Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) dėl santuokos įrašo akto panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nepilnamečių vaikų su atsakovu neturi, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių su atsakovu santuokos metu taip pat neįgijo. Nei asmeninių, nei su atsakovu bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

6. Atsakovas R. B. (R. B.) teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. 2022 m. balandžio 25 d. atsakovas teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, su ieškovės ieškiniu sutinka ir pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Ieškovės J. B. ir atsakovo R. B. (R. B.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, įrašas apskaitytas (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktiniai šiuo metu kartu nebegyvena, kaip šeima nebeveda bendro ūkio, galutinai nutraukė tarpusavio santykius. Ieškovė prašo santuokos įrašo aktą panaikinti dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui.

9. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.

Dėl santuokos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės

10. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

11. Ieškovė J. B. pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė tai, jog atsakovas vartoja alkoholį kartu su psichotropiniais vaistais, dėl ko tampa neprognozuojamo elgesio, grasina nusižudyti, bendrauja su kitomis moterimis, atsakovas nededa pastangų išspręsti problemas ir tokiu būdu išsaugoti santuoką.

12. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Darytina išvada, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, agresyviai ir nepagarbiai elgėsi su ieškove, o toks elgesys nėra priimtinas teisės ir moralės požiūriu. Duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis, 185 straipsnis).

13. Konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo (santuokos įrašo akto panaikinimo) gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta (santuokos įrašo aktas panaikintas) dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

15. Prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo jai palikti iki santuokos metu turėtą pavardę, o atsakovui jo turėtą pavardę, atsakovas neteikė, todėl nutraukus santuoką ieškovei paliktina pavardė „G.“, atsakovui – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos įrašo akto panaikinimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto ir prievolių padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis šalys santuokoje įgyto ir dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl panaikinant santuokos įrašo aktą šie klausimai nespręstini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 88,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl santuokos įrašo akto panaikinimo ir kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus) ir 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). 88,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

19. Nors ieškinys tenkinamas, tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, į byloje esančius duomenis apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, gaunamą neįgalumo išmoką, darbingumo lygį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, atsakovas iš dalies atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priteisiant iš atsakovo 20,00 Eur žyminį mokestį valstybei (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

20. Iš atsakovo valstybei priteistinos 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Panevėžio (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, tarp J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitytos Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. B. (R. B.) kaltės.

Po santuokos įrašo akto panaikinimo ieškovei J. B. palikti pavardę – G., atsakovui R. B. (R. B.) pavardę – B.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)į valstybės biudžeto pajamas 20,00 Eur (dvidešimties eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 17,92 (septyniolikos eurų ir 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.