jų vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos ir Baltarusijos valstybės institucijose (įstaigose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Migracijos departamentas skundžiamame 2025 m. sausio 20 d. Nr.25S19323 nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 1 dalies 5 punktu – nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

Ginčijamą Sprendimą atsakovas Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kurioje nurodyta jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. A. L., tarnaudamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje, Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, dirbdamas „Raubichi“ sporto centre (2001-2003 m. tarnavo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje (sporto dalinys), 2003-2006 m. pagal kontraktą tarnavo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje (profesionaliai sportavo), 2007-2013 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (profesionaliai sportavo), 2004-2010, 2016-2019, 2020-2021 dirbo treneriu „Raubichi“ sporto centre) privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Rusijos ir Baltarusijos valdžią bei jų vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos ir Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdantiesiems režimams nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD turimais duomenimis, Baltarusijos Respublikos pil. A. L. periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. A. L. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos ir Baltarusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas, vertindamas VSD išvadą, sprendė, kad tai, jog pareiškėjas šiuo metu nedirba Baltarusijos Respublikos valstybinėje institucijoje (įstaigoje), nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo tarnybos ir darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali bei nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti asmenį, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas

Vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, atsakovas nenustatė, kad A. L. turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, kad jis yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo šeima – žmona ir vaikai – gyvena Baltarusijoje. Tikrinant duomenis apie A. L. Lietuvos Respublikos išorės sienos kirtimus ir jo kelionės dokumente esančius valstybių sienų kirtimo spaudus, atsakovas nustatė, kad jis periodiškai vyksta į Baltarusiją, t. y. nuo 2021-10-04 iki 2024-12-07 galiojusios nacionalinės vizos ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu fiksuoti 64 A. L. Lietuvos Respublikos sienos kirtimai. Migracijos departamentas įvertino, kad kartu tai reiškia, kad pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su kilmės šalimi, ten vyksta nuolat, o tai tik patvirtina stiprius ryšius su Baltarusijos Respublika ir faktą, kad Baltarusijos režimas nelaiko jo nelojaliu (A. L. negalėtų vykti į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, jeigu jis viešai demonstruotų nepritarimą Baltarusijos valdžiai).

Taigi, nors iš Migracijos departamento priimto Sprendimo dėl leidimo gyventi, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, matyti, jog esminis šio sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija dėl to, kad pareiškėjas tarnavo Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos kariuomenėse bei dirbo treneriu „Raubichi“ sporto centre, tačiau iš šio sprendimo turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl skundo argumentai, kad atsakovas savo Sprendimuose rėmėsi tik VSD pateikta išvada, atmetami kaip nepagrįsti.

Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo darbo pobūdį Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos kariuomenėse bei „Raubichi“ sporto centre. Iš skundžiamo atsakovo sprendimo neišduoti nacionalinės vizos matyti, kad duomenys apie darbą karinėse struktūrose įvertinti duomenų visumoje, o grėsmė valstybės saugumui sieta įvertinus tiek pareiškėjo darbo pobūdį (profesionalus sportininkas, treneris), tiek ryšius su Baltarusijos Respublika (šeima), tiek dažnas keliones į Baltarusijos Respubliką.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens VSD nurodytomis aplinkybėmis, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Byloje pateiktas Lietuvos biatlono federacijos 2025 m. vasario 3 d. raštas apie pareiškėjo darbą treneriu su Lietuvos rinktine charakterizuoja pareiškėją kaip savo srities profesionalą, tačiau nepaneigia VSD ir atsakovo padarytų išvadų dėl galimos grėsmes valstybės saugumui.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes ((Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis minėtos Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 1) 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 2) 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 3) 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.